Kaltinamieji riaušėmis prie Seimo renka parašus ir kreipsis į JAV prezidentą D. Trumpą

Kaltinamieji riaušių prie Seimo byloje, manydami, kad nepelnytai yra teisiami dėl neramumų prie parlamento 2021 m. rugpjūtį, renka parašus ir europarlamentaro Petro Gražulio prašys juos perduoti JAV prezidentui Donaldui Trumpui.

„Kreipsimės į Trumpą. Baidenas iškėlė bylas daugybei žmonių. Kapitolijaus šturmas: ten buvo ir langai išdaužyti, ir į vidų įeita. Trumpas akivaizdžiai suprato, kad buvo provokacijos. Lietuvoje taip pat buvo provokacijos, buvo provokatorių. Aš tik dienos mitingą vedžiau nuo scenos, bet mačiau įrašus – tie visi provokatoriai vakare atsirado. Netgi liudijo Seimo nariai, kad per tiltą ateina grupelėmis su kuprinėmis, treningais, kapišonais – jie nėra teisiami“, – Eltos žurnalistei Vilniaus miesto apylinkės teisme trečiadienį sakė viena kaltinamųjų riaušių byloje Astra Genovaitė Astrauskaitė. Ji po posėdžio teismo patalpose rinko visų norinčiųjų parašus. Noriai pasirašinėjo kaltinamieji ir kai kurie advokatai.

Primenama, kad Kapitolijaus šturmas įvyko 2021 metų sausio 6 dieną – protestuotojai įsiveržė į Senato posėdžių salę Kapitolijuje. Neramumai įsiplieskė, kuomet Kongreso nariai susirinko patvirtinti išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno pergalės. Įkvėpti D. Trumpo pasisakymų, tūkstančiai protestuotojų susirinko ant Kapitolijaus laiptų ir įsiveržė į patį pastatą. Per Kapitolijaus šturmą žuvo 6 žmonės, sužeisti mažiausiai 174 pareigūnai. 

Po riaušių Atstovų Rūmai inicijavo istorinę antrą apkaltą D. Trumpui – dėl sukilimo kurstymo, tačiau Senatas jį išteisino.

„Gražulis ir sakė teismui – pasidomėkit tarnybomis, kas suorganizavo, čia tarnybų organizuota, kad būtų išgąsdinta lietuvių tauta ir žmonės neprotestuotų prieš konservatnikus“, – sakė kaltinamoji.

JAV prezidentui D. Trumpui kaltinamieji iš Lietuvos ketina perduoti persekiojimo straipsnius, taip pat įrašus.

„Vis dėlto, esame NATO nariai. Trumpas rūpinasi, kad demokratija būtų net tik Amerikoje, bet ir Europos Sąjungoje. Jis susitinka su Europos Sąjungos tradicinių vertybių europarlamentarais, vasario 19 dieną skrenda ir mūsų europarlamentaras Petras Gražulis. Mes kreipėmės į jį ir jis nuveš mūsų peticiją. Peticiją pristatysime mūsų prezidentui ir Seimo nariams, nes šitaip negali būti“, – teigė A. G. Astrauskaitė.

Primenama, kad 2021 m. riaušių prie Seimo byloje kaltinimai yra pateikti 87 asmenims – daugiausia dėl dalyvavimo riaušėse, pasipriešinimo policininkams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, provokavimo viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką. 

Šiuo metu byloje sakomos baigiamosios kalbos, pasisako kaltinamųjų advokatai.

Vėliau kaltinamiesiems bus suteikta paskutiniojo žodžio teisė ir teismas išeis rašyti nuosprendžio.

Dėl riaušių ir raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą kaltinamai A. G. Astrauskaitei siūloma skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę, aktyviems įvairių protestų dalyviams Andrejui Lobovui ir Antanui Kandrotui, pravarde Celofanas, prokurorai siūlo skirti realias laisvės atėmimo bausmes. 

Kaip nurodė prokurorai, A. G. Astrauskaitei, kuri kaltinama dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą, siūloma skirti 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, per šį laikotarpį įpareigojant moterį neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Anot prokurorų, kaltinamoji 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie parlamento metu skatino susirinkusius žmones nepaklusti pareigūnų reikalavimams, pasipriešinti teisėtai valdžiai, organizavo ir provokavo renginio dalyvius pažeisti galiojančius teisės aktus. Taip pat A. G. Astrauskaitė kaltinama raginusi žmones įvykdyti šalyje karinį perversmą. 

Anot teisėsaugos, pasibaigus mitingui A. G. Astrauskaitė nekontroliavo protesto dalyvių, pati pasišalino iš renginio vietos. Tuo metu, pasak prokuroro Romualdo Betingio, mitingo dalyviai apsupo Seimą, neatsitraukė, nepakluso pareigūnų reikalavimams, pažeidė viešąją tvarką, niokojo turtą.

Kaltinamajam A. Lobovui prokurorai siūlo skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

A. Lobovą prokurorai anksčiau įvardijo kaip didžiausią riaušių kurstytoją. Anot prokurorų, jis ragino nepaklusti pareigūnams, veržtis į Seimą, sakė, kad valdžia yra neteisėta.

Anksčiau teistam ir šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už finansinius nusikaltimus atliekančiam A. Kandrotui-Celofanui, kuris kaltinamas dėl riaušių ir dokumentų klastojimo, prokurorai siūlo skirti 4,5 metų laisvės atėmimo bausmę.

Minėtą bausmę subendrinus su anksčiau A. Kandrotui-Celofanui skirtomis bausmėmis, siūloma nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams ir 5 mėnesiams.

Anksčiau teistam kovinio sporto atstovui Arnoldui Misiūnui prokurorai taip pat siūlo skirti realią laisvės atėmimo bausmę, tai yra 3 metus kalėjimo.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantys prokurorai R. Betingis ir Remigijus Matevičius paprašė teismo kaltais riaušių byloje pripažinti visus 87 kaltinamuosius. Du iš kaltinamųjų prokurorai prašė teismo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 

Daliai kaltinamųjų prokurorai prašė skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų, kai kuriems jų prašė bausmių vykdymą atidėti. 

Viso realias laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų prokurorai siūlo skirti 33 kaltinamiesiems.

52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant. Jiems taip pat prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą nuo 2500 iki 5000 eurų, taip pat įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos ribų ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24 500 eurų sumai.

Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 112 770 eurų sumai šioje byloje yra pareiškusios Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei Viešojo saugumo tarnyba (VST).

Prokurorai siūlo civilinius ieškinius tenkinti ir šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.