REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Balandžio 30 d. 11:17

Kandidatas į prezidentus I. Vėgėlė pasigenda aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu

Lietuva

Eltos nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


299674

Kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė sako pasigendantis aiškios Lietuvos strategijos santykių su Baltarusija atžvilgiu. Jis mano, kad Vilnius turėtų siekti, jog Baltarusija išliktų buferine zona tarp Lietuvos ir Rusijos. Todėl advokatas neatmeta, kad ilguoju laikotarpiu šalis neišvengs kontakto su Baltarusijos lyderiu Aliaksandru Lukašenka.

„Jeigu dabar, šiuo metu jau susitaikome su tuo, kad Rusijos siena yra 40 kilometrų nuo Vilniaus – Baltarusija yra tapusi de facto Rusijos provincija – ir mes susitaikome, kad taip bus ilgalaikėje perspektyvoje – mano supratimu, savo saugumo perspektyvoje esame ypatingai pažeidžiami ir padarę meškos paslaugą visai Lietuvai“, – antradienį Rytų Europos studijų centre (RESC) surengtoje diskusijoje kalbėjo I. Vėgėlė.

„Visą nepriklausomybės laikotarpį mes stengėmės turėti buferinę zoną – kad Baltarusija išliktų tarp Rusijos ir Lietuvos buferine zona. Po 2020 m. šito nebeliko“, – apgailestavo jis.

I. Vėgėlė tikino, jog artimiausiu laikotarpiu bet koks glaudus bendradarbiavimas su Minsku yra neįmanomas. Visgi, šalies vadovo posto siekiantis teisininkas neatmetė, jog jam tapus prezidentu ilguoju laikotarpiu kontaktas su A. Lukašenkas yra neišvengiamas.

„Trumpuoju periodu – vienareikšmiškai (atmesčiau galimybę kontaktuoti su A. Lukašenka – ELTA), dėl to, kad tai yra valstybė agresorė. Bet ilguoju periodu, vidutiniu periodu, manau, neturėsime kitokios išeities. Reikia kalbėti apie tai, kas atsitiks, kai pasibaigs karas – kaip pasibaigs karas Ukrainoje ir kokia bus situacija? Tuomet visko gali reikėti – karas baigiamas derybomis. Klausimas, kaip tos derybos bus“, – dėstė kandidatas.

„Neatmetu to dalyko ilguoju ar vidutiniu laikotarpiu – tai yra visiškai logiška iš to, ką sakau“, – dėstė jis.

Politikas pakartojo, jog kontaktas su A. Lukašenka būtų reikalingas siekiant Baltarusiją paversti buferine zona tarp Vilniaus ir Maskvos. Todėl, pakartojo jis, Lietuva privalo turėti aiškią strategiją dėl ateities santykių su kaimynine Baltarusija.

„Mes, Lietuva, turime turėti ilgalaikę strategiją, nes tai yra nauda mums, visų pirma. Aš suprantu, ko gali norėti tarptautiniai partneriai, (...) bet mūsų logika – mes bandėme atvesti Baltarusiją į demokratizacijos etapą, Baltarusija nesidemokratizavo. Bet geriau, kad ji būtų buvusi ne demokratinė valstybė – kad ir autoritarinė – bet kad būtų buferis“, – pabrėžė I. Vėgėlė.

Įvardijo, kokiu atveju remtų siūlymus uždaryti S. Cichanouskajos biurą

I. Vėgėlė pabrėžė, kad strateginėje Lietuvos pozicijoje Baltarusijos atžvilgiu jis nemato opozicionierės Sviatlanos Cichanouskajos. Kandidatas leidžia suprasti, kad jos sprendimas pasitraukti į Lietuvą, Vilniui nebuvo strategiškai naudingas.

„Mes turime aiškiai pasakyti, ko mes siekiame Baltarusijos atžvilgiu – (...) ir kaip ponia Cichanouskaja įsipaišo šioje strategijoje. Aš nerandu kaip jos įpaišyti. Ir man reikėtų tikrai duomenų iš VSD ar kitų institucijų, kurios paaiškintų, (...) kokią naudą strateginę naudą ponia Cichanouskaja atneša Lietuvai“, – kėlė klausimus jis.

„Jeigu mes ją išlaikome – (...) ji turi turėti kažkokią strateginę naudą Lietuvai. Vienintelė nauda, kurią gavome – tai gavome imigrantų srautus iš Baltarusijos. Tai buvo tiesioginė pasekmė Cichanouskajos išlaikymo. O toliau kokie veiksmai – ką mes su šiuo žmogumi darome – aš nežinau“, – nurodė I. Vėgėlė.

Visgi, paklaustas, ar sulaukęs neigiamos informacijos iš specialiųjų tarnybų jis svarstytų uždaryti S. Cichanouskajos biurą, I. Vėgėlė patikino tai darysiąs.

„Jeigu jis neteikia jokios apčiuopiamos naudos ir neįsipaišo į mūsų strategiją, tai kodėl ponia Cichjanouskaja turi būti išlaikoma čia, Lietuvoje? Ir ar nebus taip, kad tas ofiso išlaikymas kuria neigiamą vertę?“ – retoriškai klausė jis.

„Svarstyčiau (biuro uždarymą – ELTA), jeigu būtų tokios išvados – jeigu man nepateiktų duomenų, kurie pagrįstų naudą“, – apibendrino I. Vėgėlė.

Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA