Kaltųjų dėl galinčio sugriūti daugiabučio ieškos Kauno prokurorai

Kaune, Biržiškų gatvė 11-ajame daugiabutyje, ir toliau tęsiami avarinės būklės likvidavimo darbai. Šio namo gyventojams skirta parama, o išsiaiškinti, kas kaltas, kad kilo jiems pavojus, šią savaitę paprašyta prokurorų, sakoma miesto savivaldybė pranešime.

Siekiama nustatyti tikruosius kilusios grėsmės namui sugriūti kaltininkus, iš kurių bus pareikalauta prisiimti atsakomybę už patirtą žalą. Savivaldybė prisidėjo prie pavojingai griuvusio namo renovacijos ir pastato konstrukcijų sutvirtinimo, padengdama 15 proc. remonto kaštų.

Kauno miesto savivaldybės pranešime teigiama, kad Biržiškų gatvėje esančio penkiaaukščio avarinė būklė pripažinta dar 2015 metais, – pastate buvo matomi įtrūkimai ties langų angomis ir lauko sienose. Grėsmę gyventojams taip pat kėlė nuo butų pertvarų atitrūkusios laiptų aikštelės, suskilinėjusios pertvaros, aiškiai matomi tarpblokinių siūlių įtrūkimai.

Dėl namo defektų ir pavojaus jo gyventojams daugiau kaip 20 butų šeimininkai pastaruoju metu turėjo pusmečiui apleisti savo būstus. Nemaža jų dalis – šeimos su mažamečiais vaikais, senyvo amžiaus žmonės. Pastato griūties pavojus suvaldytas, tačiau visi ekspertų numatyti statinio remonto darbai dar nebaigti, todėl gyventojų patiriama žala tebeskaičiuojama toliau. Tikėtina, kad žalos dydis gali ir padvigubėti.

Pastato remonto darbams jau skirta per 131 tūkst. eurų, iš kurių savivaldybės indėlis – beveik 20 tūkst. eurų. Už šias lėšas namas suvaržytas, sutvirtinti laiptai ir kitos konstrukcijos. Šiuo metu prasidėjęs trečiasis darbų etapas – stiprinami statinio šiaurinės dalies pamatai, kad namas daugiau nesmegtų.

„Buvome pažadėję prisidėti prie finansinės naštos sumažinimo daugiabučio gyventojams, tačiau darbai nesustoja, o patiriamos išlaidos vis auga. Vykdome prieš metus duotą įsipareigojimą – iš dalies finansavome atliktus pamatų ir sienų sutvirtinimo darbus. Dabar imamės teisinių veiksmų. Miesto biudžeto lėšos – visų kauniečių pinigai, ir jie negali būti lengva ranka dalijami dėl kažkieno aplaidumo ar kaltės.

Susiklosčiusi situacija šiuo metu yra grįsta prielaidomis. Užtenka mėtytis atsakomybėmis lyg karšta bulve, – laikas rasti kaltininkus. Todėl dėl turto sugadinimo inicijuojame ikiteisminį tyrimą, kuriuo turi būti nustatyti visi už tai atsakingi asmenys. Jie ir turėtų padengti gyventojų bei miesto patirtas išlaidas“, – kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Savivaldybės pranešime pažymima, kad aiškinantis daugiabučio avarinės būklės priežastis, iki šiol nesutariama, kurie veiksniai lėmė per visus penkis pastato aukštus atsiradusias deformacijas. Daromos prielaidos, kad namo byrėjimas galėjo kilti dėl savavališkai išgriautų atraminių konstrukcijų. Jeigu per kapitalinius remontus buvo pašalintos namą laikančios sienos, galėjo būti pažeistas viso namo stabilumas. Namo konstrukcijos būklė taip pat galėjo ženkliai blogėti dėl ties pamatais besikaupusio vandens ir pastatą turėjusių prižiūrėti administratorių neveiksnumo. Netolygiai smengant namo pamatams, to priežastimi galėjo tapti netinkamai veikusi vandens nuvedimo nuo pastato sistema, dėl to periodiškai apsemdavo rūsį ir paplaudavo gruntą iš po šiaurinės penkiaaukščio sienos pamatų.

„Nesiimame vertinti visos penkerių metų įvykių grandinės ar spręsti ginčų, kuris yra kaltesnis. Tai – ikiteisminio tyrimo pareigūnų kompetencija, tačiau išsiaiškinti aplinkybes ir atsakingų asmenų kaltės dalį – būtina. Jeigu miestiečiai ir toliau nederins projektų su specialistais, nereaguos į jų namuose vykstančius pokyčius, tokių grėsmingai skilinėjančių namų gali būti kur kas daugiau. Šiurkštūs statybos reglamentų pažeidimai, neveiksnumas, atsiradus pastato griūties pavojui, ir sąmoningas nereagavimas į situaciją – nusikalstama veika, už kurią kalti asmenys turi prisiimti atsakomybę“, – įsitikinusi Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė.

Ji dar primena, kad prieš atliekant kapitalinio remonto darbus daugiabutyje, planuojant keisti butų išplanavimą ar griauti sienas, būtina parengti projektą ir gauti atitinkamus leidimus. Kadangi pastatas yra bendra nuosavybė, buto pertvarkymą planuojantis gyventojas turi gauti daugumos kaimyninių butų savininkų pritarimą numatomiems statybos darbams.

Gyventojų apklausą vykdo pati daugiabučio namo bendrija ar administruojanti įmonė. Planuojami pokyčiai taip pat privalo būti įvertinti statybų ekspertų, kurie nustatys griaunamų sienų įtaką viso pastato stabilumui.

Pasak teisininkės, miestiečiai, kurie be leidimų jau yra atlikę gyvenamųjų patalpų kapitalinio remonto darbus, rizikuoja, kad dėl jų kaltės gali prasidėti viso namo griūtis arba atsirasti pavojingi pažeidimai. Iškilus klausimams dėl savavališkai atliktų remonto darbų, gyventojai raginami kreiptis ir konsultuotis su savivaldybės administracijos specialistais.

Siekiant užtikrinti pastatų ilgaamžiškumą, daugiabučius administruojančios įmonės taip pat privalo nuolat stebėti prižiūrimo statinio būklę, atlikti periodinius patikrinimus, o pastebėjus defektus, – nedelsiant organizuoti remonto darbus.

Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų veikų pastato Biržiškų gatvėje atveju. Nustačius kaltininkus, bus reikalaujama, kad šie atlygintų padarytą žalą.

ELTA