Kalvarijos seniūnaitė V. Mikulskienė: „Yra buvę, jog žmonės nepatikėjo, kad jiems atvežėme maisto produktų“

„Esu padėjusi ne vienai šeimai išbristi iš tokio liūno, kurį eiliniam Lietuvos gyventojui netgi sunku įsivaizduoti. Ir ta sėkmė, be abejo, džiugina“, – sako Vilma Mikulskienė, Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus specialistė. Bendruomeniška moteris tiesioginėmis pareigomis neapsiriboja – noras padėti žmonėms ją skatina daryti gerus darbus ir užvėrus kabineto duris.

Įsiliejo į savanorių būrį

Daugelis Kalvarijos gyventojų Vilmą pažįsta ne tik kaip puikią, kompetentingą Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus specialistę, malonią kaimynę ar šaunią trijų jau suaugusių vaikų mamą ir jauną močiutę (Vilma su savo gyvenimo žmogumi, Kalvarijos girininku Česlovu Mikulsku jau džiaugiasi dukros Ivetos pirmagime Edvile). Kalvarijiečiai V. Mikulskienei yra patikėję visuomenines šio miesto seniūnaitės pareigas. Be to, Vilma yra aktyvi Kalvarijos miesto bendruomenės valdybos narė, drauge su vyru šoka savivaldybės Trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyve „Aštuonnytis“. O šiemet V. Mikulskienė tapo ir pavasarinės „Maisto banko“ akcijos savanore. Ne tik energijos, bet ir meilės žmonėms nestokojanti kalvarijietė drauge su dar vienuolika „Maisto banko“ akcijoje dalyvavusių Kalvarijos miesto bendruomenės narių viename iš Kalvarijoje įsikūrusių prekybos centrų dvi dienas rinko vietos gyventojų ir kitų prekybos centre apsilankiusių geradarių pirkėjų aukojamus maisto produktus, o paskui pasirūpino, kad jie pasiektų tuos, kam labiausiai reikia.

Savanoriavimas – ypatinga patirtis

„Suvalkiečio“ pakalbintas Kalvarijos miesto bendruomenės pirmininkas Algirdas Valenta teigė, kad sudalyvauti „Maisto banko“ akcijoje bendruomenei pasiūlė būtent V. Mikulskienė.„Pasitarėme valdybos posėdyje ir nutarėme dalyvauti“, – pasakojo bendruomenės pirmininkas.

Savanoriavimas tokioje akcijoje bendruomenės nariams, jo teigimu, buvo ypatinga patirtis, nes šios akcijos dalyviai turėjo galimybę patirti ir įsitikinti, kiek daug reikia įdėti darbo, kad labdara būtų surinkta ir pasiektų tuos, kam ji skirta.

V. Mikulskienė, prisimindama savo, kaip „Maisto banko“ akcijos savanorės, patirtį, teigė, kad jai didžiausią įspūdį padarė, taip pat ir labai nudžiugino tai, jog akcijoje aukodami maisto produktus aktyviai dalyvavo ne tik vyresnio amžiaus, paprastai patys kadaise nemažai vargo matę žmonės, bet ir jaunimas. „Man krito į akis, kad pirkdami sau įvairių skanėstų ir gardumynų mūsų gimnazistai ar savaitgaliui pas tėvus grįžę studentai, taip pat jaunos šeimos įvairius negendančius maisto produktus labdarai pirko ir aukojo akivaizdžiai negailėdami pinigų.“

Pirmą diplomą padėjo į stalčių

Pasakodama apie savo gyvenimo kelią, plačios ir jautrios širdies kalvarijietė atskleidė, kad pirmoji jos specialybė su socialiniu darbu nieko bendra neturi. Baigusi vidurinę Vilma įstojo į Kauno A. Kvedaro miškų technikumą (dabar Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, – aut. pastaba), kuriame tapo profesionalia miesto ir gyvenviečių apželdinimo specialiste. Deja, tuo metu ir dar gana ilgai nei šios srities specialistai, nei tokie darbai mūsų šalyje dar nebuvo paklausūs. Taigi 2004 metais V. Mikulskienė nutarė save išbandyti naujoje srityje ir pradėjo dirbti Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje. Iš pradžių kelerius metus Vilmai buvo patikėtas įvairių dokumentų tvarkymas. Dabar kalvarijietė dirba tiesiogiai su savivaldybės gyventojais, priima jų prašymus, konsultuoja ir neslepia, kad jaučiasi sėdinti, kaip sakoma, savose rogėse.

„Aš džiaugiuosi, kad galiu padėti žmonėms, kad jie manimi pasitiki, nes kartais ateina tiesiog pasikalbėti, pasitarti, išgirsti padrąsinantį žodį“, – sako socialinio darbo specialistė.

Kai kurias situacijas sprendžia ne kaip valdininkė, o kaip supratinga moteris

Pasakodama apie mėgstamą darbą V. Mikulskienė akcentavo, kad bendraudama su įvairių sunkumų slegiamais savivaldybės gyventojais ji stengiasi bendrauti ne tik kaip socialinio darbo specialistė, tai yra valdininkė, bet ir kaip subtili, supratinga moteris, patarėja.

„Per darbo socialinėje srityje metus buvo visko, – sako Vilma. – Stengdamasi padėti žmonėms esu netgi pažeidusi pareigybinius nuostatus. Pavyzdžiui, vienai į sudėtingą situaciją patekusiai moteriai paskolinau, sakyčiau, nemažą pinigų sumą – 200 litų. Ta moteris, turėdama jau du vaikus, sutiko ir pamilo vyrą, kuris vienas augino šešis savo vaikus. Jie susiėjo, pradėjo gražiai drauge gyventi to vyriškio bute, bet atėjus rudeniui vyriškiui buvo pasakyta, kad dėl pasikeitusios situacijos jis neteks šildymo kompensacijos. Mat jo gyvenimo draugė nebuvo baigusi tvarkyti formalumų dėl alimentų išieškojimo iš buvusio sutuoktinio savo vaikams. Tuomet tas vyras tiesiog moters paprašė, kad ši su savo vaikais iš jo buto išsikraustytų, o moteris verkdama atėjo pas mane. Ji negalėjo kreiptis į antstolius, nes neturėjo pinigų jiems sumokėti už alimentų iš buvusio sutuoktinio išieškojimą. Aš ilgai kalbėjausi su ta moterimi ir supratau, kad tas neseniai sutiktas vyras jai yra labai svarbus, kad ji nori su juo gyventi ir drauge auginti savo ir jo vaikus. Štai tuomet ir ryžausi jai paskolinti 200 litų visoms procedūroms pas antstolius susitvarkyti. Būtumėte matę, kokia ji tuomet buvo laiminga! Laiminga ji ir dabar, praėjus keleriems metams. Su gyvenimo draugu gražiai augina abiejų vaikus, kiek žinau, puikiai sutaria, yra laimingi ir skolą man seniai grąžino.“

Vienišiems žmonėms trūksta ne tik pinigų ar maisto, bet ir dėmesio

Dalindamasi mintimis apie savo darbą ir visuomeninę veiklą V. Mikulskienė išsakė nuomonę, kad pastaruoju metu įvairios pagalbos, taip pat ir maisto produktais, labiausiai reikia vyresnio amžiaus sunkiai besiverčiantiems kukliems vienišiems žmonėms. „Jiems sunku ne tik dėl nedidelių senatvės pensijų, nemažų mokesčių, brangių vaistų ir vis brangstančių maisto produktų, – teigia Vilma. – Jiems trūksta dėmesio, bendravimo. Niekaip negaliu pamiršti vieno atvejo, kai vienai sunkiai gyvenančiai moteriai po „Maisto banko“ akcijos nuvežėme maisto produktų paketą. Ji pirmą kartą sulaukė paramos, taip pat dėmesio ir negalėjo tuo patikėti. Ta kalvarijietė manė, kad mes, savanoriai, turbūt adresą ir pavardes sumaišėme. Teko gerokai pasistengti, kol ją įtikinome, kad atvykome tikrai pas ją.“

* * *

Lietuvos gyventojus, kurių pajamos yra mažos, maisto produktais remia Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas. Šio fondo skiriamą paramą administruoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Lietuvos gyventojai, norintys gauti paramą maisto produktais, turėtų kreiptis į vietos savivaldybes ar seniūnijas.

Ričardo Pasiliausko nuotraukos