Ka­ran­ti­nas – iš­li­ki­mo žai­di­mas mai­ti­ni­mo įstai­goms

Iki pan­de­mi­jos ša­lies ka­vinės, res­to­ra­nai, pi­ce­ri­jos būda­vo pil­nos lan­ky­tojų. Nors ka­ran­ti­nas užvėrė res­to­ranų du­ris, pa­li­ko lan­gelį – ga­li­mybę už­si­sa­ky­ti mais­to į na­mus. Šiau­lie­čiai sa­ko daž­nai taip sa­vo šeimų ne­le­pi­nan­tys, o mai­ti­ni­mo įstaigų at­sto­vai at­si­dūsta – už­sa­kymų ba­do nėra, bet jau­čia­si lyg vaikš­tan­tys nu­mirė­liai.

„Visi sunkumai laukia dabar“

Antrasis griežtas karantinas Lietuvoje trunka jau beveik tris mėnesius. Tiek laiko maitinimo įstaigos nemato prie staliukų sėdinčių lankytojų. Tiesa, jų dėmesio netrūksta – daugumai įstaigų siūlant maisto pristatymą į namus patiems ar per mobiliąsias programėles, užsakymų stoka skųstis negali. Laiku mūsų mieste atsirado ir maisto pristatymo bendrovės, kurių programėlėse visos maitinimo įstaigos – vienoje vietoje.

Vilioti klientus suskubo ir patys restoranai – siūlo įvairių nuolaidų, specialių meniu, taiko išimtis pristatymo kainai. Štai malkine vadinamas gastrobaras „CASK 215“ feisbuke savo klientams skelbia: „Nuo naujų metų grįžome prie maisto pristatymo į namus patiems, nes manome, kad matyti palaikančius ir užsisakančius gyvai yra nuostabu. Pamaloninkite save, nes maistas turbūt dar vienas iš tų gerų dalykų, likusių karantino metu, kuris gerai užkelia nuotaikos pliūpsnį.“

Gastrobaro vadovas Martynas Jatautas sako tiesiai šviesiai – bendradarbiauti su „Bolt“ ar „Wolt“ jiems buvo per brangu, tad dabar maistą klientams išvežioja net ir jis pats. „Jie klientų srautą davė, bet ne tokį didelį, tai mes pradėjome išvežioti patys. Galiu pasakyti atvirai – nesigailime. Nuoširdus ačiū visiems, kad taip palaiko mus“, – sako vadovas ir priduria: tai buvo ir jų prekinio ženklo išbandymas, ir klientams daug geriau – maistas juos pasiekia tikrai karštas.

Anot jo, antrasis karantinas daug sunkesnis. „Esame lyg vaikštantys numirėliai“, – maitinimo įstaigas apibūdina M. Jatautas. Ypač sunkus sausis, nors ir taip kasmet pirmasis metų mėnuo būdavo tikrai „sausas“. „Kai visi galvojome, kad pirmą karantiną išgyvenome ir prabėgome tą kovido olimpiadą, pasirodo, kad visi prabėgome tik mažą maratoną 10 km. Visi sunkumai laukia dabar. Apskritai lapkritis ir gruodis nebuvo labai prasti, bet tikrai ne įspūdingi“, – teigia jis.

Kadangi malkinė – šiauliečių pamėgta vieta, vadovas, sako, negali skųstis, kad yra labai blogai: „Pelno tikrai nėra, bet bandai išgyventi „ant nulio“. Yra kažkiek ir nuo pavasario likusių pinigų, iš kurių šiek tiek gali gyventi. Jei karantiną ir atlaisvins, turėsime grąžinti žmones į darbą, o tai visoms įstaigoms iškart bus didelis nuostolis. Klientų nebus tiek, kad pavyktų išlaikyti visus darbuotojus.“

Picų skonio šiauliečiai nepamiršo

„Pizza Express“ karantino metu didelių pokyčių nepajuto. Net ir prieš ribojimus didžioji dalis klientų picų vietoje nevalgydavo. Tiesa, pasak jų atstovo Domanto Bagūno, lyginant šį ir pavasario karantinus, nedidelis pokytis matyti. „Esame tų laimingų verslų sąraše, kurių visas verslo modelis, struktūra buvo pritaikyta ir pasiruošusi karantinui nuo pat pradžių, todėl jis kardinaliai nepakeitė gyvenimo. Antrojo karantino metu gal nežymiai sumažėjo užsakymų. Žmonės greičiausiai suprato, kad situacija nėra jau tokia laikina. Gal kažkas ėmė daugiau taupyti, o gal tobulino maisto gamybos įgūdžius“, – sako jis.

Nors picų kiekiai šiek tiek sumažėjo, visgi gaunami užsakymai leidžia sėkmingai išgyventi. „Ko gero, maistas išsinešti dabar yra bene vienintelė vakarienes mieste primenanti pramoga, todėl labai žymiai finansinė padėtis nepakito. Džiaugiamės tuo, jog pavyko išlaikyti visus žmones, neužsidarė nė viena picerija ir neteko žmonių išsiųsti į prastovas. Saugiai ir atsakingai dirbame ir stengiamės, kad ir klientai būtų sotūs ir saugūs. Žinoma, labai ačiū jiems, jog pasitiki, mėgsta mūsų gaminius, palaiko šiuo verslui sunkiu metu“, – pasakoja D. Bagūnas.

Pagalius į ratus kaišioja valdžia

„Gustuko picerija“ viešai irgi džiaugiasi, kad neteko atsidurti tarp tų verslininkų, kuriems reikalinga parama. „Pagrindinis pagalbos kriterijus – 30 proc. sumažėjusi verslo apyvarta. Dėka Jūsų mes nepapuolėme į šį sąrašą!“ – skelbia jie.

Visgi picerijos vadovas Mantas Zemeckas atviras: naujosios valdžios sprendimai verslininkams skaudūs. „Buvusi valdžia mums žiauriai daug padėjo, buvome visiškai ramūs, išlaikėme darbuotojus. Dabartinės valdžios sprendimai labai stipriai vėluoja“, – lygina jis. Jei buvusios Vyriausybės atstovai pagelbėjo verslui, skirdami nuomos kompensacijas, paramą, tai šios valdžios žadami paramos paketai neatitinka verslininkų turėtų lūkesčių, o baisiausia – kad nekompensuojama nuoma. „Šios dvi valdžios, žiūrint iš verslo pusės, – kaip diena ir naktis“, – tvirtina Mantas.

Pasak picerijos vadovo, dabar jie gyvena taip, lyg važinėtų amerikietiškaisiais kalneliais: šventinis laikotarpis buvo labai geras, o sausį jau matomas apyvartos kritimas. Situaciją sunkina ir valdžios taikomi judėjimo ribojimai. „Mes turime daug klientų iš Kuršėnų, Aukštelkės ir tiesiog neturime galimybės jiems ten pristatyti maisto ir jie nebegali atvykti pas mus“, –
piktinasi jis. Ir priduria: grožio salonų uždarymas ir jiems kirto per kišenę – dėl susitarimų su penkiais grožio salonais, kasdien jie parduodavo maždaug po 40 porcijų dienos pietų. Dabar jokio stabilumo nelikę, užsakymų kiekiai kasdien svyruoja.

Maistas į namus – kai norisi pabėgti nuo rutinos

Pasiteiravome šiauliečių, kada jie lepinasi maistu į namus. Kai nebesinori stovėti prie puodų, kai tingi gaminti ar nori atšvęsti penktadienį bei kitas progas. Dažniausiai ant jų stalų atsiduria sušiai, picos. „Kartais norisi pasilepinti ir kavinių maistu, nes sudėtinga tokį skonį išgauti, gaminant namie“, – sako Monika, patikslindama, kad užsisako maisto kartą ar du per porą savaičių už maždaug 15 Eur sumą.

Kol virė gyvenimas, neretas nė savaitės nepraleisdavo neužsukęs pietų ar susitikti su draugais į maitinimo įstaigą mieste. Dabar to neliko, bet noras pasimėgauti skaniu maistu nedingo. Tik įgavo daugiau „šventiškumo“. „Dabar retkarčiais, savaitgaliais arba švenčių, gimtadienių proga, kuomet norisi kitokio nei įprastai maisto arba tingisi gaminti valgį, su šeima užsisakome maisto iš savo pamėgtų restoranų“, – sako Milda. Dažniausiai, pasak jos, tai nutinka kartą ar du per mėnesį, išleidžiama 20–30 Eur, o maisto kartais dar lieka ir pusryčiams.

Kitiems maisto užsisakymas į namus virto naujomis tradicijomis. Jurgita atvirauja: stengiasi skaičiuoti kalorijas, nepiktnaudžiauti maistu, užkandžiais, juolab kad ir pajudėti nėra daug galimybių, bet kartais skanus pyragaitis – vienintelė išeitis pakelti sau nuotaiką. O karantinas sukūrė naujų tradicijų. „Maistas iš kavinių tapo dažnesnis, nei buvo ne karantino metu. Dienos pie-tūs iš jau patikusių maisto pristatymo vietų, pica penktadienio vakarui tapo vos ne tradicija“, – sako ji.

Perka rečiau, valgo sveikiau

Keitėsi ir mitybos įpročiai, o ypač – apsipirkimo. Vietoje 2–3 kartų per savaitę dabar į parduotuves dažnas užsuka tik kartą ir prisiperka maisto tiek, kad užtektų kuo ilgiau, juolab jei prireiktų netikėtai saviizoliuotis. „Pastebėjau, kad maistui išleidžiu mažiau pinigų ir maitinuosi sveikiau nei prieš karantiną. Dabar perku būtiniausius produktus, o visokių užkandžių, nesveiko maisto dažniau tenka atsisakyti“, – privalumų mato šiaulietė Milda.

Jurgita su vyru sako besirenkantys du būdus apsipirkti: ir keliaudami į parduotuves, ir naudodamiesi programėlėmis. Be to, teko pakeisti savo nusistatymą į antros dienos maistą: „Karantino metu patiekalų pasirinkimas priklauso nuo to, kas vis dar yra šaldytuve. Nemėgstu valgyti to paties kelias dienas iš eilės, tad teko su savimi pakovoti.“

Padėti verslininkams – gražu

Padėti verslininkams šiuo sunkiu metu, pasak šiauliečių, graži idėja. „Jei piniginė leidžia, žinoma, kad būtų gražu padėti vietiniams restoranams išsilaikyti, tačiau visų pirma reikia galvoti apie savo finansinę padėtį“, – pastebi Milda.

Monika antrina: „Namų gamybos maistas, aišku, yra geresnis ir sveikesnis, bet, manau, svarbu padėti šiuo sunkiu laikotarpiu ir verslininkams.“

O Jurgita mano, kad karantinas greitai atskleis, kas pasiruošę eiti į priekį ir kam tai taps pabaiga: „Jeigu kavinė, restoranas siūlo paslaugas už prieinamą kainą – puiku, bet jeigu bandoma iš to pasipelnyti žmonių sąskaita, nemanau, kad suveiks. Galiausiai po karantino pasimatys, kurios įmonės geriausiai prisitaikė.“