Politika | 6 MIN.
Kandidatai į prezidentus nesutaria, ar Lietuva turėtų ir toliau laikytis griežtos politikos Pekino atžvilgiu. Daliai šalies vadovo posto siekiančių pretendentų akcentuojant, jog Kinija kelia realią grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, kiti Taivanui palankią užsienio politikos kryptį vadina klaida. Negana to, savarankiškai išsikėlęs kandidatas Ignas Vėgėlė žada tapęs prezidentu atkurti Lietuvos diplomatinius santykius su Pekinu bei keisti Vilniuje atidarytos Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
D. Žalimas: Kinija – antra grėsmė po Rusijos
Laisvės partijos keliamas kandidatas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas akcentuoja, jog Kinija išlieka viena didžiausių grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Anot jo, Vilnius privalo bendradarbiauti su tomis užsienio partnerėmis, kurios yra tapačios Lietuvai demokratinėmis idėjomis ir vertybėmis.
„Demokratinių vertybių bendrystė turi būti vienas iš kriterijų pasirenkant tarptautinį bendradarbiavimą, jo kryptis, partneres“, – debatų metu kalbėjo D. Žalimas.
„Visiems labai aišku, kad Kinijos Liaudies Respublika (...) yra grėsmė numeris du, po Rusijos. Akivaizdu, kad jokie tampresni santykiai su Kinijos Liaudies Respublika šiandien neįmanomi – juo labiau, kad jie nutrūko ne mūsų iniciatyva“, – pažymėjo jis, primindamas, jog diplomatinį atstovavimą pažemino būtent Pekinas.
D. Žalimas pridūrė, jog Lietuva turėtų rasti alternatyvų ir diversifikuoti prekybinius ryšius, jog verslų patiriama žala būtų diversifikuota. Tačiau kandidatas pabrėžė – „Kinija vienareikšmiškai yra grėsmė“.
I. Vėgėlė: Taivaniečių atstovybės atidarymas – klasikinė užsienio politikos klaida
Savarankiškai išsikėlęs Ignas Vėgėlė laikosi priešingos pozicijos. Jo teigimu, Vilniaus sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę buvo „klasikinę užsienio politikos klaida“, mat taip Lietuva negavo nei ekonominės naudos, nei tapo saugesne.
„Mes patyrėme ekonominę konkrečią žalą ir negavome jokios saugumo naudos“, – kalbėjo I. Vėgėlė, akcentuodamas, jog Lietuva – vienintelė iš Europos Sąjungos (ES) valstybių atidarė tokio pobūdžio Taipėjaus atstovybę.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, jog užsienio politikos sprendimai Taivano atžvilgiu kelia pagrįstas abejones, jog tokie žingsniai buvo naudingi tik tam tikriems verslams ir politikams. Jis mini „Teltonikos“ įmonę, su kuria Taipėjus pasirašė sutartį dėl investicijų.
„Teltonikos“ savininkas šiuo metu didžiausia leistina suma remia Gitaną Nausėdą rinkiminėje kampanijoje“, – sakė I. Vėgėlė.
„Mano supratimu, tai Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas“, – konstatavo jis.
Galiausiai, I. Vėgėlė aiškiai deklaravo, jog tapęs prezidentu jis imtųsi sprendimų ir siūlytų keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą.
„Jeigu išrinks mane prezidentu, aš atkursiu ekonominius santykius su Kinija ir keisiu šitą nesąmoningą (atstovybės – ELTA) pavadinimą“, – deklaravo kandidatas.
Į tokį pareiškimą netruko sureaguoti D. Žalimas – anot jo, I. Vėgėlė interviu „Žinių radijui“ taip pat nurodė ketinsiąs atkurti ambasadas Maskvoje ir Minske.
„Manau, tai savaime daug ką pasako“, – pridūrė D. Žalimas.
Tačiau I. Vėgėlė atkirto, jog mato interesą turėti Lietuvos diplomatinio flango atstovus net ir šalyse agresorėse.
„Ambasados privalo veikti tose valstybėse, iš kurių mes turime gauti informaciją. (...) Mes turime turėti pareigūnų, veikiančių šiose valstybėse, kad turėtume tiesioginį informacijos šaltinį“, – į kritiką atsakė I. Vėgėlė.
E. Vaitkus: Lietuva neturėtų nurodinėti Kinijai
Panašios pozicijos kaip ir I. Vėgėlė laikosi ir kitas save išsikėlęs kandidatas, gydytojas Eduardas Vaitkus. Jis teigė remiantis „vienos Kinijos politiką“, kurios laikosi ir Vašingtonas.
„Pritarčiau vieningos Kinijos politikai“, – debatų metu kalbėjo E. Vaitkus.
„Taip pat kaip pritaria šiai politikai JAV, taip pat, kaip pritaria Jungtinės Tautos. Kinija savo reikalus vidinius privalo nuspręsti pati, o Lietuva nenurodinės Kinijai, kaip jai geriau, su kuo geriau, kada geriau“, – savo poziciją detalizavo kandidatas.
„Aš sakau į kitų šalių reikalus – nesikiškime“, – pridūrė jis.
A. Mazuronis: mes neturime būti didesni taivaniečiai negu patys taivaniečiai
Tuo metu Darbo partijos pirmininkas ir šios politinės jėgos
kandidatas į prezidentus Andrius Mazuronis aiškino pritariantis minčiai, jog Kinija kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Visgi, jis atkreipė dėmesį, jog situaciją reikia vertinti racionaliai ir nesiimti drastiškų, skubotų sprendimų.
„Turime įsijungti sveiką, elementarų protą ir logiką. (...) Mes neturime būti didesni taivaniečiai negu patys taivaniečiai“, – kalbėjo A. Mazuronis.
„Kai kalbame apie Kiniją kaip grėsmę – aš sutinku. (...) Bet nematyti to, kas darosi pasaulyje, ir to, kaip elgiasi kitos valstybės – irgi yra nusikalstama“, – konstatavo Darbo partijos pirmininkas.
Jis priminė, jog Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai yra suaižėję – šalys neturi ambasadorių viena kitos sostinėse. Taip Pekinas reagavo į Lietuvos sprendimą atidaryti Taivaniečių atstovybę.
„Mes neturime net ambasados. Vieninteliai, turbūt, iš visos Europos Sąjungos. Ką mes padarėme tuo pakankamai staigiu žingsniu? (...) Patekome į pasaulinės politikos prožektorius, tačiau padarėme taip, kad mūsų verslai, įmonės persiregistravo“, – apgailestavo jis.
„Visada darant vieną ar kitą sprendimą, mes turime įsivertinti kaštų naudos analizę“, – pridūrė A. Mazuronis.
G. Jeglinskas: apie jokį Kinijos sugrįžimą negalime kalbėti
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas, buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas remia dabartinę Lietuvos politiką Kinijos ir Taivano atžvilgiu.
„Situacija, man atrodo, labai aiški. Kinija yra totalitarinė valstybė. Dabar ateiti, atsiklaupti prieš tokius – tai niekam ne į gerą“, – akcentavo G. Jeglinskas.
Anot jo, Taivanas ir Lietuvos santykiai turi ne tik ekonominio, bet ir kultūrinio, technologijų potencialo. Vienintelė problema, pastebėjo jis, kad Lietuva nededa pakankamai pastangų šiems santykiams vystyti.
„Mes sakome – Taivanas neišpildė kažkokių lūkesčių, neatėjo tiek investicijų, kiek norėjome. Bet mes nieko patys nepadarėme. Aš siūlau tik stiprinti mūsų politiką Azijos demokratijų atžvilgiu, ekonominę politiką“, – sakė G. Jeglinskas.
„Šiuo metu apie jokį Kinijos sugrįžimą negalime kalbėti“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 d.
etaplius TV
0
