KAM viceministrė: rudenį turėtų paaiškėti, kur bus kuriamas naujas karinis poligonas (papildyta)

Rudenį gali paaiškėti, kokioje konkrečioje Lietuvos vietovėje bus įkurtas naujas brigados dydžio karinis poligonas, sako krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė. Pasak jos, siekiama sprendimus dėl naujos treniruočių teritorijos priimti kaip įmanoma sparčiau.

„Sprendimus mes sieksime priimti kuo greičiau ir manau, kad rudenį jau galbūt galėtume kalbėti apie konkretesnes teritorijas, kur visa tai galėtų potencialiai būti“, – trečiadienį žurnalistams sakė O. Mašalė.

„Šiuo metu esame gavę karinį patarimą ir buriame žmones, kurie dirbs ties šiuo klausimu. Ir prasidės konkrečios paieškos tam tikrų teritorijų tiek pagal teritorinius žemėlapius, tiek žvalgant konkrečias vietoves fiziškai“, – pažymėjo ji.

Anot O. Mašalės, pirminių teritorijų žvalgymo darbai prasidės kitą savaitę.

„Darbą pradedame (...) kitą savaitę ir tada bendradarbiaudami ir su kitomis institucijomis, – nes tai nėra tik KAM kompetencijos sritis, – atrinksime pirmines teritorijas pagal pirminį įvertinimą, pagal taip vadinamą žemėlapių įvertinimą. O toliau jau mūsų kariuomenė, krašto apsaugos žmonės vertins, kiek tai atitinka kariuomenės išsakytus poreikius, kiek atitinka bendruomenės lūkesčius“, – sakė viceministrė.

O. Mašalės teigimu, nors diskusijos dėl naujo poligono tęsiasi jau kurį laiką, iki šiol nevyko konkrečių vietovių paieškos – remiantis kariniu patarimu buvo žvalgomasi po specifinius šalies regionus.

„Konkrečių vietovių (paieškos – ELTA) nevyko. Mes turime labai aiškų įsivardinimą, kuriuose regionuose galėtų tai vykti, bet tikrai nekalbame apie konkrečius rajonus ir teritorijas, labiau apie geografinius regionus“, – sakė viceministrė, patvirtindama, kad kalbama apie Pietų ir Rytų Lietuvos regionus.

Viceministrė taip pat pažymėjo, kad kariniam poligonui reikia mažiausiai 20 tūkst. hektarų, o karinių mokymų teritorijai – apie 5 tūkst. hektarų ploto. O. Mašalė pabrėžė ir tai, kad 20 tūkst. hektarų teritorijoje įsteigtas poligonas būtų didžiausias visoje Lietuvoje.

„Noriu šioje vietoje atkreipti dėmesį, kad karinė mokymo teritorija gali būti ir kitoje teritorijoje negu buvo įvardinta – nebūtinai Pietų ir Rytų Lietuvoje. Todėl mes esame atviri ieškoti variantų ir kitose Lietuvos vietovėse“, – pridūrė ji.

Kariuomenė pateikė detalius reikalavimus dėl teritorijos

O. Mašalės teigimu, karinė logika sako, jog poligonai turėtų būti įsikūrę kuo arčiau nedraugiškų valstybių.

„Tam, kad, jeigu nutiktų diena X, mūsų kariai ir mūsų sąjungininkų kariai turėtų galimybę greitai susidislokuoti ir greitai pradėti veiklą. Tai žiūrime būtent į tas teritorijas, kurios yra arčiausiai sienų su kitomis valstybėmis, kurios mums nėra draugiškos“, – kalbėjo viceministrė.

Pasak jos, kariuomenė taip pat yra išreiškusi detalius reikalavimus, kaip turėtų atrodyti treniruotėms tinkama teritorija.

„Tikslių procentų nepasakysiu, nes tikrai kariuomenė mums pateikė labai detalius reikalavimus su konkrečiai nurodytais procentais, kiek tikisi miškingų vietovių, kiek tikisi vandens telkinių. (…) Tam, kad kariai treniruotųsi kuo skirtingesnėmis sąlygomis, ta teritorija gali būti pakankamai sudėtinga“, – tvirtino O. Mašalė.

Su savivalda diskutuos dėl prioritetinių lūkesčių

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kiek anksčiau yra pateikusi Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir Vyriausybei savo poziciją dėl naujo poligono bei nurodė pageidavimų sąrašą, kokių naudų tikėtųsi savivaldybės, kurių teritorijoje būtų įsteigtas poligonas ar karinė mokymo teritorija.

O. Mašalė teigė, kad pateiktas sąrašas nėra trumpas, o savivaldybių lūkesčiai analizuojami. Ji pažymėjo, jog savivaldos iškelti lūkesčiai yra pakankamai skirtingi, tačiau artimiausiu metu bus rengiamos diskusijos, kurių metu ketinama aptarti, kurie pageidavimai yra prioritetiniai.

„Artimu metu irgi darysime susitikimą su savivaldybių asociacija, su kai kuriais jų atstovais ir pasikalbėsime, kaip judėti ir kokie, visgi, iš tų galimų lūkesčių yra prioritetiniai. Paskui, kai matysime konkrečias vietoves, kalbėsimės būtent iš tų bendrų kriterijų, kas yra aktualu vienai ar kitai savivaldybei, jos bendruomenei ir kaip valstybė galėtų prisidėti prie šių konkrečių vietovių bendros gerovės“, – tvirtino viceministrė.

Pasak jos, savivaldybės dažniausiai akcentavo tokius poreikius, kurių nauda būtų dviguba – pavyzdžiui, kelių infrastruktūra ir gatvių apšvietimas.

„Tai galėtų būti tokios iliustracijos, kai mes kalbame apie dvigubą paskirtį ir panaudojimą tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms“, – pažymėjo O. Mašalė.

Viliasi susikalbėti su vietinėmis bendruomenėmis

Viceministrė taip pat išreiškė lūkestį, kad vietos bendruomenės bus pilietiškos ir supras karinio poligono pridėtinę vertę šalies saugumui. Taip ji atliepė nuogąstavimus, kad į poligono statybas neigiamai žiūrinčios piliečių grupės gali trikdyti procesus.

„Mes neabejojame, kad mūsų pilietinė visuomenė yra tikrai labai stipri ir mūsų visuomenė suvokia, kad šalies saugumas yra dabar pats svarbiausias dalykas. (…) Taip, daliai žmonių yra tam tikrų nepatogumų, tą turime pripažinti, bet, visgi, manau, kad bendras strateginis suvokimas laimės prieš tam tikrą nepatogumą, tam tikrą emociją kai kuriais atvejais“, – sakė O. Mašalė.

Pasak jos, NATO tyrimai rodo, jog karinę infrastruktūrą turinčiuose regionuose pagerėja ekonominės sąlygos, kuriasi naujos darbo vietos.

„Dėl to šitoje vietoje glaudžiai dirbame su savivalda tam, kad ir politikai padėtų vietos žmonėms suprasti, kaip tai yra svarbu, nes greta saugumo kriterijaus yra ne mažiau svarbus ekonomikos kriterijus. NATO tyrimai rodo, kad kai įsikuria karinis miestelis, įsikuria kariuomenės daliniai, kai vyksta pratybos, tame regione ženkliai ūgteli ekonomika, kuriasi naujos darbo vietos“, – kalbėjo viceministrė.

ELTA primena, kad dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su LSA.

Balandį su LSA atstovais susitikusi O. Mašalė sutarė, jog asociacija pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms, kuriose galėtų iškilti nauji kariniai poligonai. LSA siūlymus savo galimų naudų sąrašą išsiuntė Vyriausybei, Seimui ir KAM gegužės mėnesį.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenei priklauso 6 kariniai poligonai – Pabradės, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Rokų ir Pagudonės. Iš jų didžiausi – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko ir Gaižiūnų poligonai. Taip pat šiuo metu vystomas Rūdninkų poligonas, kuris bus skirtas Vokietijos brigadai.

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl papildomų dviejų karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.