Kaniavos, Matuizų, Marcinkonių ir Valkininkų seniūnijose pagerbti organų donorai

Kiekvienais metais spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė ir Europos organų donorystės ir transplantacijos diena. Šią dieną siekiama pagerbti organų donorus ir paskatinti žmones sutikti būti donorais – taip išgelbėjant kitų gyvybes.

Lietuvos asociacija „Gyvastis“ iniciatyvą uždegti žvakutes organų donorams atminti organizuoja jau devintąjį kartą. Prie šios iniciatyvos šiais metais prisijungė daugiau kaip 30 Lietuvos miestų ir miestelių. 

Spalio 7 d. pirmą kartą prie iniciatyvos prisidėjo Varėnos r. Kaniavos, Matuizų, Marcinkonių ir Valkininkų seniūnijos, kuriose buvo minima Pasaulinė ir Europos organų donorystės ir transplantacijos diena.   

Pagerbdami organų donorus, suteikusius galimybę gyventi kitiems, ir prisidėdami prie Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ iniciatyvos, Kaniavos, Matuizų, Marcinkonių ir Valkininkų seniūnijų gyventojai kartu su vyresniosiomis socialinėmis darbuotojomis Danute Stankūniene, Liuda Trakimavičiene ir Rita Kvietkauskiene bei kultūros centro vadove Jolanta Moliene uždegė daugiau nei 600 žvakučių.

Šiuo metu Lietuvoje organų donoro laukia daugiau nei 400 žmonių, iš kurių vienas – Varėnos r.

Kaip rašoma kiek anksčiau Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ žiniasklaidai išplatintame pranešime, organų donorystės prasmę ir vertę geriausiai suvokia tie, kas yra susidūrę su liga, kurią išgydyti galima vieninteliu būdu – persodinti mirusio žmogaus organą.

„Mes suprantame, kad daugeliui tai yra didelė retenybė ir tarsi iš fantastikos pasaulio, tačiau žmonės, praradę šansą gyventi, būtent ir gyvena tik dėl to, kad jiems transplantuotas mirusio žmogaus organas – širdis, plaučiai, kepenys ar inkstas, – sako Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė. – Todėl šie žmonės – organų donorai – yra verti ypatingos pagarbos. Spalio 7 d., penktadienį, jiems atminti Vilniuje Katedros aikštėje liepsnojo 1956 žvakutės, t. y. tiek, kiek buvo organų donorų per visą transplantacijos istoriją Lietuvoje.“

Siekdami įprasminti organų donorų atminimą, pagarbą ir padėką artimiesiems jau devintus metus iš eilės Lietuvos asociacija „Gyvastis“ inicijuoja žvakučių uždegimą visoje Lietuvoje: „Geriausiai organų donorų ir jų artimųjų žygdarbį apibūdina pacientai, kurie gyvena tik dėl to, kad mirusiojo artimieji apimti netekties skausmo atvėrė savo širdį beviltiškai sergantiems, bet visiškai svetimiems žmonėms. Tai ypatingos pagarbos verti žmonės, kuriems dėl įteisintos donorystės konfidencialumo deramai padėkoti net nėra galimybės. Tokie paradoksai skatina ieškoti galimybės tuos žmones pagerbti, kad jie pajaustų, jog pacientai už jų poelgį yra be galo dėkingi“ – sako A. Degutytė.

Organų donorystės prasmę ir vertę geriausiai suvokia tie, kas yra susidūrę su liga, kurią išgydyti galima vieninteliu būdu – persodinti mirusio žmogaus organą.

Jaunos merginos, vardu Aistė, kuri laukė inksto transplantacijos, istorija atskleidžia kaip sunku yra laukti, kiek daug nerimo ir baimės sukuria laukimas, tačiau tuo pat metu širdyje rusena begalinė viltis gyventi: „Gyvenau apimta didelės nežinios – nei kur išvykti, net telefoną padėti toliau nuo savęs nedrįsdavau – o jei paskambins ir aš negirdėsiu?!, – apie savo būseną būdama transplantacijos laukiančiųjų sąraše pasakoja jauna mergina. – Niekad nepamiršiu to dvigubo jausmo – laukti ir kartu bijoti telefono skambučio.“

Aistė pasakoja, kad jos ir artimiausių žmonių gyvenimas laukiant transplantacijos tarsi sustojo: „Su bičiuliais stengiausi bendrauti kaip visada, stengiausi būti tokia kaip ir jie, tačiau būti su jais ar išvykti kažkur tolėliau negalėjau – o jei iškvies transplantacijai?“ Ir ta diena, aišku, atėjo. „Paskambinau mamai, keliems draugams – visi, siųsdami sveikatos linkėjimus, pasakė, kad viskas bus gerai. O aš viduje jaučiau, kad turėsiu antrąjį gimtadienį. Tai ir išsipildė.“ Apie savo donorą Aistė kalba itin jautriai:

„Tikrai uždegsiu žvakutę – dėkingumo ir pagarbos simbolį. Donoras pakeitė mano gyvenimą 360 laipsnių kampu – aš esu gyvas žmogus, o ne paliegęs ligonis. Tik dėka donoro artimųjų nuo mano krūtinės nusirito milžiniškas akmuo, slėgęs mano gyvenimą. O tie maži akmenėliai – tabletės, kurias kasdien turiu išgerti po transplantacijos – tai toks nieko nesveriantis menkniekis. Kasdien galvoju apie pasikeitusį savo gyvenimą ir tuos, kurie jį pakeitė: dėkingumo žodžių jiems aš dar nesukūriau. Aš savo donorą tiesiog nešioju savo širdy“.

Diena skiriama tiems, kurių jau nebėra, tačiau jų dėka šiandien gyvenimu džiaugiasi daugiau nei 1 000 Lietuvos žmonių. Organų donorystė ir transplantacija kai kuriems žmonėms reiškia galimybę išsilaisvinti iš varginančių ir būtinų gydymo procedūrų, o kitiems – tai vienintelė viltis toliau gyventi. 

Iniciatyvos Varėnos rajone organizatoriai:
Kaniavos sen. – Varėnos socialinių paslaugų centro vyresnioji socialinė darbuotoja Liuda Trakimavičienė;
Marcinkonių sen. – Varėnos r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus socialinio darbo organizatorė Danutė Stankūnienė;
Matuizų sen. – Varėnos socialinių paslaugų centro vyresnioji socialinė darbuotoja  Rita Kvietkauskienė;
Valkininkų sen. – Valkininkų kultūros centro vadovė Jolanta Molienė.