Kandidatai į prezidentus įvardijo, ką darytų G. Nausėdos vietoje: sprendžiant ambasadorių klausimą, pasigenda autoriteto

Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) jau antras mėnuo ginčijantis dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, kandidatai į šalies vadovo postą vieningai sutaria – susiklosčiusi situacija yra gėdinga ir nenormali. Iššūkį dabartiniam Daukanto aikštės rūmų šeimininkui Gitanui Nausėdai metantys politikai mano, kad už bendrą užsienio politiką atsakingų institucijų vadovai privalo susikalbėti ir rasti abiem pusėm tinkantį kandidatą į diplomatinės atstovybės Lenkijoje vadovus. Priešingu atveju, svarsto jie, vis aštrėjančios trintys dar labiau kenks Lietuvos interesams.

Visgi, kas kaltas dėl to, jog Vilnius jau 5 mėnesius neturi savo atstovo Varšuvoje, Eltos kalbinti pretendentai į prezidento postą nesutaria – dalis mato tiesioginę antrosios kadencijos šalies vadovo kėdėje siekiančio G. Nausėdos atsakomybę ir akcentuoja, kad viešumoje nuolat eskaluojamas konfliktas padeda dabartiniam prezidentui išlikti žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio centre. Visgi, kiti linksta palaikyti Prezidentūrą ir beda pirštu ne tik į užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, bet ir visą valdančiąją daugumą, kuri, jų manymu, nuo pat kadencijos pradžios nepasižymėjo noru dirbti ir bendrauti su prezidentu konstruktyviai.

I. Vėgėlė: ši situacija yra labai patogi prezidentui

Vienu rimčiausių konkurentų G. Nausėdai įvardijamas kandidatas Ignas Vėgėlė, vertindamas jau kurį laiką tvyrančias įtampas tarp Prezidentūros ir URM, sako, jog susiklosčiusi situacija yra itin palanki tiek dabartiniam šalies vadovui, tiek ministrui G. Landsbergiui. Teisininko nuomone, tarpinstitucinės trintys keliamos sąmoningai – taip, anot jo, siekiant išlikti politinės arenos dėmesio centre.

„Manau, kad tai tyčia sukurtas konfliktas, siekiant būti viešojoje erdvėje. Tas konfliktas, kuris šiuo metu yra tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro, duoda politinį rezultatą abiem šiems asmenims. Kiekvienas iš jų yra matomi viešojoje erdvėje ir toks yra jų tikslas – juk artėja rinkimai“, – Eltai komentavo I. Vėgėlė.

Advokatas stebėjosi, kodėl dviejų už užsienio politiką atsakingų institucijų vadovai asmenines ambicijas stato aukščiau valstybės interesų. Visgi, G. Nausėda, kartojo teisininkas, šioje situacijoje kuriasi sau palankų įvaizdį.

„Viešojoje erdvėje mes nuolat skaitome, kad prezidentas konfliktuoja su konservatoriais. Tai jau lyg tapo tokia įprasta tezė ir net nebandoma jos paneigti ar ginčyti. Mano supratimu, ši situacija yra labai patogi prezidentui, nes tik tokiu būdu jis bando save parodyti kaip kovotoją su ta, kabutėse, blogąja konservatorių partija“, – aiškino jis.

A. Veryga: dabartinis prezidentas valdantiesiems nėra mylimas politikas

Tuo metu „valstiečių“ keliamas kandidatas į prezidento rinkimus, Seimo narys Aurelijus Veryga yra linkęs palaikyti dabartinį šalies vadovą. Ir nors pripažįsta, kad kilęs konfliktas neduoda jokios naudos Lietuvai, buvęs sveikatos apsaugos ministras pastebi, kad ambasadorių atrankos ir paskyrimai – kitaip nei tvirtina Vyriausybė – nėra depolitizuoti.

„Jeigu yra tiesos tame, ką sako prezidentas – kad Vyriausybė tam tikru būdu bando iškaišioti žmones, kurie jiems yra naudingi, padėjo dirbant, ar tokiu būdu sukurti, liaudiškai tariant, šiltą vietą – tai irgi negerai“, – Eltai savo vertinimu dalijosi parlamentaras.

Visgi, A. Veryga neatmetė, kad kilęs konfliktas dėl ambasados strateginės partnerės sostinėje yra daugiausiai nulemtas valdančiųjų antipatijos G. Nausėdai.

„Dabartiniams valdantiesiems prezidentas yra, švelniai pasakius, nemylimas politikas. Ne pirma sritis, kur susikerta nuomonės. Sudėtinga yra rasti bendrą kalbą“, – tvirtino jis, primindamas ankstesnius ginčus dėl atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT).

Todėl ir prognozuoti, ar šis klausimas bus išspręstas dar iki gegužę vyksiančių prezidento rinkimų, A. Veryga nesiėmė.

„Labai tikėtina, kad sekančioje Vyriausybėje jų (konservatorių – ELTA) nebus. Dabartinio prezidento buvimas sekančioje kadencijoje – tikėtinas. Tai neaišku, kam čia labiau teks dirbti su būsimu ambasadoriumi“, – apibendrino jis.

D. Žalimas: tai kvepia nusikalstama veikla

Savo ruožtu Laisvės partijos kandidatas į prezidentus, buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas beda pirštu į Daukanto aikštę ir neatmeta net apkaltos G. Nausėdai galimybės dėl to, jog dabartinis šalies vadovas nevykdo savo pareigų. Tiesa, nors pagrindo apkaltai sako matantis, apie tai jis kalba labiau teoriškai.

„Reikia turėti kažkokį teisės aktą, kurį reikia apskųsti. Dabar jo nėra, nes nėra prezidento dekreto, kuriuo atsisakyta skirti konkretų diplomatą. Todėl ir svarstymas yra daugiau teorinis. Galimybė yra labai paprasta – inicijuoti apkaltą prezidentui dėl jo pareigų nevykdymo. Tačiau niekas tokios iniciatyvos nesiims, nors prezidentas savo elgesiu ir diskredituoja šią instituciją“, – Eltai sakė D. Žalimas.

Buvusio KT pirmininko teigimu, prezidento pozicija yra nesuderinama su pagrindiniu šalies dokumentu.

„Man, kaip konstitucionalistui, šis klausimas yra visiškai aiškus. Ne prezidentas renkasi iš gausybės kandidatų, o Vyriausybė. Vyriausybės teikimu prezidentas skiria (ambasadorius – ELTA) – tai reiškia, kad Vyriausybė atsirenka ir pateikia prezidentui vieną kandidatą, kuris tvirtina arba ne. Jis turi teisę netvirtinti. Bet Konstitucija kartu įpareigoja vadovautis ne asmeniniais, o valstybiniais interesais“, – aiškino D. Žalimas.

„Laisviečių“ kandidatas į prezidentus pastebi, kad pagrindo abejoti šalies vadovo argumentais, atmetant užsienio reikalų ministro G. Landsbergio siūlomus kandidatus į ambasadorius Lenkijoje, tikrai yra.

„Skandalinga, kai daugelio kandidatų pavardės paskelbtos viešumoje, taip pat pasakymai, kad kažkas moka ar nemoka lenkų kalbą – tai kvepia nusikalstamos veiklos padarymu. Tokie duomenys turėtų būti įslaptinti kaip tarnybinė paslaptis. Jie negali būti atskleisti iki tam tikro laikotarpio. O dabar yra atskleisti“, – sakė D. Žalimas, pabrėždamas, kad ši aplinkybė yra verta tyrimo.

G. Jeglinskas: konfliktas rodo, kad abiem pusėms nėra svarbi pozicija Lenkijoje

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas neabejoja – nesutarimus tarp Prezidentūros ir URM gali išspręsti tik pats šalies vadovas ir ministras G. Landsbergis. Tačiau, pažymi buvęs krašto apsaugos viceministras, kivirčams dėl vienos ar kitos ambasados nesisprendžiant, galutinį žodį turėtų tarti prezidentas.

„Yra gėdinga, kai ambasadorių skyrimai yra sumenkinami iki tokio gatvės lygio ir asmeninių rietenų. Tokio dalyko iki dabartinio prezidento atėjimo mes nesame Lietuvoje netgi matę“, – Eltai aiškino G. Jeglinskas.

„Jeigu sutarimo nėra – prezidento sprendimas turėtų būti lemiamas. Tai yra tiesiogiai žmonių išrinktas lyderis, kuris skiria tą patį ministrą. Tai autoritetas, kurio, vėlgi, nematome iš prezidento – deja, gėda“, – sakė jis.

Apskritai, tęsė G. Jeglinskas, pastarosios kibirkštys tarp institucijų indikuoja, kad stringa ir platesni, bendros užsienio politikos koordinavimo klausimai.

„Tai, kad prezidentas nesusitinka su užsienio reikalų ministru nuo pat vasaros, kiek girdėjome – tai reiškia, kad NATO samito metu tik susitiko, prasilenkė koridoriuje. Tai apie kokį užsienio politikos koordinavimą mes galime kalbėti?“ – retoriškai klausė „Vardan Lietuvos“ atstovas.

„Ką man tai rodo? Kad abiem pusėms nėra svarbi pozicija Lenkijoje, nėra svarbu atstovauti Lietuvai deramai, nėra svarbu užtikrinti šalies nacionalinio saugumo per efektyvią, interesus atliepiančią užsienio politiką“, – apgailestavo jis ir dar kartą paragino G. Nausėdą bei G. Landsbergį susitarti.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais.