Karantinas Suvalkijos gėlių ir daržovių augintojams išėjo į naudą

Šie metai neeiliniai įvairiomis prasmėmis. Kitokie jie ir daržovių bei gėlių daigų augintojams. Šilta žiema buvo naudinga – kūrenimo sezonas buvo lengvesnis, prireikė mažiau išteklių. Deja, kai kam iššūkių pažėrė karantinas ir pandemija – pardavimai smuktelėjo keliskart.

Patirtis iš tėvų, žinios – iš universiteto

Kalvarijos savivaldybėje, Lietuvos – Lenkijos pasienyje įsikūrusioje Sangrūdoje gyvenantys Vaida ir Remigijus Skuoliai gėlių ir daržovių daigus šiltnamyje šiemet augino pirmąkart. Jie, skirtingai nei dauguma kitų augintojų, situacija nesiskundžia. Prekyba, sako, vyksta sklandžiai, galbūt net geriau nei tikėtasi. Augintojai mano, kad augalų paklausą didina namuose laiką leidžiantys ir sodininkystę išbandyti panorę tautiečiai, o konkurenciją mažina uždarytos sienos – rinkoje šiemet daug mažiau įvežtinių augalų.

Vaida ir Remigijus – diplomuoti sodininkystės specialistai, tačiau šis nuosavo šiltnamio sezonas jiems – pirmas. Tiesa, patirties sutuoktiniai turi pakankamai. Ypač Vaida – jai šiltnamio augalai ir jų auginimas pažįstami nuo vaikystės. Mat tėvai pirmąjį komercijai skirtą šiltadaržį pasistatė daugiau nei prieš 20 metų. Matukynai šiltnamių verslą plėtoja iki šiol. Jį vysto ir Vaidos sesuo.

Jau pernai vasarą Skuoliai žinojo, kad šių metų pradžioje šeimą papildys trečia mažylė. Galima tik įsivaizduoti, kiek laiko ir jėgų reikalauja trijų vaikų priežiūra, tačiau Vaida stipri ir užsispyrusi moteris. Supratusi, kad jai būnant vaiko priežiūros atostogose šeimos biudžetas sumažės, o išlaidų padaugės, sumanė įsirengti komercinį šiltnamį. Be to, Vaida neslepia, kad nenorėjo atsilikti ir nuo šeimos, jau vystančios šį verslą, taip pat, kad jai rūpėjo panaudoti sukauptas žinias ir patirtį.

– Vyrui teko atsakomybė pastatyti šiltnamį, man – organizuoti darbą jo viduje. Remigijus susisuko greitai – padedamas giminaičių ir draugų šiltnamį pastatė kone per mėnesį, įrengė krosnį. Aš rūpinausi asortimentu. Auginame kelis tūkstančius skirtingų rūšių augalų daigų. Iš patirties žinau, kad auginant specializuotą, siaurą asortimentą nieko gero nebus. Žmonėms reikia įvairovės – atėję pas vieną pardavėją jie dažniausia nori įsigyti visus reikiamus augalus: ir gėlynui, ir daržui, ir šiltnamiui. Pati labai mėgstu krapštytis, dirbti su smulkiais augalais, todėl į asortimentą įtraukiau ir prieskonius – bazilikus, raudonėlius, mairūnus, čiobrelius. Daug augintojų jų šalinasi, nes darbo daug, o naudos – mažai, tačiau man tai patinka, – asortimento sudarymą paaiškina V. Skuolienė.

Pomidorų, agurkų ir paprikų etapas

Skuoliai gėlių ir daržovių daigus realizuoja įvairiai. Trečiadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais juos galima sutikti Marijampolės ūkininkų turguje, esančiame Dariaus ir Girėno g. „Norfos“ aikštelėje, sekmadieniais – Kalvarijos turguje, o Sangrūdos gyventojai ir svečiai daigų gali išsirinkti ir įsigyti pačiame Skuolių šiltnamyje.

Vaida ir Remigijus šiuo metu ruošiasi trečiam daigų pardavimo etapui. Pirmas buvo našlaičių, antras – kopūstinių daržovių, trečias – pomidorų, agurkų, paprikų ir vasarinių gėlių: pelargonijų, petunijų, surfinijų, begonijų, jurginų, serenčių ir kitų. Sutuoktiniai sako, kad našlaičių jie nebeturi. Į pabaigą ir antras etapas – praėjusią savaitę, nors lietaus ir trūko, visi masiškai sodino kopūstus. Dabar įsibėgėja trečiasis – paruošę dirvą šiltnamiuose, tautiečiai skuba juos apsodinti daržovėmis.

– Kadangi tai pirmas mūsų šiltnamio sezonas, negalime pasakyti kada – šiemet ar pernai – prekyba buvo intensyvesnė. Kol kas situacija gera. Iš tiesų galvojome, kad viskas bus sunkiau, ypač prasidėjus karantinui, nes negalėjome patekti į turgus. Mūsų nuostabai našlaites, nuo kurių ir pradėjome prekybą, pirkėjai tiesiog iššlavė. Pirmąsias tiesiai iš šiltnamio, kitas – kai jau buvo leista prekiauti turguose, – prisimena sutuoktiniai.

Karantinas išėjo į naudą

Nors kai kas sako, jog karantinas sunkina produkcijos realizaciją, Skuoliai įsitikinę, kad būtent neįprasta padėtis paskatino žmones grįžti į daržus, auginti daržoves, gėlėmis puošti gyvenamąją aplinką, o tai reiškia – ir pirkti jų daigus. Vaida prisimena, kad panašią tendenciją jos tėvai pastebėjo ir 2008-aisiais. Ištikus ekonominei krizei lietuviai taip pat puolė auginti daržoves. Daugelio nuostabai pagerėjus situacijai, šiltnamių ir gėlynų mažai kas atsisakė. Priešingai, augintojų ratas tik plečiasi. Ko gero, panašiai nutiko ir šiemet. Vaida sako, kad, pavyzdžiui, našlaičių jie netgi pritrūko – paklausa buvo didesnė nei jų šiltnamis pajėgė užauginti. Sutuoktiniai svarsto, kad į naudą daigų augintojams išėjo ir uždarytos sienos. Nors prekių ir paslaugų judėjimas nebuvo draudžiamas, įvežtinių gėlių ir daržovių daigų, sodinukų prekybos vietose pastebima mažiau, todėl pirkėjai priversti rinktis vietinę produkciją.

Sutuoktiniams dėkinga buvo ir žiema. Minusinės temperatūros beveik nebuvo – tik retomis naktimis. Todėl buvo mažiau sąnaudų kūrenant šiltnamį. Ir laiko, ir kuro – šiltnamio šeimininkui naktimis keltis norint įmesti malkų į krosnį per visą žiemą prireikė vos kelis kartus, o ir bendros kuro sąnaudos buvo nedidelės.