Kandidatas į krašto apsaugos ministrus L. Kasčiūnas: paradoksas, bet aš galiu kalbėtis su visais

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas ir kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas tikina – jo politinės pažiūros, lyginant su „audringa jaunyste“, yra gerokai brandesnės ir nuosaikesnės. Visgi, kritikos dėl pozicijų žmogaus teisių klausimais ne tik iš koalicijos partnerių, bet ir partijos kolegų sulaukiantis parlamentaras pažymi aktyviai tokiuose „kultūriniuose karuose“ nebedalyvaujantis.

Priešingai, akcentuoja L. Kasčiūnas, tokio susiskaldymo dabartiniame geopolitiniame kontekste reikėtų vengti. Todėl pripažindamas, kad jo kandidatūra į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovybę įplieskė tam tikrus nesutarimus, Seimo narys tvirtina – jeigu premjerė rastų tinkamesnį kandidatą, jis mielai pasiliktų vadovauti parlamento NSGK.

Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei dar oficialiai nepaskelbus apie teikiamą L. Kasčiūno kandidatūrą, socialiniuose tinkluose jau imta dalintis nevienareikšmiškai vertinamos politiko biografijos detalėmis. Praeitis Lietuvos nacionaldemokratų partijoje, dalyvavimas mitinge prieš Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, simpatijos Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui, vokiečių kraštutinės dešinės partijai „Alternatyva Vokietijai“.

L. Kasčiūnas apgailestauja dėl tokių jaunystės klaidų ir pažymi – dabar yra gerokai nuosaikesnis politikas.

„Tikrai (esu – ELTA) brandesnis ir nuosaikesnis. Bet tam tikras patriotinis stuburas yra tvirtas“, – laidoje „ELTA kampas“ sakė L. Kasčiūnas,

„Požiūris į valstybinę kalbą, į mūsų valstybingumą, istorinę atmintį, į laisvės kovas, kas mus formuoja kaip stiprią valstybę – jos (pažiūros – ELTA) liko nepakitusios. Ir aš manau, kad tai yra tam tikras mano stiprybės šaltinis – kad aš pakankamai tvirtai einu politiniu keliu“, – sakė jis.

Visgi, mažieji koalicijos partneriai beda pirštu į L. Kasčiūno laikyseną tam tikrais žmogaus teisių darbotvarkės klausimais. Dėl to kritikos negaili ir nevyriausybinės organizacijos, prašančios prezidentą Gitaną Nausėdą atmesti NSGK pirmininko kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus.

„Tie priekaištai – daugiau ideologiniai. Kritika eina iš žmonių, kurie ideologiškai yra kitoje pusėje. Aš juos gerbiu, aš juos vertinu, labai gerai, kad jie turi ir reiškia savo požiūrį“, – teigė konservatorius, pažymėdamas, jog tokiuose vertybiniuose ginčuose svarbu, jog politinis oponentas netaptų politiniu priešu.

„Priešininku gali būti, bet ne priešu. Priešas – tai kai tu jau išeini iš kultūrinio, civilizacinio valstybės lauko ir jį (oponentą – ELTA) kažkur nustumi“, – savo požiūrį aiškino jis.

Interviu Eltai L. Kasčiūnas patikino ir toliau balsuosiąs dėl partnerystės įstatymo ar Stambulo konvencijos ratifikavimo pagal savo pažiūras. Tačiau politikas pabrėžė – nepaisant išsiskiriančių pozicijų, jis aktyviai nedalyvauja vadinamuosiuose „kultūriniuose karuose“ ir supranta, jog dabar Lietuvai reikia ne skaldančių ginčų, bet vienybės.

„Aš jau kokius 2-3 metus esu išėjęs iš tų kultūrinių karų. Aš turiu savo įsitikinimus, aš balsuoju taip, kaip aš tikiu, kokia yra mano pasaulėžiūra. Bet aš nedalyvavau žodiniuose mūšiuose, nes aš suprantu vieną paprastą dalyką – ypač kai prasidėjo plataus masto karas, mažiausiai ko reikia šiandien Lietuvoje tai kultūrinių karų. Tai skaldo, tai kelia vidines įtampas, kuriomis irgi gali pasinaudoti išorinis priešas“, – dėstė politikas.

L. Kasčiūnas pripažįsta – jo kandidatūra įplieskė tam tikrą kultūrinį ginčą visuomenėje ir politikų gretose. Todėl klausiamas, ar užleistų vietą kandidatui, kurio pasaulėžiūra nekeltų tokių aštrių dalies visuomenės nuotaikų, jis patikino, kad būtų pasirengęs tęsti darbą NSGK. Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad „gali kalbėtis su visais“.

„Jeigu premjerė ras geresnį kandidatą už mane – esu pasiruošęs toliau dirbti NSGK pirmininku. Tikrai taip. Bet jeigu jūs paklaustumėte komiteto narių, kurie ir yra skirtingų pažiūrų, kaip mes kartu dirbome pusketvirtų metų, jūs išgirstume atsakymą – nepaisant Kasčiūno įvaizdžio, kuris, aišku, sukurtas dėl mano paties paklydimų ir spalvingų klaidų, mes visą laiką dirbome kartu“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

„Čia yra paradoksas – aš galiu su visais kalbėtis. (...) Dabar su Laisvės partija šiuo metu gal mažiau, bet galiu kalbėtis ir bene kiekvienam kolegai ištiesti ranką ir pasiūlyti bendrą veikimo lauką, bendrą sutarimą“, – apibendrino jis.

Antradienį premjerė I. Šimonytė pateikė prezidentui G. Nausėdai naujo krašto apsaugos ministro kandidatūrą – juo siūloma skirti dabartinį Seimo NSGK pirmininką L. Kasčiūną.

Trečiadienį šalies vadovas susitiko su kandidatu. Po pokalbio G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, jog prezidentas priims sprendimus dėl L. Kasčiūno gavęs atitinkamų tarnybų vertinimą.

Primename, kad žinia apie netikėtą dabartinio ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą pasirodė praėjusį penktadienį. Politikui nei patvirtinant, nei paneigiant socialiniuose tinkluose pasklidusių kalbų apie jo atsistatydinimą, Vyriausybės spaudos tarnyba penktadienio vakare patvirtino, kad premjerė I. Šimonytė gavo A. Anušausko prašymą trauktis iš Ministrų kabineto.

Netrukus po šios žinios, šeštadienio rytą A. Anušauskas susitiko su prezidentu G. Nausėda ir pateikė daugiau detalių apie savo sprendimą trauktis. Politikas pripažino iš premjerės sulaukęs netikėto pasiūlymo užleisti krašto apsaugos ministro pareigas kitam politikui, o pačiam užimti jo, komiteto pirmininko vietą Seime. A. Anušauskas tikino, kad atsisakė tokios rokiruotės.

Šeštadienio rytą daugiau informacijos apie pokyčius Vyriausybėje pateikė ir ministrė pirmininkė. Pasak jos, A. Anušausko atsistatydinimas yra susijęs su lūkesčiu per likusią Vyriausybės kadenciją padaryti „dar daugiau ir greičiau“.