Kalėdamas nusprendė keistis dėl sūnaus

Trisdešimtmetis Dovydas, lygtinai teistas už vagystes, nusižengimą pakartojo ir prieš kelis metus gavo realią laisvės atėmimo bausmę. Vyras prisipažįsta, kad smulkių vagysčių nevengė nuo paauglystės, o būdamas neblaivus vis įsiveldavo į konfliktus viešose vietose. Šiandien tai jau praeityje – Dovydas ne tik išėjo į laisvę, bet ir susigrąžino sūnaus pasitikėjimą. Vyras neslepia, kad pačiam auginti savo vaiką ir tapti geru tėvu jį motyvavo ne tik gyvenimas kalėjime, bet ir specialistė, ten vykdžiusi tėvystės įgūdžių programą. Šiandien Dovydas su sūnumi kartu mokosi gyventi iš naujo.

Savo vaikystės prisiminti nenori

„Liūdna“, – vienu žodžiu savo vaikystę nusako Dovydas. Mama ir jos sugyventinis nevengė taurelės. Šaltis ir alkis, kai iš tiesų nėra nė kąsnio, buvo įprasta jo kasdienybė. „Kitokio gyvenimo nemačiau. Aplink visi taip gyveno, net patys artimiausi. Maniau, kad taip ir turi būti. Bandžiau išgyventi, o namuose prasidėjus išgertuvėms – išvengti smūgių“, – pasakoja jaunas vyras.

Dar būdamas paauglys, Dovydas įsidarbino mašinų remonto dirbtuvėse. Iš pradžių darbu džiaugėsi, tačiau nesusilaikė – pasisavino kelias prabangių automobilių detales ir iš darbo buvo išmestas. Kitas bandymas susirasti užsiėmimą nebuvo sėkmingas – darbdavys paprašė išeiti vos po savaitės, kai tik sužinojo apie ankstesnę vagystę. Mažame miestelyje kalbos sklinda greitai, o užsitarnauta reputacija lydi ilgai.

Laikui bėgant Dovydas perėmė šeimos gyvenimo būdą: vagystės, muštynės tapo kasdienybe, galiausiai – laisvės atėmimo bausmė Pravieniškių pataisos namuose, atvirojoje kolonijoje.

Šios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologė Agnė Grušauskaitė pastebi, kad Dovydo istorija nėra išskirtinė, daugumos nuteistųjų psichosocialinė situacija specifinė: dažnas kalintysis augo bet tėvo, yra patyręs prievartą, nepriežiūrą savo šeimoje, todėl ir jie patys, tapę tėvais, neturi tinkamų tėvystės įgūdžių, žinių apie vaiko teises, vaiko poreikius.

Suprato, kad sūnų auginti nori pats

Dovydui išvykus į įkalinimo vietą, laisvėje liko dešimtmetis jo sūnus. Iš pradžių berniukas augo su mama, kuriai susidoroti su priklausomybėmis vis dar nepavyksta. Moteriai ne kartą teiktos įvairios socialinės paslaugos, ji nesėkmingai dalyvavo priklausomybių turintiems žmonėms skirtoje Minesotos programoje. Su moterimi dirbantys specialistai teigia, kad ji nepripažįsta savo problemos, todėl ir sveikimo kelias labai sudėtingas.

Vaikas į laikinų globėjų šeimą buvo perkeltas dėl jam nesaugios aplinkos pas mamą, vėliau, mamai dedant pastangas –  grąžintas, bet pagerėjusi situacija truko neilgai ir padėtis tik prastėjo. Berniukui vėl nustatyta laikinoji globa, o galiausiai teismas turėjo priimti sprendimą dėl berniuko nuolatinės globos. Auginti sūnų norą išreiškė ir pats Dovydas, tuomet po mėnesio turėjęs išeiti į laisvę.

„Įkalinimo įstaigoje daug mačiau, daug išmokau ir sugrįžti nebenoriu“, – trumpai patirtį kolonijoje apibendrina jaunas vyras, kurio charakteristika įvertinta gerai.

Kad yra galimybė pačiam auginti savo sūnų, Dovydas išgirdo įkalinimo įstaigoje. Apie tai jis sužinojo iš vaiko teisių specialistės. Ji  atsakė į visus Dovydo klausimus, paaiškino procedūras ir pasidžiaugė, kad vyrui vis dar pavyksta išlaikyti ryšį su sūnumi. Tai labai svarbi aplinkybė, siekiant  auginti savo vaiką.

Tuometinį pokalbį su Dovydu prisimena ir pati Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė: „Paraginau pirmiausia išsiaiškinti, ar nėra apribota jo kaip tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Tada – pradėti tvarkyti dokumentus dėl vaiko auginimo. Ir, žinoma, prieš tai, susitikti su savo vaiku, atvirai pasikalbėti apie tai, kaip bei kur jie gyventų, kaip keistųsi jų buitis, labai atsakingai įvertinti savo finansines galimybes. Patariau įdėmiai išklausyti vaiko lūkesčius. Vaiko nuomonė yra svarbiausia, ji lemianti.“

Tėvystė motyvuoja pamiršti kriminalinę veiklą

Atlikinėdamas bausmę Dovydas dalyvavo tėvystės įgūdžių stiprinimo programoje: „Mokymuose daug ką supratau apie save – kodėl iki šiol toks netinkamas buvo mano gyvenimas. Suvokiau, kiek daug žmogui reiškia vaikystė – praktiškai viską. Sužinojau, kaip reikia bendrauti su skirtingo amžiaus vaikais, koks svarbus kiekvienas jam pasakytas žodis, daug kitų naudingų dalykų“. 

Šiandien Dovydas apie nusikalstamą veiklą ir grįžimą į įkalinimo įstaigą ne tik nenori pagalvoti pats, bet ir neleistų sau dėl sūnaus. Visas tėvystės įgūdžių programoje įgytas žinias vyrui dabar tenka pritaikyti kone kasdien. Jiedu su sūnumi įsikūrė jo vaikystės namuose, būstas liko tuščias mirus Dovydo mamai. Berniukas šiuo metu lanko mokyklą, po truputį įveikia mokymosi spragas, atsiradusias paskutiniaisiais metais. Tėtis stengiasi jam padėti. Nors kol kas šios šeimos buitis itin paprasta, abu džiaugiasi tarpusavio ryšiu. Dovydas atviras: „Dabar suprantu, kaip svarbu tinkamai rūpintis savo vaiku. Ir toliau stengsiuosi kiek galėdamas“.

Programa padeda nuteistiesiems vėl tapti atsakingais tėvais

Pravieniškių pataisos namuose nuo 2020 metų vasario vykdoma „Tėvystės įgalinimo laisvės atėmimo vietoje“ programa, kurios tikslas – stiprinti nuteistųjų tėvystės motyvaciją ir įgūdžius, suteikti reikiamų žinių apie vaiko raidą įvairiais amžiaus tarpsniais, informuoti apie vaiko ir tėvų teises. Skirtinguose sektoriuose vyksta „Efektyviosios tėvystės“ mokymai, kuriuos organizuoja ir veda pataisos namų Resocializacijos skyriaus komanda. Mokymų ciklą jau baigė dvi nuteistųjų grupės, šiuo metu surinkta ir darbą pradeda trečioji grupė. 

Mokymai vyksta nedidelėse grupėse, nuteistieji dalinasi savo tėvystės patirtimi. Tėvams pateikiama profesionalų parengta informacija apie vaiko raidą, tinkamus vadovavimo vaiko elgesiui būdus. Tokio formato susitikimai yra viena iš kertinių nuteistųjų resocializacijos priemonių.

Panašios programos sėkmingai įgyvendinamos daugelyje Norvegijos, Suomijos, Švedijos įkalinimo įstaigų. Sociologiniais tyrimais įrodyta, kad įsitraukimas į atsakingo tėvo vaidmenį gali tapti reikšminga paskata nutraukti kriminalinę veiklą, legaliai įsidarbinti ir mokytis.