Kalėjimų tarnybos vadovui M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas

Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovui Mindaugui Kairiui suteiktas pranešėjo statusas, penktadienį remdamasis šaltiniais pranešė LRT naujienų portalas.

Pranešėjų apsaugos įstatymas apie galimą nusikaltimą pranešusiam asmeniui užtikrina apsaugą, jis negali būti nušalinamas ar atleidžiamas iš pareigų, kitaip diskriminuojamas ar bauginamas, tačiau tai negarantuoja apsaugos nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu padaroma nusikalstam veika.

Tai reiškia, kad vykstant tyrimui teisingumo ministras Rimantas Mockus negalės atleisti M. Kairio.

Kaip skelbia portalas, M. Kairys teisėsaugą galėjo informuoti apie iš Teisingumo ministerijos sulauktus nurodymus kas turėtų būti priimtas arba atleistas.

LRT duomenimis, Kalėjimų tarnybos vadas anksčiau galimai sulaukė nurodymo iš Lietuvos kalėjimų tarnybos kanclerės pareigų atleisti Ligitą Agotą Valalytę.

Pats M. Kairys situacijos LRT nekomentavo.

Kaip skelbė BNS, Kalėjimų tarnybos vadovui Vyriausybė yra skyrusi papeikimą ir griežtą papeikimą, o pirmadienį registruotas siūlymas M. Kairį atleisti iš pareigų.

Pasak nutarimo projekto, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos – būtų skiriama už M. Kairio tarnybinį nusižengimą.

Projekto teikime rašoma, kad R. Mockaus sudaryta komisija dėl M. Kairio atliko tris savarankiškus tarnybinius patikrinimus. Teigiama, kad direktorius netinkamai atliko pareigas, nesukūrė efektyvios vidaus kontrolės, o aptiktus trūkumus vadindamas mažareikšmiais, demonstruoja aplaidų ir atsainų požiūrį į darbą.

Griežtas papeikimas M. Kairiui skirtas R. Mockaus sudarytai komisijai nustačius, kad Kalėjimų tarnybos vadovas nuo pernai rugpjūčio iki šių metų balandžio neteisėtai naudojosi tarnybiniu automobiliu nuvykti į darbą ir atgal iš jo, o nuo balandžio pabaigos iki gegužės 7-osios apskritai neteisėtai naudojosi šiuo transportu ir taip įstaigai padarė 2156 eurų žalą.

Papeikimas tarnybos vadovui skirtas už Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo aplinkybes, kai, komisijos duomenimis, nepagrįstai pavesdamas inventorizaciją atlikti išoriniam tiekėjui, valdomam su „Vieningu Kaunu“ susijusio asmens, M. Kairys sukėlė Kalėjimų tarnybai 35,6 tūkst. eurų žalą.

Komisija taip pat nustatė, kad M. Kairys neužtikrino šio pirkimo skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų kontrolės, todėl nebuvo laiku identifikuotas ir suvaldytas galimas kanclerės Ligitos Valalytės interesų konfliktas.

M. Kairys žadėjo skųsti abu jam skirtus papeikimus.

BNS taip pat pranešė, kad Apeliacinis teismas birželį nusprendė, jog Kalėjimų tarnyba turi nutraukti Šiaulių rajone planuojamo beveik 57 mln. eurų vertės kalėjimo statybos ir valdymo viešosios ir privačios partnerystės būdu konkursą dėl subjektyviai suformuluotų jo sąlygų.

R. Mockus tuomet sakė reikalausiantis Kalėjimų tarnybos vadovybės atsakomybės, o paaiškėjus apie M. Kairiui siekiamą skirti papeikimą neigė, kad šis susijęs su Šiaulių kalėjimo situacija.

Savo ruožtu teisingumo viceministras Ričardas Pocius tvirtino, kad Apeliacinio teismo sprendimas dėl šio kalėjimo „padėjo galutinį tašką“ ministerijos gilinimesi į Kalėjimų tarnybos finansus ir turto valdymą.