Kandidatas į premjerus G. Paluckas: aš visada siekiau dialogo, pagarbaus bendravimo ir konsensuso, šio principo nekeisiu (PAPILDYTA)

Socialdemokratų teikiamas kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad dirbdamas Seime visada siekė dialogo ir konsensuso. Politikas žada ir tapęs ministru pirmininku nekeisti šių principų.

„Jeigu jau kažką apie mane žinote, tai aš visada siekiau dialogo, pagarbaus bendravimo ir konsensuso tose srityse, kurios yra svarbios mūsų šaliai, mūsų šalies strateginiams projektams ir kryptims. Šio principo nesiruošiu keisti ir ateityje“, – prisistatydamas Seimo nariams kalbėjo G. Paluckas.

„Mane geriausiai žino tie, kurie su manimi žaidę krepšinį. Mėgstu jėgos žaidimą, esu užsispyręs ir orientuotas į tikslą. Šiuos principus ruošiuosi perkelti ir į Vyriausybės veiklą, tačiau neatsisakydamas dialogo ten, kur reikalingas platus sutarimas ir konsensusas“, – pakartojo jis.

Teikiamas pretendentas vadovauti būsimai Vyriausybei įvardijo pagrindinius iššūkius, su kuriais turės dorotis naujasis Ministrų kabinetas.

„Kalbant apie mūsų šalies prioritetus (...), užduočių turėsime daug. Tiek geopolitinė situacija, tiek šalis finansai, tiek viešųjų paslaugų kokybė, prieinamumas ir pasitikėjimas institucijomis“, – vardijo politikas, kalboje atkreipdamas dėmesį ir į pastaruoju metu dėmesio centre atsidūrusią „Teltonikos“ parko statybų istoriją.

„Neseniai nuskambėję skandalai dėl perteklinės biurokratijos nėra absoliučiai nieko naujo tiems, kas apskritai yra mėginęs gyvenime veikti kažką privačia iniciatyva. Deja, perteklinis reguliavimas tampa mūsų ekonomikos stabdžiu. Tai bus vienas iš būsimos Vyriausybės prioritetų“, – teigė jis, patikindamas, kad jam tapus premjeru prie Vyriausybės bus įsteigta speciali komisija, mažinanti perteklines biurokratines kliūtis stambiems investiciniams projektams.

G. Paluckas teigė, jog ekonomikos skatinimo klausimai bus vienas iš Vyriausybės prioritetų.

„Mūsų šalies ekonomika gyveno aukso amžių, tačiau šiandien susiduriame su mažėjančiu našumu, augančiais kaštais, mažėjančiu konkurencingumu. Todėl per ateinantį laikotarpį ekonomikos neišvengiamai laukia tam tikra transformacija. Investicijos į inovacijas, investicijos į kompetencijas, naujų rinkų paieška, našumo didinimas – tam, be jokios abejonės, reikės ir valstybės pagalbos“, – kalbėjo kandidatas į ministrus pirmininkus.

„Prarasti investicijas Lietuvai reikštų mažėjančias pajamas į biudžetą ir dideles socialines įtampas. Dėl demografinių procesų, dėl besitraukiančios darbo rinkos per ateinančius 5-10 metų mes turėsime labai rimtų uždavinių, kaip išlaikyti mūsų socialinės paramos sistemas, kaip išlaikyti pensijų pakeitimo normą ir panašius dalykus. Todėl šie uždaviniai krenta ant būsimos Vyriausybės pečių“, – pabrėžė jis.

Socialdemokratas akcentavo ir šalies saugumo svarbą – anot jo, dėl šio klausimo yra bendras sutarimas tarp valdančiosios daugumos partijų, tai atsispindi ir koalicinėje sutartyje.

Tuo metu švietimo klausimais G. Paluckas tikino neplanuojantis jokių didelių reformų ar pokyčių.

„Panašu, kad praėjusią kadenciją padarėme tiek permainų ir pokyčių, kad švietimo sistemai dar reikia prie to prisitaikyti. Tuos pokyčius, kaip žmonės sako, dar reikia suvalgyti. Todėl čia, vis tik, reikėtų atsargių judesių, atsargaus judėjimo ir nebetrikdyti švietimo bendruomenės, kuri iš naujos valdžios tikisi daugiau dialogo, daugiau pasvertų sprendimų ir sutelktų išteklių tiems pokyčiams, kuriems bus pritarta ar apsispręsta“, – savo prisistatyme pažymėjo politikas.

Žada „nedangstyti“ ministrų dėl jų padarytų klaidų: niekas už nieko nesislapstys

Prisistatęs iš Seimo plenarinių posėdžių salės, kandidatas į premjerus sulaukė ne vieno parlamentaro klausimo. Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas teiravosi socialdemokrato, ar jis, tapęs Vyriausybės vadovu, žada nešti asmeninę atsakomybę ir už kiekvieną kabineto ministrą.

„Ar jūs būsite tas ministras (pirmininkas – ELTA), kuris reikalaus atsakomybės, kuris neš asmeninę atsakomybę, ar tas, kuris dengs (ministrus – ELTA), nepaistant to, ar tai socialdemokratai, ar koalicijos partneriai“, – teiravosi parlamentaras.

G. Paluckas patikino – dėl būsimos Vyriausybės klaidų jis nebijos atsiprašyti, o, esant poreikiui, priimti ir kitus sprendimus dėl politinės atsakomybės.

„Kalbant apie atsakomybę – aš jos tikrai nesibaidau ir nevengiu. Jeigu padarysiu klaidų, aš dėl jų nuoširdžiai atsiprašysiu. Jeigu bus klaidos tokios, dėl kurių atsiprašymo neužteks – teks priimti ir kitus sprendimus“, – atsakė socialdemokratas.

„Ir niekas už nieko nesislapstys dėl to, kad to reikalauja, pirmiausiai, politinė etika ir savigarba. Būti nuolat kažko dengiamam – nėra mano kelias“, – patikino jis.

Sako, kad Lietuvos santykis su Kinija nebus lengvas ir paprastas

Pretendentas į Vyriausybės vadovus sulaukė ir konservatorių seniūno Mindaugo Lingės klausimų apie dvišalius Lietuvos santykius su Pekinu.

„Jis (santykis su Kinija – ELTA) nebus lengvas ir nebus paprastas dėl elementarių priežasčių – todėl, kad ši politika keičiasi ir Europos Sąjungos lygmenyje“, – kalbėjo G. Paluckas, anksčiau viešai svarstęs apie galimybes normalizuoti Vilniaus ir Pekino santykius.

Socialdemokratas pabrėžė – Europos Sąjunga konkurencinėje kovoje su Kinija sieks apsaugoti savo rinką ir verslus.

„Tas santykis ateityje tikrai bus duobėtas ne tik dėl kažkokių vienos ar kitos šalies pasirinkimų, bet todėl, kad tam tikrą dinamiką užsako ir natūralūs ekonominiai procesai. Todėl kalbant apie mūsų šalies poziciją, aš abejoju, ar ji gali šiuo klausimu keistis“, – apibendrino jis.

Kartoja, kad nei koalicijoje, nei būsimoje Vyriausybėje nėra antisemitizmo

Posėdžio metu keletas konservatorių kėlė klausimus G. Paluckui dėl koalicijos su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“.

„Kokių sprendimus ketina siūlyti jūsų vadovaujama Vyriausybė, kad ateityje būtų išvengta nihilistinio požiūrio į Konstitucinio Teismo sprendimus – kad Konstituciją pažeidę asmenys negalėtų dalyvauti valstybės valdyme?“ – teiravosi konservatorė, laikinoji vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

G. Paluckas pastebėjo, kad tokią teisėkūros teisę turi ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas.

„Todėl net neabejoju – jeigu Seimo nariai, kolegos jaučia tokį poreikį, tą iniciatyvą parodys“, – atsakė pretendentas.

Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį į tarptautinėje erdvėje matytą kritiką socialdemokratų sprendimui formuoti koaliciją su „aušriečiais“. Ji priminė, kad G. Paluckas apkaltino opoziciją, neva ši suorganizavo tokias reakcijas užsienio spaudoje.

„Ar jums neatrodo, kad būtent jūsų sprendimas sukėlė tokią užsienio partnerių reakciją? Ar jums neatrodo, kad būtent jūsų sprendimas dėl koalicijos su antisemito vadovaujama partija yra antivalstybinis?“ – klausė Seimo narė.

„Manau, kad demokratinėje valstybėje parlamentinių partijų teisė formuoti koalicijas turi būti gerbiama. Ir niekas, tiesą pasakius, nėra tos teisės ginčijęs, kalbant su diplomatinių atstovybių atstovais, ambasadoriais, mums giminingų partijų atstovais“, – atsakė G. Paluckas.

„Vis tiktai galiu nuraminti tarptautinę bendruomenę, jog nei Vyriausybėje, nei koalicijoje jokio antisemitizmo nėra“, – patikino socialdemokratas.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda pateikė Seimui svarstyti socialdemokrato G. Palucko kandidatūrą į ministrus pirmininkus.

„Nors iššūkių laukia išties nemažai, tikiu, kad Gintauto Palucko motyvacija, jo patirtis ir ministrų komanda, kuri bus suformuota, leis su pagarba išgirsti visus Lietuvos žmones, o jų problemas pripažinti ir atliepti. Tikiu konstruktyviu ir dialogu grįstu darbu. To nuoširdžiai linkiu mums visiems“, – kalbėjo šalies vadovas.

Kaip numato įstatymas, parlamentarai turi apsispręsti dėl premjero kandidatūros ne vėliau kaip per savaitę nuo jo prisistatymo. Galutinį sprendimą Seimas turėtų priimti ketvirtadienį.

Dėl ministro pirmininko kandidatūros Seimas balsuoja atvirai – jai pritarti užtenka paprastos balsų daugumos.

Jei Seimas patvirtins G. Palucko kandidatūrą į premjerus, šis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo turės pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai.