Kalėdų eglutės dovanos ne visada malonios

Namai, kvepiantys egle, – vienas neatsiejamų žiemos atributų. Gyvųjų eglučių gerbėjai pabrėžia, kad tik natūralus medis gali atnešti į namus tikrąją švenčių dvasią ir netgi laimę. Kadaise tikėta mistine eglės galia: ant šakelių užrišdavo lengvus kaspinus ir žiūrėdavo, į kurią pusę juos nusuks vėjas, – iš ten ateis laimė, o kartu su ja ir sveikata.

Gydo tiek kūną, tiek sielą

Žalia, kvepianti miškų gražuolė eglė nuo senų laikų buvo laikoma pasaulio medžiu. Buvo tikima, jog eglės šakose gyvena geroji miškų dvasia, teisybės ir visko, kas gyva, gynėja. Ne veltui prieš mūšį kariai rinkdavosi prie eglės, tikėdamiesi įgyti jos apsaugą. Buvo tikima, kad šis medis simbolizuoja nemirtingumą, ištikimybę, narsą, savigarbą bei amžinąją jaunystę.

Nors eglės dažnam lietuviui asocijuojasi su liūdesiu, iš tikrųjų šie medžiai sugeria neigiamą energiją, o tuo pačiu ir liūdesį. Kamuojamiems pavydo ir begėdiškų minčių, rekomenduojama pasivaikščioti po eglyną, kad išsivaduotų nuo nieko gero nežadančių pagundų. Ne šiaip sau išmintingieji senoliai už sodybos ribų pasodindavo eilę eglučių. Jos it siena saugojo namus nuo visokio blogio – piktų žvilgsnių, prakeiksmų, skausmo ir liūdesio, nesėkmių ir sunkių ligų. Sodybos viduje eglė buvo sodinama tik tada, jei namuose mirdavo gimdyvė, – kieme auganti eglė bylojo apie šeimos patirtą sielvartą.

Šiandieną moksliniais tyrimais pagrįsta, jog eglės iš kitų medžių išties išsiskiria gydomosiomis galiomis. Eglių sakai yra veiksmingas antiseptikas, tad jo maišoma į įvairius tepalus. Kankorėžių arbata skatina valytis organizmą, o patys kankorėžiai praverčia masažuojant rankas ir kojas.

Biologas Kristijonas Streikys pataria vaikštinėjant po eglyną nepatingėti pasirinkti kelių saujų eglės spyglių. 30 g eglių spyglių nuplauti šaltu vandeniu, sudėti į termosą ir užplikyti stikline verdančio vandeniu. Palaikyti 20 min., nukošti. Saldinti medumi ir gerti per dieną 2–3 kartus. Šis gėrimas itin tinka sergant tuberkulioze ar kenčiant nuo reumato. Skaninant eglės spyglių gėrimą, vietoj medaus dera įpilti spanguolių ar svarainių sulčių.

Sumušimams, pūlingoms žaizdoms gydyti ar skausmui malšinti, išnirus sąnariui, tinka tepalas, paruoštas iš lygių dalių eglių spyglių, vaško, medaus ir aliejaus. Viską pakaitinti ant ugnies ir palikti valandai.

Mėgstantiems pirtį verčiau rinktis eglių šakų vantą, kuri puikiai mažina reumatinius, galvos skausmus, gerina miegą. Eglių pumpurų nuoviras tinka sergant kvėpavimo takų, plaučių ligomis, tulžies pūslės uždegimu, podagra, reumatu. „Šiam tikslui švenčių laukti nereikia, eglės dovanomis reikia pasirūpinti iš anksto, o jeigu turite ligonį namuose, jo kambaryje kartas nuo karto pamerkite sidabrinės eglės šakelę, kuri perpus sumažins mikrobų kiekį jo kambaryje“, – pataria specialistas.

Prie Kalėdų eglutės – ne tik dovanos

Kad eglutės gali duoti ne tik naudos sveikatai, bet ir džiuginti mūsų širdis, lietuviai nusprendė ne iš karto. Kalėdinės eglutės Lietuvoje puošti pradėtos gal tik truputėlį daugiau nei prieš šimtą metų. Eglių šakomis kvepiantys namai palaipsniui tapo neabejotinu žiemos švenčių atributu. Kalėdoms parduodamų natūralių eglučių rūšių šiuo metu yra nemažas pasirinkimas. Dažniausiai tai būna netgi ne lietuviška paprastoji eglė, nes jos žaliasis apdaras yra kuklokas kalėdiniams papuošimams. Kalėdoms dažnai patys to nežinodami perkame dygiąsias, baltąsias ar serbines egles, korėjinius, balzaminius, vičo ar europinius kėnius, didžiąsias pocūges, kiparisus ar kt. „Kai renkamės eglutę Kalėdoms, nesusimąstome, kokia sveikiausia, renkamės ieškodami gražiausios, kad būtų norimo dydžio, vešli, – pasakoja specialistas, – todėl nė nepagalvojame, jog eglutės, parduodamos prekybos centruose, būna apipurškiamos chemikalais nuo kenkėjų ir saulės spindulių poveikio, o neretai netgi cheminiais mišiniais, saugančiais jas nuo užsidegimo.“

Naudojamos cheminės medžiagos nuodija orą, kenkia aplinkai ir daro neigiamą poveikį žmonių, ypač vaikų, sveikatai, dažnai sukeldamos alergines reakcijas: čiaudulį, ašarojimą, kvėpavimo sutrikimus, odos paraudimą.

Jei alergija silpna, eglės buvimas nėra labai kenksmingas. Tiesiog nereikėtų prie jos arti eiti ir liesti. Sunkesniais alergijos atvejais atsiranda odos sutinimai, gali atsirasti kvėpavimo sutrikimų. Naujametinių eglučių aukomis gali tapti ir žmonės neturintys alergijos sakams, bet sergantys kita alergijos forma.

Dėl spygliuočio namuose gali atsirasti daugiau alergenų: per dvi savaites grybelių ir pelėsių sporų ore atsiranda beveik 10 kartų daugiau nei įprastai jų būna namuose. Ir sveikiems, ir alergiškiems žmonėms reikėtų dažniau vėdinti namus – taip pasišalins bent dalis alergenų. „Alergiškiems žmonėms patartina nelaikyti gyvos eglutės namuose ilgiau nei dvi savaites“, – sako specialistas.

Vyras pataria vos nusipirkto kalėdinio medelio nenešti iškart į šiltą kambarį, kad jis nepatirtų šoko. Juos reikia pamažu pratinti prie naujos aplinkos: iš pradžių įnešti į vėsoką iki 5 laipsnių šilumos, šviesią patalpą, vėliau pernešti ten, kur laikosi apie 10–15 laipsnių šiluma, o tik vėliau į dar šiltesnį kambarį.

Prieš puošdami eglę, apatines jos šakeles nupjaustykite, kad liktų švarus 15–20 cm stiebas. Taip paruoštą eglę įmerkite į vandenį ir palikite valandai ar dviems.

Norintiems ilgiau pratęsti nukirsto medelio gyvavimą, biologas rekomenduoja įstatyti eglę į indą su šlapiu smėliu, kurį nuolat reikia drėkinti citrinos rūgštimi parūgštintu vandeniu. Jei neturite smėlio – tiks sudrėkintos durpės bei vandenyje mirkstantys akmenukai. Nestatykite eglės arti radiatoriaus, šildytuvo ar ant šildomų grindų.

Šventėms pasibaigus, nevalia eglutės numesti prie konteinerio. „Tegu krosnyje ji virsta šiluma, tai puikus biokuras. Suneštas eglutes krūvon galima kompostuoti, iš jų gaunamos trąšos, kuriomis patręšiamas miškas. Vežti sąvartynan irgi nėra gera išeitis – pūdamos jos, kaip ir žolės, išskiria daug metano dujų, kurios yra didžiausios ozono sluoksnio ardytojos“, – sako specialistas.

Plastmasinis žalėsis kenkia sveikatai

Dalis žmonių į namus neįsileidžia miško puošmenų. „Tai labiau būdinga praktiškiems žmonėms“, – sako biologas. Pasirinkę dirbtinę eglutę, jie mano, jog daro gera gamtai ir išlaisvina save nuo papildomų rūpesčių: nereikia kasmet mokėti pinigų, ieškoti naujo tinkamo medelio, nebyra spygliai. Po švenčių dirbtinė eglutė vėl įdedama į dėžutę – nereikia rūpintis išvežimu.

Anot K. Streikio, tarsi pamirštama, jog plastikas – vienas didžiausių pasaulio teršėjų. Jis gali pergyventi ne tik mus, bet ir mūsų vaikus ir anūkus – teoriškai apskaičiuota, kad jis suyra per kelis šimtus metų. Išmestas plastikas, veikiamas saulės, išskiria tam tikrų cheminių medžiagų, kurios, patekusios į gruntinius vandenis, kelia grėsmę gyvybei. Be to, plastiko gamybos procese naudojama daug nuodingų cheminių elementų, kurie kenkia žmonių sveikatai. Skirtingos plastiko rūšys organizmą veikia skirtingai. Plastikiniai medeliai transportuojami daugybę kilometrų. Taip į orą iš transporto priemonių patenka didžiuliai kiekiai anglies dvideginio.

Alergines reakcijas gali sukelti ir dirbtinės kiniškos eglutės. Jos gali būti gaminamos iš atliekų, kurių sudėtyje dažnai būna labai kenksmingų mūsų organizmui medžiagų, kurios gali sukelti apsinuodijimą. Toksiškumo laipsnis padidėja tada, kai ant tokios eglutės pakabinama girlianda, kuri kaitina ją, kelia jos temperatūrą ir taip paskatina dar didesnį kenksmingų medžiagų išsiskyrimą.

Natūralios dekoracijos – skanios ir nekenksmingos

Nors kiekvienas eglutę puošia laikydamasis savo pažiūrų, tradicijų bei įsitikinimų, kalėdinė eglutė, kaip ir pačios Kalėdos, gali būti ne tik graži, bet ir saldi, skani. Eglutei puošti tinkamiausi vaisiai kieta odele – mandarinai, žaliosios citrinos, nedidelio dydžio obuoliai. Mažiesiems smagu ant eglutės rasti saldainių, įvairių formų ir skonių netrapių sausainiukų, kuriuos mūsų močiutės formuodavo iš kūčiukų tešlos. Taip ant eglės šakelių sutūpdavo paukščiukai, arkliukai, voveraitės, ožiukai, lėlytės, gėlytės, žvaigždutės. „Pasitelkę fantaziją, turėsite dvigubą naudą – pasmaližiausite, o pasibaigus šventėms nebereiks nupuošti eglutės, nes dekoracijos bus nuvalgytos“, – sako biologas.

Lietuviai savo eglutes puošdavo ne tik kvepiančiais cinamonu ir imbieru skanėstais, bet ir karpiniais iš popieriaus, kurdavo šiaudinius vėrinėlius. „Suprantama, lengviausia nueiti į prekybos centrą ir prisipirkti žaisliukų, tačiau smagiausia juos pasidaryti patiems, o svarbiausia – kartu praleistos akimirkos su visa šeima suteiks džiaugsmo ir laimės“, – tvirtina specialistas, siūlydamas unikalius žaislus, pasitelkus fantaziją, pasidaryti iš audinių skiaučių, gamtinių medžiagų. Tokie žaisliukai tinka ne tik eglutei puošti, bet ir patiems mažiausiems saugiai pažaisti. „Lankydamiesi pas senelius, gimines bei draugus, vežamės ir savo vaikus, o šiems labai smalsu svečiuose apžiūrėti išpuoštas eglutes, paliesti žaisliukus ar netgi jais pažaisti“, – sako biologas.

Didžiausia pirktinių eglučių žaislų problema yra ta, kad žaislai, padaryti iš plastiko, neigiamai veikia sveikatą. Didžiausią žalą žmogui daro dažai, kuriais padengtas gražus ir ryškus žaislas. Žaislų eglutėms puošti sudėtyje dažnai yra nuodingų dažų, paliekančių pėdsakus ant rankų. Net prisilietimas prie tokių žaislų gali sukelti odos suerzinimą.

Cheminės medžiagos, esančios nekokybiškuose dažuose, labai toksiškos, jų įkvėpus galima sunkiai apsinuodyti kvėpavimo takus. Daugelyje dažų yra kancerogenų, formaldehido, gyvsidabrio ir kitų toksinių medžiagų, kurios išsiskirdamos nuodija orą patalpose. Nemalonus kvapas sklindantis iš eglučių žaislų – didelio jų toksiškumo požymis.

Ne ką mažiau pavojingi ir senoviški eglučių žaislai. Nesenai buvo nustatyta, kad dalis eglučių žaislų, pagamintų prieš 40–60 metų, padengti švytinčiomis tamsoje medžiagomis ir yra pavojingi gyvybei. Švytinčios medžiagos sudėtyje neretai esti radžio druskų, kurios, net ir praėjus daug metų nuo žaislų pagaminimo, kelia didžiulį pavojų žmogaus sveikatai.

„Laukdami švenčių, namuose deginame žvakes, – dalijasi pastebėjimais specialistas. – Didžiausia bėda ta, jog degant nekokybiškoms žvakėms gali išsiskirti švinas, gyvsidabris, suodžiai, įvairūs aromatiniai junginiai ir toksinai. Visa tai labai neigiamai veikia bet kurio amžiaus žmonių, ypač vaikų ir pagyvenusių žmonių, širdies, kraujagyslių ir nervų sistemas. Siekdami sau bei artimiesiems sveikatos, verčiau rinkitės natūralaus vaško žvakes.“