Kandidatas į Seimo kanclerius A. Stončaitis tikina išlaikysiantis politinį nešališkumą: sustabdė narystę „Vardan Lietuvos“

Kandidatas į Seimo kanclerius Algirdas Stončaitis tikina – tapęs parlamento kanceliarijos vadovu jis išliks politiškai neutralus. Nors dar spalį siekė iškovoti Seimo nario mandatą kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, A. Stončaitis nurodo sustabdęs narystę šioje partijoje.

Apie tai pretendentas į Seimo kanclerius pranešė ketvirtadienį parlamente pristatant jo kandidatūrą. Opozicijos atstovas, konservatorius Mindaugas Lingė teiravosi A. Stončaičio, ar šiam, vadovaujant kanceliarijai, pavyks išlaikyti politinį neutralumą.

„Ar nenutiks taip, kad jau nuo kito ketvirtadienio Seimo kanceliarija pradės naują savo etapą ir darbuotojams seksis kur kas geriau tiems, kurie savo atlapuose turės įsegtą „Vardan Lietuvos“ ženklelį? Ar manote, ar 22 kalendorinės dienos yra pakankamos politiškai atvėsti? Ir toks bendresnis klausimas – Seimo statutas numato (reikalavimą – ELTA) būti politiškai neutraliam. Kaip pavyks, jūsų manymu, de facto užtikrinti politinį neutralumą?“ – kėlė klausimus opozicijos narys.

A. Stončaitis patikino buvusį kolegą, kad jo darbe nebus jokio politinio angažuotumo. Be to, buvęs Seimo narys nurodė, kad yra sustabdęs narystę Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“.

„Kadangi tikrai teko galimybė praėjusią kadenciją darbuotis Seimo nariu, (...) Manau, tikrai turėjote susidaryti nuomonę, kad per visus keturis metus, vadovaujant Antikorupcijos komisijos posėdžiams, tikiuosi, kad nebuvo parodyta kažkokios menkiausios takoskyros tarp priklausomumo vienai ar kitai Seimo narių frakcijai. Tai yra požiūris, tai yra mano principai“, – teigė A. Stončaitis.

„Dėl formaliosios pusės – aš esu sustabdęs narystę partijoje, formalioji pusė yra išlaikyta. Bet neformalioji pusė – patikėkite, aš jus užtikrinu, kad jokio partinio angažuotumo, angažuotumo kažkieno atžvilgiu niekada neleidau, ir niekada neleisčiau“, – patikino pretendentas į Seimo kanclerius.

Ketvirtadienį Seimui buvo pristatyta A. Stončaičio kandidatūra į parlamento kanclerius. Ją pateikęs Seimo pirmininkas ir ilgametis pretendento bendražygis Saulius Skvernelis negailėjo pagyrų A. Stončaičiui ir tikino, jog buvęs parlamentaro patirtis bei žmogiškosios savybės leistų jam tinkamai vadovauti parlamento kanceliarijai.

„Algirdas Stončaitis nuo pat savo karjeros pradžios atsidavimu darbui rodė vieną šiai dienai jau retą savybę – nuoširdžią tarnystę Lietuvai ir jos žmonėms. Būtent pabrėžiu tarnystę – ne darbą, o tarnystę. Tokių žmonių, kurie visą savo gyvenimo darbinę dalį tarnavo valstybei nėra š labai daug“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo S. Skvernelis.

„Vardan Lietuvos“ pirmininko teigimu, Seime yra nemažai „žemiškų problemų“, kurios reikalaus naujojo parlamento kanclerio dėmesio.

„O tų žemiškų problemų čia, Seime, turime daugybę – pradedant nuo infrastruktūrinių dalykų, nuo tekančių stogų ir apačioje padėtų kibirų, nuo sulūžusių baldų, nuo kompiuterinės ir kitokios technikos“, – dėstė jis.

„Praeitą kadenciją kolega buvo Seimo nariu, darbavosi Antikorupcijos komisijoje, dirbo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Neabejoju, kad jo patirtis, ekspertinės žinios ir asmeninės savybės prisidės prie sklandaus kanceliarijos darbo organizavimo, sustiprins šios institucijos įvaizdį, rūpinsis visos kanceliarijos darbuotojų gerove“, – apibendrino S. Skvernelis.

A. Stončaitis žada skirti dėmesį kanceliarijos darbuotojų atlyginimams

Prisistatydamas parlamentarams, A. Stončaitis ne tik akcentavo savo patirtį, einant kanclerio pareigas kitose šalies institucijose, bet ir vardijo darbus, kuriuos siektų įgyvendinti užėmus naujas pareigas. Tarp vienų svarbiausių prioritetų – kanceliarijos darbuotojų atlyginimų klausimas.

„Manau, kad tikrai būtina kartu rasti sprendimus dėl Seimo kanceliarijos darbuotojų tinkamo darbo užmokesčio ir gilesnio motyvavimo sistemos priemonių sukūrimo ir įgyvendinimo“, – kalbėjo jis.

„Yra visiškai nenormalu ir neturėtų tęstis taip, kad būtent Seimo kanceliarijos darbuotojų atlyginimai praktiškai visą laikotarpį – o ir šiuo metu – yra mažiausi, lyginant su Vyriausybės kanceliarija ir Prezidento kanceliarijos darbuotojais. Manau, tai yra skubiai taisytina padėtis“, – aiškino pretendentas.

Jis užsiminė norintis ieškoti sprendimų, susijusių su Seimo automobilių parko atnaujinimu, parlamento rūmų bei viešbučio remontu.

„Kaip remontuojame, remontuojame – taip nesikeičia, taip nesikeičia. Manau, reikia priimti sprendimus ir galima tai padaryti“, – tikino A. Stončaitis.

Be to, kandidatas užsiminė ir apie pokyčių kanceliarijos struktūroje poreikį.

„Elementarių dėsnių vadybos neatitinka, kai vadovas įstaigos Seimo kancleris turi tiesiogiai pavaldžius 45 įvairaus lygio vadovus. Nereikia būti dideliu vadybininku, kad (suprasti, jog – ELTA) reikia truputį kitus principus taikyti“, – pridūrė jis.

Sulaukė klausimų dėl buvusių skandalingų istorijų

A. Stončaitis taip pat sulaukė ir klausimų apie anksčiau viešojoje erdvėje nuskambėjusias istorijas. Liberalas Eugenijus Gentvilas buvusiam Vyriausybės kancleriui priminė 2018 m. istoriją, kai žurnalistams nebuvo pateiktas Ministrų kabineto pasitarimo garso įrašas. Taip pat politikas kėlė klausimus dėl prieš porą metų naujienų portalo 15min.lt skelbtos informacijos, jog A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors ir atsisakė tikrintis poligrafu.

„Jūs buvote ir Vyriausybės kancleris. Ir iš to laiko jus persekioja du dalykai (...). 2018 m. spalio 5 d. vyko Vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo kažkas pasakyta, papasakota ir paskui dingo šio pasitarimo garso įrašas. Teismuose žurnalistų bendruomenė bandė išsiaiškinti, deja, jūs visus galus į vandenį sukišote“, – klausė E. Gentvilas.

„Kitas dalykas – specialiosios tarnybos jums dirbant Vyriausybės kancleriu pasiūlė pasitikrinti melo detektoriumi. Jūs atsisakėte tai padaryti. Esame aptarinėję tuos dalykus. Tai norėčiau, kad viešai pasakytumėte tas aplinkybes ir savo motyvus, kodėl nesutikote su specialiųjų tarnybų pasiūlymu pasitikrinti melo detektoriumi“, – paprašė politikas.

Atsakydamas į klausimą dėl dingusio Vyriausybės pasitarimo garso įrašo, A. Stončaitis pažymėjo – pastaroji istorija buvo išpūsta.

„Dėl tų įrašų – tai geras pavyzdys, kad reikia stengtis, kad viskas būtų aiškiai reglamentuota. Aš jums galiu labai nuoširdžiai pasakyti – tas įrašas, kuris buvo tada – jo nebuvo, kadangi jo saugoti nereikėjo“, – kalbėjo buvęs Vyriausybės kancleris.

„Paprasčiausiai nebuvo jokios paslapties, buvo dirbtinai sudaryta žinia, kad kažkokia buvo paslaptis, kurios nenorima paviešinti. Nebuvo tos paslapties“, – pridūrė A. Stončaitis.

Tuo metu dėl žurnalistinio tyrimo, pažymėjo buvęs Seimo narys, buvo kelti klausimai jau anksčiau – į juos specialiųjų tarnybų atstovai jau yra pateikę atsakymus.

„Mieli kolegos, aš manau, kad, visgi, nereikėtų ieškoti juodos katės tamsiame kambaryje – tuo labiau, kad tos katės ten nėra“, – atsakė jis.

„Šis klausimas ant tiek jau plačiai buvo išdiskutuotas visais absoliučiais lygiais, visų buvo paklausta (...) ir aiškiai buvo suformuotas atsakymas, kad nebuvo pasiūlymo to daryti ir dėl to nebuvo daryta“, – tikino A. Stončaitis.

Pateikus Seimui A. Stončaičio kandidatūrą, pretendentą vertins parlamento frakcijos. Klausimas į Seimo salę grįš kitą antradienį.  

Seimo statute įtvirtinta, kad parlamento kancleris yra Seimui bei jo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas. Kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas.

Kovo pabaigoje iš kanclerio pareigų atleidus Modestą Gelbūdą, laikinai šis postas patikėtas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento direktorei Vaidai Servetkienei.