Kandidatams į prezidentus – aštrūs moksleivių klausimai

Kaune vykusiuose kandidatų į šalies prezidentus debatuose jaunimui, kuriuos inicijavo Kauno technologijos universitetas (KTU), didžiąją dalį moksleivių simpatijų nuskynė Ingrida Šimonytė. Edukacinio projekto „Mokiniai renka“ scenoje pasirodė ir į moksleivių, kurių dauguma dar neturi teisės balsuoti, klausimus taip pat atsakinėjo Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas.

Žurnalisto Edmundo Jakilaičio moderuotos diskusijos pabaigoje mokiniai turėjo galimybę balsuoti. Jaunimo palankumo daugiausiai susilaukusi I. Šimonytė surinko 62 proc. balsų. Likusias simpatijas M. Puidokas ir A. Juozaitis pasidalino surinkę atitinkamai 21 ir 17 proc. balsų.

Nuo švietimo iki mažumų teisių

Įdomu tai, kad visi diskusijoje dalyvavę kandidatai yra ragavę dėstytojų duonos skirtinguose Lietuvos universitetuose. „Galbūt todėl ir išdrįso susitikti su jaunimu“, – replikavo diskusiją stebėję žiūrovai.

Ir iš tiesų drąsos atvirai pateikti savo poziciją kandidatams prireikė – mokiniai domėjosi ne tik emigracijos, jaunimo užimtumo, švietimo, užsienio politikos aktualijomis, tačiau netrūko ir aštresnių klausimų apie marihuanos legalizavimą, leidimą balsuoti sulaukus 16 metų ar seksualinių mažumų teises.

„Lietuvos istorijoje dar nebuvo, kad Švietimo ir mokslo ministrę iš valdžios išprašytų per langus sulipę patys mokytojai“, – kalbėdamas apie švietimo situaciją stebėjosi A. Juozaitis, kuriuo nuomone – tai per ilgus metus suformavusios gilios švietimo krizės požymis. Kaip vieną „baisių eksperimentų“, kuris trunka tris dešimtmečius, A. Juozaitis įvardijo mokinių profiliavimą, prasidedantį nuo 9 klasės.

„Dabartiniam ir ateities ministrams teks lopyti Lietuvos kūną, kuris sprogo kaip muilo burbulas“, – vaizdingai kalbėjo kandidatas. Išeitį jis matytų prie Prezidento institucijos įkuriant atskirą Švietimo tarybą, kuri spręstų svarbiausius švietimo klausimus ir kuriai būtų pavaldus švietimo ministras.

I. Šimonytė atkreipė dėmesį į ikimokyklinio ugdymo lygmenį ir akcentavo, kad 40 proc. socialinės rizikos šeimoms priklausančių vaikų nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Taip pat bendrojo ugdymo kokybei gerinti ji pasitelktų paskatas savivaldai, nes būtent jos atsakomybėje ir atsiduria Lietuvos mokyklų tinklas.

M. Puidokas didžiausias ydas įžvelgė esamoje švietimo finansavimo tvarkoje. Tapęs prezidentu jis siektų panaikinti esamą finansavimo krepšeliais sistemą ir atsisuktų į Suomijos pavyzdį. „Nemokamos bakalauro studijos visiems“, – tokį pažadą jaunai publikai drąsiai išrėžė kandidatas. Jo nuomone, dabartiniame švietime lėšos tiesiog „ištaškomos“. I. Šimonytė įsiterpė pabrėždama, kad nemokamų dalykų nebūna – viskas, kas nemokama, kažkam kažką kainuoja.

Išgirdęs užklausą apie marihuanos legalizavimą A. Juozaitis, pajuokavo, kad tai vienas iš „madingų klausimų“. Jis išsakė poziciją, kad jokių narkotikų legalizuoti negalima.

Tuo tarpu publikos pritarimo I. Šimonytė susilaukė pareiškusi, jog būtina išspręsti vadinamąją „baudžiako už kasiaką“ situaciją. „Taikant tokias griežtas nuobaudos tiesiog laužomi jaunų žmonių likimai“, – sakė kandidatė. Tam pritarė ir M. Puidokas, pasisakęs prieš rekreacinių narkotikų legalizavimą, tačiau pabrėžęs neišvengiamus medicininių ir pluoštinių kanapių vartojimo atvejus.

Tiek M. Puidokas, tiek Į. Šimonytė neprieštarautų, jeigu Lietuvos piliečiams būtų leidžiama balsuoti nuo 16 metų, tačiau su sąlyga, kad būtų labiau ugdomas pilietinis jaunimo sąmoningumas. A. Juozaitis mano, kad tokio amžiaus jaunimas dar nepasirengęs dalyvavimui politiniame gyvenime ir „turėtų mėgautis laisve, nes galvoje dar tik vėjas“.

Išsiskyrė nuomonės ir dėl LGBT bendruomenės teisių. „Esu už šeimos modelį, kuris aprašytas Konstitucijoje. Santuoka – vyro ir moters sąjunga. Esu prieš vienos lyties asmenų santuokas ir įvaikinimus“, – teigė M. Puidokas. A. Juozaitis išsakė panašią nuomonę, o I. Šimonytė kategoriškai nesutiko, pabrėždama, kad LGBT žmonių teisės – kaip ir kiekvieno žmogaus teisės – privalo būti gerbiamos.

Kalbėdama apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus I. Šimonytė akcentavo, kad atlyginimai tose pačiose pozicijose gal ir nėra ženkliai skirtingi, bet moterys turi žymiai mažiau galimybių siekti karjeros ir kad moterys tiesiog sunkiau patenka į geriau apmokamas pozicijas.

A. Juozaitis nuo komentarų šia tema susilaikė, pripažindamas, kad I. Šimonytė „geriau išmano šiuos reikalus“, o M. Puidokas tikino, kad problema egzistuoja ir kad pirmiausia būtina peržiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus.

Siekia įveikti jaunimo abejingumą politikai

Jaunimo aistras kaitinusi kandidatų diskusija – ne pirmas KTU inicijuotas renginys, skatinantis jaunimo pilietinį sąmoningumą. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultetas (KTU SHMMF) jau eilę metų rengia socialinį- edukacinį projektą „Mokiniai renka(si)“.

Pasak projekto koordinatorės KTU SHMMF docentės Eglės Vaidelytės, Europos socialinio tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 90 proc. Lietuvos jaunuolių (14-20 metų) visiškai nesidomi politika, o pagal šį rodiklį Lietuva yra kone paskutinė Europoje.

Jos teigimu, stiprios demokratijos šalyse, kaip Švedija ar Danija, politika domisi apie 60 proc. jaunų žmonių, kurie yra bet kurios šalies ateitis. Šio renginio tikslas – skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą šalies politiniame gyvenime, gilinti jų žinias ir domėjimąsi politiniais valstybės procesais.

Ankstesnėse šio socialinio-edukacinio projekto diskusijose „Mokiniai renka Europos Parlamentą“, „Mokiniai renka merą“, „Mokiniai renka Seimą“, „Mokiniai renka ateities universitetą“ tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo daugiau nei 150 šalies mokyklų.

Diskusijos organizatoriai, remdamiesi gerąja edukacinių projektų, kurie jau daugelį metų sėkmingai organizuojami Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, JAV ir kitose šalyse, praktika, pagrindiniu projekto „Mokiniai renka“ tikslu kelia siekį skatinti aktyvų jaunimo dalyvavimą šalies pilietiniame gyvenime, gilinti mokinių žinias ir domėjimąsi viešosios politikos procesais bei viešuoju valdymu.

Projekto organizatoriai tikisi, kad mokinių dalyvavimas tokiose diskusijose, suprantama ir patrauklia jiems forma, leis pajusti piliečių socialinę atsakomybę, dalyvavimo viešajame valdyme svarbą, bus laipsniškai ugdomas jų pilietiškumas, socialinis aktyvumas, skatinamas įsitraukimas į politinį ir pilietinį šalies gyvenimą.