Kam sporto įrankis, o kam – įnagis savigynai

Tai, kad širvintiškiai namuose turi žolės riedulio lazdų, dar nereiškia, kad laisvalaikiu varinėja kamuoliuką. Kai kam ji tėra aktyvios jaunystės priminimas, kai kam – tuščiagarbiškumo simbolis. Kaip, sakykime, sovietmečiu pasitaikydavusi „mada“ žolės riedulio lazdą vežiotis už automobilio galinio stiklo.

Tuomet beisbolo lazdų dar nežinota, tad į Tarybų Sąjungą atvežtos indiškos žolės riedulio lazdos su akis glostančiu RAJPUT logotipu kai kam atrodė šauni automobilio salono dekoro detalė, o kai kas tuo norėjo parodyti, kad yra nepėsčias ir gali ta lazda užploti į dantis…

Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo. Teismo baudžiamuoju įsakymu Rimantas Ž. nuteistas galutine laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausme. Jis įpareigotas pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinės organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuteistasis turės atlyginti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos 79,38 Eur civilinį ieškinį.

Ikiteisminis tyrimas dėl Rimanto Ž. veiksmų buvo pradėtas gavus vieno širvintiškio pareiškimą, kad 2020 metų rugsėjo 3-iąją, jam būnant svečiuose Katūniškių kaime (Musninkų sen.), vietos gyventojas Rimantas Ž. žolės riedulio lazda jam sudavė 7 smūgius į galvą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Kaip buvo nustatyta tyrimo metu, žolės riedulio lazda Rimantas Ž. tąkart nuskriaudė ne vieną, o du jo namuose buvusius asmenis.

Tos dienos pavakarę du asmenys Rimantui Ž. arklio traukiamu vežimu atvežė malkų. Paskui vienas jų šeimininko dviračiu suvažinėjo į Vileikiškių parduotuvę, nusipirko du butelius degtinės. Grįžus į sodybą, visi susėdo prie kieme esančio staliuko. Na, žmonės gurkšnojo, bendravo. Kai vienas atvažiavusiųjų kuriam laikui paliko kompaniją, kad už namo pakalbėtų telefonu, netrukus išgirdo triukšmą. Baigęs kalbėti, jis nuėjo pažiūrėti, kas gi ten vyksta. Artėdamas jis pastebėjo, kad draugo galva kruvina, o Rimantas Ž., pamatęs jį ateinantį, užsimojo žolės riedulio lazda ir trenkė jam į galvą, suduodamas apie 7 smūgius. Jis ranka bandė prisidengti nuo smūgių, todėl ši buvo sužalota. Gavęs smūgių, jis žolėje susirado iškritusį telefoną ir pasileido bėgti Vileikiškių link, o bėgdamas, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, „nes jautė, kaip per veidą iš galvos teka kraujas ir reikalinga medikų pagalba“.

Paskambinus, atvažiavo policijos pareigūnai, o paskui ir Greitoji medicinos pagalba. Jį pristatė sumuštąjį į Širvintų ligoninės priimamąjį, kur jam suteikė medicininę pagalbą. Nukentėjusysis atsisakė, kad žaizdos galvoje būtų susiūtos, „nes bijo adatų“. Todėl medikai jam sutvarstė galvą ir išleido namo.

Į ligoninės priimamąjį buvo pristatytas ir likimo draugas. Medikai jam susiuvo prakirstą galvą ir taip pat išleido namo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs kitas malkų vežikas sakė, kad sėdėdamas prie staliuko kalbėjosi su Rimanto sugyventine. Rimantas Ž. dėl to ėmė pykti, kažkur susirado žolės riedulio lazdą ir priėjęs netikėtai trenkė jam per galvą. Pamatęs ateinantį draugą, Rimantas su lazda priėjo prie jo ir keletą kartų trenkė jam per galvą. Matė, kaip kliuvo šiam į galvą, į ranką. Kai draugas pabėgo, kažkur pasislėpė ir Rimantas su sugyventine, tad atvykę policijos pareigūnai jį rado vieną verandoje.

Priešingai nei likimo draugas, šis nukentėjęs asmuo pareiškimą rašyti atsisakė, teigė pretenzijų jam neturįs.

Rimanto Ž. aiškinimu, jis abu vyrus pažįsta, vieną seniai, kitą – mažiau kaip metus. Kai per išgertuves nuėjo į kambarį „pažiūrėti žinių“, per langą pamatė, kad seniai pažįstamas bičiulis „lenda“ prie jo sugyventinės – lyg apsikabino, lyg prisilenkė prie jos bučiuotis, gerai nematė. Pasiėmęs žolės riedulio lazdą, jis išėjo į kiemą ir pasakė šiam, kad važiuotų namo, ko čia sėdi. Na, dar ir sudavė riedulio lazda per stalą. Sugyventinė iš karto nuėjo į namus, o vyriškis pakilo nuo stalo ir pradėjo prie jo artintis. Rimantas sakė supratęs, kad „puls muštis“, todėl sudavė jam rankoje laikyta lazda per galvą. Tik vieną kartą (kaip paskui bus teigiama, „smūgiu padaryta muštinė žaizda kairėje smilkinio dalyje“). O tada pamatė, kad prie jo artinasi kitas, ir sudavė jam per galva ta pačia lazda („padarė galvos plaukuotosios dalies žaizdas“). Tas nugriuvo, bet atsikėlė, tada jam sudavė dar kartą. Iš karto nuėjo į namus ir užsirakino. Daugiau iš namų išėjęs nebuvo, nuėjo miegoti. Girdėjo, kad į kiemą buvo atvažiavusi kažkokia mašina, bet pro langą jos nematė. manė, kad gal tiedu atvažiavo su savo draugais „keršyti“, todėl į kiemą neišėjo.

Vėliau Rimantas Ž. policijos pareigūnams pateikė nusikaltimo įrankį – medinę žolės riedulio lazdą. Kaip sakė sugyventinė, ta lazda namuose laikoma savigynai. Minėta lazda yra likusi nuo tada, kai Rimanto sūnus mokykloje žaidė žolės riedulį.

Daugelyje šalių yra vadinamieji Kriminalistikos muziejai, kuriuose eksponuojami įvairūs nusikaltimų įrankiai. Sunku pasakyti, ar kažkas panašaus yra Lietuvoje (rasti informacijos apie tai nepavyko), tačiau ši Katūniškiuose „savigynai“ panaudota žolės riedulio lazda į tokį muziejų tikrai nepateks. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medinę žolės riedulio lazdą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nurodyta sunaikinti.

Gintaras Bielskis