Karantinas ir prastovos koreguoja darbuotojų atostogų planus

Koronaviruso pandemijos sukelta ekonomikos krizė ir karantinas keičia darbo santykius.

Karantino metu daugiau nei 24 tūkst. darbdavių pranešė apie paskelbtas prastovas. Darbuotojai nerimauja, ar nepraras teisės į atostogas, jei karantino metu buvo prastovose.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) perspėja, kad karantinas bei prastovos gali pakoreguoti šių darbuotojų atostogų planus.

VDI specialistų teigimu, teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Darbo kodeksas nenumato aplinkybių, kada darbuotojas faktiškai negalėtų pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, sąrašo, todėl kiekvienu atveju turėtų būti vertinama aplinkybių visuma. Atvejais, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, galėtų būti laikomas darbuotojo laikinas nedarbingumas, tam tikros tikslinės atostogos, darbdavio veiksmai ir kiti atvejai.

Tuo atveju, jeigu darbuotojas dėl jam paskelbtos prastovos neturėjo galimybės faktiškai pasinaudoti sukauptomis kasmetinėmis atostogomis, ši aplinkybė laikytina svarbia priežastimi, todėl terminas pasinaudoti atostogomis turėtų būti pratęsiamas.

Atostoginiai neturėtų sumažėti

Prastovoje antrą mėnesį leidžiantys darbuotojai nerimauja, ar nesumažės jų atostogų trukmė ir atostoginių dydis.

VDI specialistai aiškina, jog kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Laikotarpis, iš kurio skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už kasmetines atostogas, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas. Tai reiškia, kad prastovos (ar dalinės prastovos) laikas ir gautas darbo užmokestis už prastovą (ar dalinę prastovą) nėra traukiamas į atostoginių skaičiavimą.

VDI specialistai atkreipia dėmesį, jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas faktiškai dirbo du mėnesius, o vieną mėnesį darbuotojui buvo paskelbta prastova, tokiu atveju atostoginiai bus skaičiuojami iš dviejų faktiškai dirbtų mėnesių, o prastovos laikas (ar dalinės prastovos valandos) neįsiskaičiuos.

Taigi, paskelbta prastova ar dalinė prastova nedaro įtakos skaičiuojant atostoginius, jie darbuotojams neturėtų mažėti.

Atostoginiai gali sumažėti dėl kitų priežasčių, nesusijusių su prastova, pavyzdžiui, dėl darbo dienų skaičiaus skaičiuojamuoju laikotarpiu, darbo užmokesčio dydžio pakeitimo (sumažinimo).

VDI primena, kad atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Darbdavys gali koreguoti atostogų laiką

Ar, po prastovos įmonei atnaujinus veiklą, darbdavys turi teisę darbuotojui, kuriam buvo paskelbta prastova, neleisti vasarą atostogauti?

Įprastai darbuotojo kasmetinės atostogos suteikiamos kasmetinių atostogų eilėje numatytu laiku arba šalių susitarimu. Taigi, pasak VDI specialistų, iš anksto sudarytą atostogų grafiką galima koreguoti tik šalims susitarus.

Jei atostogos dar tik planuojamos, darbdavys dėl objektyvių priežasčių turi teisę atsisakyti išleisti darbuotoją kasmetinių atostogų. Tik tokiu atveju darbdavio sprendimas turi būti pagrįstas ir motyvuotas.

Šalims susitarus dėl kasmetinių atostogų suteikimo konkrečiu laikotarpiu, vienašališki darbdavio veiksmai, apribojantys galimybę pasinaudoti šiomis atostogomis, būtų neteisėti ir darbuotojo bei darbdavio ginčas dėl atostogų suteikimo būtų sprendžiamas Darbo ginčų komisijoje.

Dirbti be atostogų žalinga

Kiekvienoje įmonėje ar valstybės įstaigoje galima rasti darbuotojų, kurie nemėgsta atostogauti – dėl atsidavimo darbui ar asmeninių priežasčių. Pasitaiko, kad šie „darboholikai“ neina kasmetinių eilinių atostogų kelerius metus (5–6 ar daugiau).

Teisininkai aiškina, kad nei teorijoje, nei praktikoje nėra įtvirtintas nepanaudotų atostogų kompensavimo mechanizmas. Darbo kodeksas netgi imperatyviai draudžia kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija, išskyrus darbo sutarties nutraukimą, kai sumokama už sukauptas, bet nepanaudotas kasmetinių atostogų dienas.

Tokio draudimo tikslas – išvengti atvejų, kai darbuotojai metų metus neatostogauja, dėl to prastėja jų fizinė ir psichologinė sveikata, darbingumas, krenta darbo našumas ir t. t. Šios nuostatos darbuotojas ir darbdavys taip pat negali pakeisti ir bendru susitarimu.

Nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis turi būti perkeliama į kitus metus, suteikiant darbuotojui galimybę šią dalį išnaudoti atostogaujant.

Darbo kodeksas nustato kasmetinių atostogų kaupimo apribojimą, leidžiantį darbuotojui kaupti atostogas už ne ilgesnį kaip trejų metų laikotarpį.

Atostoginiai išmokami prieš atostogas

Darbo kodeksas numato, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis.

Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę).

Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Darbdavys turi apmokėti visas sukauptas mokamas atostogas, kuriomis darbuotojas naudojasi. Kasmetinių atostogų tikslas – darbuotojui pailsėti ir atgauti darbingumą. Pakeitus poilsio laiką kompensacija, šis tikslas nebūtų pasiektas.

Darbdavys privalo apmokėti visas darbuotojui suteikiamas kasmetines atostogas. Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Darbuotojo atskiru prašymu, suteikus kasmetines atostogas, atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka.

Darbuotojų teisė į nemokamas atostogas

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys turi suteikti nemokamas atostogas:

• Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, – iki 14 kalendorinių dienų;

• Neįgaliam darbuotojui, taip pat darbuotojui, auginančiam neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugančiam neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;

• Vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvui, jo pageidavimu – iki 3 mėnesių;

• Darbuotojams, slaugantiems šeimos narį, – pagal poreikį;

• Darbuotojams santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;

• Darbuotojams dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų.

Alfa.lt