Kandidatų debatai: politikai nesutarė dėl mokesčių reformos formos

Seimo rinkimuose dalyvausiančių politinių partijų lyderiai nesutaria, kaip turėtų atrodyti mokesčių reformą. Konservatoriams oponuojantys politikai vieningai sutaria tik dėl to, kad dabartinė mokesčių sistema nėra efektyvi, o valdančiųjų bandymai bei siūlymai spręsti problemas nėra efektyvūs ar teisingi. ELTA organizuojamu debatų metu kritikos susilaukė ir 2023 m. valdančiųjų siūlytas nekilnojamo turto (NT) apmokestinimas.

Kadenciją baigianti premjerė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė debatų metu tvirtino, kad mažai palaikymo Seime susilaukianti konservatorių pateikta mokesčių reforma buvo paruošta reaguojant į Lietuvai jau 12 metų teikiamas rekomendacijas.

„Tie punktai, dėl kurių reforma padėta, jie aiškūs. Tai rekomendacijos, kurias Lietuva gauna 12 metų. Jos susijusios su tuo, kad mokesčių sistema turi tam tikrų ydų. Mokesčių sistemoje stokojama teisingumo. Nes mes vis dar turime žmonių, kurie nors gaudami tokias pačias pajamas, moka daug mažiau. Taip, galima svarstyti, kad jiems mokesčiai turėtų būti mažesni, bet ne iki tiek“, – Seimui pateiktą mokesčių reformą gynė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad panaikinus tam tikras nebeaktualias lengvatas bei įvedus tam tikrus visuomenei mažai skausmingus mokesčius atsirastų lėšų, reikalingų įgyvendinti politikų pažadams.

„To pasekmės būtų ne tik tai, kad mokesčių sistema būtų teisingesnė, bet ir leistų įgyvendinti pažadus, visų sakomus per kampanijas“, – tvirtino ji.

Tuo metu A. Orlauskas tvirtino, kad dabartinė mokesčių sistema prisideda prie mažiausiai uždirbančių žmonių nuskurdinimo. Anot jo, toks požiūris persmelkią visą dabartinę mokesčių politiką.

„Mokesčių sistema yra neteisinga ir neteisinga mažiausiai uždirbančių žmonių atveju. Už skurdo ribos turime 600 tūkst. žmonių. Ir čia yra mokesčių sistemos klaidos, nors aš matyčiau galbūt ir tyčinį veiksmą skurdinti vidutiniškai ir mažiau uždirbančius žmones, bet daryti lengviau turtingiesiems“, – komentavo A. Orlauskas.

„Visa mokesčių politika yra skirta pabloginti savarankiškai dirbančių ir mažai uždirbančių asmenų, smulkių ir vidutinių verslininkų būklę“, – tikino jis.

Kaip tokio „nuskurdinimo“ pavyzdį politikas pateikė Lietuvoje maistui taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM). A. Orlauskas pabrėžė, kad didžiojoje dalyje Europos taikomi lengvatiniai tarifai, o Lenkijoje maistui PVM netaikomas.

Politikai nesutarė dėl NT apmokestinimo poreikio ir formos

Nors dauguma debatuose dalyvavusių politikai palaikė NT mokestį ir čia A. Orlausko nuomonė išsiskyrė.

„NT mokestis yra neteisingas, nes dar kartą apmokestinamas jau apmokėtas turtas. Tai tas pats, kas ant atlyginimo uždėtum dar vieną mokestį. Jau šioje Vyriausybėje matome be galo daug mokesčių, kurie pavadinti įmantriai, bet funkcijos neatlieka“, – tvirtino jis.

Visgi Nacionalinio susivienijimo sąrašą į Seimą vedantis Vytautas Sinica sukritikavo tokią poziciją teigdamas, kad „gana normalu“, jog kai kurie dalykai apmokestinami kelis kartus. Visgi jis pabrėžė, kad bet koks NT mokestis neturėtų būti toks drastiškas, jog priverstų atsisakyti nuosavo turto.

„Gana normalu, kad kai kurie dalykai apmokestinami kelis kartus. Nes mes apmokestiname atlyginimą, pirkinį per PVM, bet ir naudojimą“, – sakė jis.

„NT mokestis turi būti visuotinis, bet ne toks, kad priverstų atsisakyti nuosavo turto“, – pridūrė jis.

Tuo metu socialdemokratų atstovas Gintautas Paluckas, 2023 m. pasiūlytą NT mokestį panaudojo kaip valdančiųjų nesikalbėjimo su kitomis partijomis pavyzdį.

„Lygiai taip pat su NT mokesčiu, kuris buvo pristatytas, yra nerimta. Jeigu mes kalbame apie nedidelį ir visuotinį NT mokestį, tai tuo metu kolegos konservatoriai pateikė per skirtingų savivaldybių medianas. Mes sakome netinka, pabandykime paieškoti sutarimo kitaip“, – aiškino G. Paluckas.

Tačiau  I. Šimonytė tvirtino, kad ilgai ruošta mokesčių reforma buvo derinama su visomis partijomis, ieškant „kur kieno skausmo taškai“.  

V. Sinica: mokesčiai turi būti pertvarkyti taip, kad sukurtų kuo platesnį vidurinę klasę valstybėje

Debatų metu V. Sinica tikino, kad mokesčių sistemos tikslas turėtų būti kuo didesnės vidurinės klasės sukūrimas, užtikrinant kuo mažesnę žmonių priklausomybę nuo valstybės pagalbos. Visgi jis pastebi, kad institucijoms trūksta finansavimo, kuris galėtų būti gaunamas apmokestinus daugiausiai uždirbančius.

„Mes turime bėdą su viešuoju sektoriumi, akivaizdų lėšų trūkumą, beveik mažiausiai visoje Europoje surenkame į biudžetą. Šitai reikia padidinti iki ES vidurkių. Ir tai reikia daryti mažiausiai prisidedančios –daugiausiai uždirbančios visuomenės dalies apmokestinimu“, – tvirtino V. Sinica.

„Reikėtų skirtingų pajamų rūšių apmokestinimą vienodinti, šiek tiek turi būti taikomas progresyvumas“, – pabrėždamas, kad turtingiausi visuomenės atstovai gauna ne vien darbines pajamas teigė jis.

Kad Lietuvos mokestinė sistemą nesurenka pakankamai lėšų leisti institucijoms vykdyti įsipareigojimus mano ir G. Paluckas. Tačiau jis pabrėžė, kad bet koks sistemos keitimas turi būti daromas atsižvelgiant į įsipareigojimus Europos Sąjungos (ES) institucijoms, kadangi nuo šiol iš sąjungos gaunama parama Lietuvai bus sąlygiška.

„Mūsų mokesčių sistema yra neteisinga ir nepakankamai dengianti poreikius“, – debatų metu tvirtino G. Paluckas.

„Dar daugiau, kalbant apie tam tikras mokesčių sistemos pertvarkas, kurias pristatė Vyriausybė mes turime prisiminti, kad tai jau 2 Vyriausybių įsipareigojimas ir tarptautinėms institucijoms ir organizacijoms. (...) Kalbant apie ateitį, prie tokio pobūdžio įsipareigojimų mums teks priprasti. Nes ir ateinanti ES parama pasižymi sąlygiškumu. Todėl mokesčių sistemos pertvarka yra neišvengiama“, – komentavo jis.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 d.

Dėl 141 parlamentaro mandato varžysis 14 partijų ir viena koalicija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvė ir teisingumas“, politinė partija „Nemuno aušra“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) bei Taikos koalicija.