KAM siūlo Lietuvai trauktis iš Otavos konvencijos: ketina kelti šį klausimą kelti Valstybės gynimo taryboje

Krašto apsaugos ministerija (KAM) teikia politinį-karinį patarimą ir siūlo Valstybės gynimo taryboje (VGT) aptarti galimą pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Tokio žingsnio siūloma imtis siekiant sustiprinti krašto gynybą ir atgrasymo priemones.

„Atsižvelgiant į sausio 13 d. gautą karinį patarimą, mes siūlome inicijuoti pasitraukimo iš Otavos konvencijos procesą. Žinoma, pirmiausia (tai reikėtų – ELTA) svarstyti Valstybės gynimo taryboje, kad galėtume turėti kuo platesnį politinių jėgų sutarimą“, – situaciją komentavo ministrė.

Tiesa, ministerija pažymi, jog, prieš priimant tokį sprendimą, visų pirma reikėtų pasikonsultuoti su pagrindiniais sąjungininkais, siunčiančiais į Lietuvą karius: Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Vokietija ir kitomis NATO valstybėmis. Šios konsultacijos, anot KAM, padėtų priimti sprendimus, atitinkančius regioninius bei tarptautinius gynybos interesus.
 
„Efektyviam rezultatui pasiekti svarbu atrasti vieningą sąjungininkų poziciją dėl pasitraukimo iš priešpėstinių minų konvencijos. Šiuo metu intensyviai dirbame telkdami lyderystę regioniniam sprendimui“, – išplatintame pranešime teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Lietuvos pasitraukimas iš Otavos konvencijos pasiųstų aiškią ir stiprią žinutę tiek vidinei, tiek tarptautinei auditorijai, jog šalis yra pasirengusi ginti savo teritoriją visomis prieinamomis priemonėmis. Žinoma, net ir denonsavusi Otavos konvenciją, Lietuva ir toliau laikytųsi pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų bei normų, susijusių su civilių apsauga ir kariavimo metodais“, – pridūrė krašto apsaugos ministrė.

KAM pažymi, jog Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos ir Švedijos vieninga pozicija sustiprintų atgrasymą bei parodytų bendrą požiūrį į gynybos principus regione. Ministrės teigimu, su kaimyninių šalių, Latvijos ir Estijos gynybos ministrais, šį klausimą ketinama aptarti susitikimo Hagoje metu.

„Hagoje su kolegomis, Latvijos ir Setijos gynybos ministrais kalbėsime šiuo klausimu, nes faktas yra, kad turime imtis visų įmanomų priemonių, kad galėtume kuo efektyviau gintis ir tuo pačiu pademonstruoti vienybę“, – teigė D. Šakalienė.

VGT pritarus išstojimui iš Otavos konvencijos, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti Otavos konvenciją.

„Valstybės gynimo tarybai pritarus sprendimui trauktis iš Otavos konvencijos, siūlytumėme valstybės prezidentui, ar savo iniciatyva, ar Vyriausybės siūlymu kreiptis į Seimą dėl konvencijos denonsavimo ir, žinoma, tokiu atveju, kuo greičiau pradėti procesus dėl įsigijimo arba minų gamybos Lietuvoje“, – sakė ministrė.

„Matome tikrai didelį potencialą mūsų gynybos pramonės apsirūpinti šiomis minomis“, – pridūrė ji.

Apie tai, jog Lietuvai reikėtų denonsuoti Otavos konvenciją, pirmasis užsiminė buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Konservatorius tikina, jog vadovaujant ministerijai jis sulaukė tokio karinio patarimo.

Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ragina nedaryti skubotų sprendimų ir pasitarti su partneriais regione.

1999 metų Otavos konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, yra pasirašiusios daugiau kaip 160 šalių, įskaitant ir daugumą Vakarų valstybių. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Lietuva prie konvencijos prisijungė 2004 m.

Kaip ir visas tarptautines sutartis, sprendimą denonsuoti Otavos konvenciją prezidento teikimu turėtų priimti Seimas.