Kandidatė į krašto apsaugos ministres D. Šakalienė: su prezidentu turime vienodą matymą dėl problemų sprendimo

Kandidatė į krašto apsaugos ministres, socialdemokratė Dovilė Šakalienė tikina, kad jos ir prezidento Gitano Nausėdos požiūris į esmines šalies gynybos problemas ir jų sprendimo būdus – sutampa.

„Manau, kad susitikimas praėjo labai gerai. Labai džiaugiuosi, kad su prezidentu turime labai vienodą matymą. Netgi ne panašų, o, sakyčiau, vienodą matymą į pagrindines problemas, kurias turime spręsti“, – penktadienį po susitikimo su G. Nausėda žurnalistams Prezidentūroje teigė D. Šakalienė.

„Krašto apsaugos ministro ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pažiūrų sutapimas yra ypatingai svarbus. Ypač šiuo sunkiu laikotarpiu, kai tikrai negalime sau leisti turėti kažkokių konfliktų ar nesutarimų dėl esminių valstybės saugumo klausimų“, – pridūrė ji.

Gynybai nori skirti bent 3,5 proc. nuo BVP

D. Šakalienė tikina, kad kitais metais gynybai numatyti 3,03 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) neatitinka dabartinių krašto apsaugos poreikių. Pasak jos, gynybai reikalingi bent 3,5 proc. nuo BVP. Tokį finansavimą kandidatė į ministres ketina rasti per pirmąjį kitų metų pusmetį.

„Finansavimo didinimas yra būtinas ir jis neatitinka dabartinių poreikių. Valstybė turi įvairių iššūkių, finansavimą reikia rasti įvairioms sritims, tačiau gynyba, šioje situacijoje, yra prioritetas“, – dėstė D. Šakalienė.

„Dabar akivaizdu, kad 3,5 proc. yra tos grindys, kurios yra labai žemai. Tai reiškia, kad mums reikia ir ženkliai didesnių sumų, ir pakankamai greitai. Bent tuos 3,5 proc. reikia surasti per 2025 metų pirmąjį pusmetį ir žiūrėti dėl didesnių sumų“, – akcentavo ji.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 3,2 proc. nuo BVP.

Sieks laiku sukurti diviziją, priimti Vokietijos brigadą

Atsakydama į kadenciją baigiančio ministro Lauryno Kasčiūno kritiką, jog šis pasigenda D. Šakalienės vizijos gynybos srityje, politikė pabrėžia, jog jos prioritetas bus investavimas į saugumą. Pasak socialdemokratės, į tai įeis ir užtikrinimas, jog Vokietijos brigada Lietuvoje atsirastų sutartu laiku.

„Vokietijos brigada čia turi būti laiku. Tie vėlavimai, kurie jau dabar akivaizdu, kad reikės juos sutvarkyti. (Praėjusią kadenciją – ELTA) nebuvo vizijos kaip tą sutvarkyti“, – dėstė ji.

Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais. Visgi, praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, kad Lietuva gali vėluoti priimti Vokietijos brigadą. Reaguodamas į šiuos svarstymus L. Kasčiūnas patikino, kad tokių problemų kilti neturėtų.

Tuo metu D. Šakalienė akcentuoja, kad divizija turi būti sukurta kuo greičiau.

„Divizija turi būti sukurta, turime patys būti stiprūs ir pajėgūs. Personalo, infrastruktūros aprūpinimas, spragų užtaisymas yra tai, kas nebuvo padaryta ir tą reikės padaryti“, – pabrėžė politikė.

Prezidentūra anksčiau įspėjo, kad remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais.

L. Kasčiūnas neįgyvendino vizijos dėl poligonų

Svarstydama apie prioritetinius darbus, D. Šakalienė negailėjo kritikos darbą baigiančiam L. Kasčiūnui. Pasak jos, pastarasis neįgyvendino vizijos, kad Lietuvai reikia brigados dydžio poligono.

„Poligonai yra labai svarbu, gyvybiškai svarbu. Sprendimas, kad mums reikia brigados dydžio poligono – nebuvo įgyvendintas. Matyt, reikės papildomų pastangų į tai įdėti, nes mes turime kuopos dydžio (poligoną – ELTA), kas visiškai nepatenkina kariuomenės poreikių ir dar su papildomais apribojimais, kurie išvis kelia klausimų, ar yra suvokimas, kodėl tų poligonų reikia“, – teigė D. Šakalienė.

„Šitą dalyką reikės spręsti pakankamai greitai. Kariuomenė turi treniruotis, jeigu norime, kad ji veiktų efektyviai“, – akcentavo socialdemokratė.

Penktadienį šalies vadovas dar susitiks su kandidatu į Užsienio reikalų ministeriją (URM) Kęstučiu Budriu.

ELTA primena, kad ketvirtadienį paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas pristatė prezidentui Gitanui Nausėdai kandidatus į būsimąją Vyriausybę.

Po susitikimo žurnalistams premjeras įvardijo didžiąją dalį kandidatų, kuriuos iškėlė rinkimus laimėję socialdemokratai. Į krašto apsaugos ministrus teikiama parlamentarės Dovilės Šakalienės kandidatūra, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Inga Ruginienė, susisiekimo – socialdemokratas Eugenijus Sabutis, švietimo, mokslo ir sporto – Raminta Popovienė, užsienio reikalų – prezidento patarėjas Kęstutis Budrys, vidaus reikalų – Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Iš 9 ministerijų, į kurias vadovus deleguoja Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), neaiškios liko finansų ir sveikatos apsaugos ministrų kandidatūros.

„Vardan Lietuvos“ į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją pasiūlė parlamentaro Luko Savicko kandidatūrą, į energetikos ministrus – Žygimantas Vaičiūnas.

G. Paluckas „Nemuno aušros“ kandidatūrų į Aplinkos, Teisingumo ir Žemės ūkio ministerijas dar neatskleidė.