Karalienės Elžbietos II laidotuvių svečiai: kas buvo pakviestas, o kas ne

Karalienės Elžbietos II laidotuvės kitą savaitę pirmadienį turėtų būti vienas didžiausių karališkųjų asmenų ir politikų susibūrimų Jungtinėje Karalystėje per visą dešimtmetį.

Savaitgalį buvo išsiųsti kvietimai, laidotuvėse turėtų dalyvauti apie 500 valstybių vadovų. Kaip pranešė karališkųjų rūmų pareigūnai, valstybinės karalienės laidotuvės vyks Vestminsterio abatijoje Londone rugsėjo 19 dieną 11 val. vietos (13 val. Lietuvos) laiku.

Daugumos lyderių buvo paprašyta atvykti komerciniais skrydžiais, buvo pranešta, kad jie bus vežami autobusais iš vakarų Londono. Ceremonijoje Vestminsterio abatijoje gali dalyvauti apie 2200 žmonių.

Naujienų portalas BBC rašo, kas laidotuvėse dalyvaus, o kas pakviesti nebuvo. 

Europos karališkosios šeimos

Laukiama karališkųjų šeimų narių iš visos Europos, kurių daugelis buvo karalienės kraujo giminaičiai.

Belgijos karalius Filipas ir karalienė Matilda patvirtino, kad laidotuvėse dalyvaus, taip pat Nyderlandų karalius Vilhelmas Aleksandras ir jo žmona karalienė Maksima kartu su jo motina, buvusia Nyderlandų karaliene princese Beatriče. 

Laidotuvėse dalyvaus ir Ispanijos karalius su karaliene, Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Monako karališkosios šeimos.

JAV prezidentai 

Baltieji rūmai patvirtino, kad prezidentas Joe Bidenas dalyvaus kartu su pirmąja ponia Jill Biden.

Daug diskusijų buvo apie tai, ar prezidentas Bidenas pakvies savo pirmtaką Donaldą Trumpą prisijungti prie JAV delegacijos, tačiau delegacijos dydžio apribojimai reiškia, kad buvę prezidentai nebūtinai galės dalyvauti.

Buvo spėliojama, kad kai kurie buvę prezidentai ir pirmosios ponios, ypač Barackas ir Michelle Obamos, gali gauti privačius kvietimus.

Jimmy Carteris, ėjęs prezidento pareigas 1977–1981 metais, negavo kvietimo, rašo britų žiniasklaida. 

Sandraugos lyderiai

Tikimasi, kad laidotuvėse dalyvaus ir Britanijos tautų sandraugos šalių lyderiai, kuriems karalienė vadovavo visą savo valdymo laikotarpį.

Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese priėmė kvietimą, kaip ir Naujosios Zelandijos premjerė Jacinda Ardern ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

Pranešama, kad kvietimus priėmė ir ilgametis Bangladešo ministras pirmininkas Sheikhas Hasina ir Šri Lankos prezidentas Ranilas Wickremesinghe. Indijai atstovaus prezidentas Droupadi Murmu.

Kiti pasaulio lyderiai

Kiti pasaulio lyderiai, kurie, kaip teigiama, priėmė kvietimus, yra Airijos premjeras Michealas Martinas, Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, Italijos prezidentas Sergio Mattarella bei Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Pietų Korėjos prezidentas Yoonas Suk-Yeolas ir Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro taip pat patvirtino savo dalyvavimą.

Tikimasi, kad į Londoną atvyks Japonijos imperatorius Naruhito, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Vis dar neaišku, ar Kinijos prezidentas gaus kvietimą į laidotuves. 

Irano Islamo Respublika, kuriai ilgą laiką buvo taikomos tarptautinės sankcijos dėl branduolinės programos, bus atstovaujama tik ambasadorių lygmeniu, rašo BBC. 

Lietuvos prezidentas vyks į karalienės laidotuves

Prezidentas Gitanas Nausėda, kaip ir dauguma pasaulio lyderių, vyks į Jungtinės Karalystės monarchės Elžbietos II laidotuves.

Šalies vadovą į laidotuves rugsėjo 19 dieną lydės pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, pirmadienį pranešė Prezidentūra.

Nepakviesti pasaulio lyderiai 

Sirijos, Venesuelos ir Afganistano atstovai nebuvo pakviesti, Jungtinės Karalystės vyriausybės šaltiniai teigė britų žiniasklaidai. 

Taip yra todėl, kad Jungtinė Karalystė nepalaiko visapusiškų diplomatinių santykių su šiomis šalimis.

Šiaurės Korėja ir Nikaragva buvo pakviestos siųsti tik ambasadorius, o ne valstybių vadovus.

Pakviesti nebuvo Rusijos, Baltarusijos ir Mianmaro šalių lyderiai. 

Diplomatiniai Anglijos ir Rusijos santykiai žlugo po Rusijos invazijos į Ukrainą, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai sakė, kad „nesvarsto“ dalyvauti laidotuvėse.

Rusijos karinė invazija buvo pradėta iš dalies ir iš Baltarusijos teritorijos, kurios prezidentas Aleksandras Lukašenka yra artimas prezidento Putino sąjungininkas.

Jungtinė Karalystė gerokai sumažino savo diplomatinį buvimą Mianmare po karinio perversmo šalyje 2021 m. vasario mėnesį.