KAM parengė karių sąlygų gerinimo paketą: bus didinami atlyginimai, išmokos

Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė karių sąlygų gerinimo paketą, kuris leistų padidinti atlyginimus ir išmokas.

Ministerijos teigimu, įgyvendinus visus teikiamus pasiūlymus, nuo liepos 1-osios realus karių atlyginimas turėtų didėti ne mažiau kaip 200 eurų „į rankas“ per mėnesį.

KAM tai numatančius įstatymo pakeitimus ketina pateikti dar šioje Seimo pavasario sesijoje. Ministerijos teigimu, paketas turėtų padidinti profesinės karo tarnybos patrauklumą, gerinti karių tarnybos sąlygas ir didinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus.

Pasak KAM, kad pokyčiai reikalingi norint iki pilno operacinio pajėgumo išvystyti atkurtą Pirmąją nacionalinę diviziją.

Siekiant pilnai užpildyti brigadas ir kitus karinius vienetus, kurie ir sudarys Pirmąją diviziją, kariams bus didinami atlyginimai bei išmokos, daugiau mokama už dalyvavimą lauko pratybose.

Bus skatinami ir kariai, pasirinkę žvalgybininko kelią, jiems siūloma mokėti priedus už karinį pasirengimą žvalgybai, skatinti ilgiau pasilikti tarnyboje.

Didesni ir priedai

„Atkūrusi nacionalinę diviziją, Lietuva ne tik spartina ginklavimąsi, bet ir plečia savo karinį personalą. Siekiant išlaikyti esamus karius ir pritraukti naujų, reikalingos atitinkamos paskatos, dėl aukštos kvalifikacijos personalo konkuruojame visoje darbo rinkoje. Tad esame parengę pasiūlymų paketą, kuris skubos tvarka derinamas tarp institucijų, artimiausiu metu paketas pasieks Vyriausybę ir dar pavasario sesijos metu — Seimą“, – KAM pranešime cituojama D. Šakalienė.

KAM numačiusi didinti profesinės karo tarnybos karių atlyginimo koeficientus septyniais procentais. Taip pat siūloma didinti karių priedo už ypatingą pareigų specifiką dydžius, už specialiąsias operacijas ir karinį rengimąsi joms – siūloma didinti priedo koeficientą nuo 0,37 iki 0,57 bazinio dydžio.

Priedus, kurie mokami už dalyvavimą lauko pratybose, siūloma padidinti nuo 0,37 iki 0,8 bazinio dydžio.

„Lauko pratybos – psichologinės ir fizinės ištvermės reikalaujanti veikla, o ir rizika sveikatai pratybų metu – ženkliai išauga. Padidinus priedą už dalyvavimą lauko pratybose, galimai daugiau karių rinktųsi tarnybą koviniuose padaliniuose, o tai leistų geriau sukomplektuoti pėstininkų batalionus“, – teigia KAM.

Įstatymo pakeitime taip pat siūloma papildyti profesionaliosios karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomų pareigų, susijusių su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžių sąrašą naujomis pareigomis, taip pat – mokėti priedą už specialiąją žvalgybą ir karinį parengimą žvalgybai.

Numatyti ir priedai kariams už tiesioginį Lietuvos oro erdvės stebėjimą, ginkluotės valdymą bei kontroliavimą kovinio budėjimo metu, kaip ir priedai už tarnybinių užduočių vykdymą ilgą laiką kitoje tarnybos vietoje Lietuvos teritorijoje. Už tai siūloma skirti 0,11 bazinio dydžio priedą. Tokio pat dydžio priedą siūloma mokėti ir už budėjimą taikos meto užduočių vykdymo pajėgose.

Didins žvalgybos patrauklumą

Naujuose pasiūlymuose papildomos skatinimo priemonės numatytos ir žvalgybos bendruomenei.

Siekiant didinti žvalgybos tarnybos patrauklumą, siūloma suvienodinant žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos ir žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis: taikyti integracijos į darbo rinką pabaigus tarnybą socialines garantijas, nustatyti išmokas už kiekvieną penkerių metų tarnybos laikotarpį, atsižvelgiant į tarnybos vertinimo rezultatus, nustatyti kitas socialines garantijas, kurios yra taikomos profesinės karo tarnybos kariams.

Įstatymo pakeitime taip pat numatoma, kad krašto apsaugos ministras arba įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti kario profesinę karo tarnybą, sulaukus išleidimo į atsargą amžiaus, pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip ketveriems metams.

Taip pat siūloma ilginti ir perkėlimo į dimisiją amžių. Profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į dimisiją amžių ilginant nuo 60 iki 65 metų, toks pat ilginimas siūlomas ir atsargos kariams.

Karių socialinio paketo pokyčių įgyvendinimui vien šiais metais planuojama skirti apie 20 mln. eurų.

Be to, anot D. Šakalienės, šiemet, remdamasi Suomijos ir Izraelio pavyzdžiais, Lietuva ženkliai intensyvins rezervo mokymus.

Planuojama kariuomenės plėtra

Kaip rašė BNS, Valstybės gynimo taryba (VGT) balandį sutarė siekti, jog Lietuvos kariuomenėje iki 2038 metų tarnautų apie 20 tūkst. karių.

Planuojamos kariuomenės plėtros pagrindinis akcentas – profesinės karo tarnybos kariai, kurių reikia užpildyti ne tik vystomą nacionalinę diviziją, bet ir likusią dalį ginkluotųjų pajėgų.

Daugiausia išaugs puskarininkių ir paprastų karių skaičius, taip pat ketinama didinti ir Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir kitų savanoriškai tarnaujančių asmenų skaičių.

Šių metų sausį buvo sudarytas šių metų karo prievolininkų sąrašas, į kurį įtraukta per 25 tūkst. karo prievolę turinčių jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 tūkst. 865 karo prievolininkus.

Vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.