Kalbos ekspertas R. Žemaitaičio įrašuose raginimo smurtauti prieš žydus neįžvelgia (papildyta)

Dėl galimai antisemitinių pasisakymų teisiamo parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio įrašus vertinęs kalbos ekspertas Laimutis Laužikas teigia, kad juose raginimo smurtauti prieš žydus neįžvelgė.

Tokią išvadą L. Laužikas pristatė pirmadienį, Vilniaus apygardos teismo, kuris nagrinėja R. Žemaitaičio bylą dėl galimos neapykantos prieš žydus kurstymo, viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo, posėdyje. 

Jis pažymėjo, kad šioje byloje apie R. Žemaitaičio įrašus yra pateikęs penkias išvadas. L. Laužikas patvirtino, jog parlamentaro įrašuose smurto kurstymo prieš žydus jis neaptiko.

„Čia pacituota skaičiuotė, kuria pasakyta, kas pasakyta apie žydus. Kita vertus, Žemaitaitis nėra skaičiuotės autorius“, – sakė L. Laužikas.

Šiuo atveju jis teigė turintis omeny R. Žemaitaičio įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame politikas, piktindamasis esą Izraelio pajėgų sugriauta mokykla, vartoja skaičiuotę: „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom; Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.

L. Laužikas pabrėžė, jog R. Žemaitaičio vartota skaičiuotė apie žydus yra žeminanti, tačiau, anot jo, politikas savo įrašu smurto prieš žydus, kaip prieš tautybę, neskatino. 

„Izraelis nėra lygu žydų valstybė. (...) Tautybės aš čia nematau. (...) Kad R. Žemaitaitis nemėgsta Izraelio valstybės, tai matyt, kad taip“, – dėstė kalbos ekspertas.

R. Žemaitaičio advokatė Egidija Belevičienė klausė eksperto, ar, jo vertinimu, politikas minėta skaičiuote ragino susidoroti su žydais.

„Neraginama“, – pabrėžė L. Laužikas.

Pasak kalbos eksperto, nagrinėjant kitus R. Žemaitaičio pasisakymus, prieita išvados, kad politikas kalbėjo apie Izraelio valstybę, kvietė kelti klausimus dėl Izraelio pareigūnų veiksmų. 

L. Laužikas teisme taip pat buvo klausiamas ir dėl R. Žemaitaičio pareiškimų apie tai, kad „žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupių kaimą“.  

„Šlykštu yra tai, kad I. Šimonytė tokias kvailystes kalba, kai 1944 m. birželio 3 dieną Lietuvos žydai kartu su rusais išžudė Pirčiupų kaimą ir ten gyvenusius žmones. Tai dar kartą parodo, kad mūsų valdžios atstovams visiškai nusispjauti į Lietuvoje 1941-1944 m. Lietuvoje gyvenusių žydų žudymus mūsų lietuvių“, – „Facebook“ anksčiau rašė politikas.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Justas Laucius klausė L. Laužiko, ar šiuose pasisakymuose skatinamas priešiškumas žydams. Kalbos ekspertas nurodė, jog minėtu įrašu R. Žemaitaitis konkrečiai žydams, kaip tautai, kažkokio priešiškumo neskatino.

„Kaip tautybei – ne. Kaip stribams – taip“, – atsakė L. Laužikas. 

„Tautybė nėra iškeliama kaip nusikaltimo pagrindas“, – akcentavo kalbos ekspertas. 

Ekspertė matė žeminimą, bet ne skatinimą smurtauti

R. Žemaitaičio įrašus taip pat vertinusi kita kalbos ekspertė Gintarė Herasimenkienė pirmadienį teismui tvirtino, kad politiko pasisakymuose skatinimo smuratuti prieš žydus taip pat neįžvelgė. 

„Nėra skatinama, raginama smurtauti prieš žydus, kaip prieš tautą“, – kalbėjo G. Herasimenkienė.

Tiesa, ekspertė nurodė, kad jos ir L. Laužiko kalbos tyrimų strategijos skyrėsi. 

G. Herasimenkienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Baudžiamajame kodekse vartojamos sąvokos „niekinimas“, „tyčiojimasis“. Vis dėlto, jos teigimu, lingvistai, vertindami kalbas, minėtomis teisinės sąvokomis nesivadovauja, nes nėra teisininkai.

„Mes, kaip lingvistai, stengiamės nevartoti teisinių sąvokų, vartojame sąvoką „žeminimas“, nors jo nėra Baudžiamajame kodekse nėra. (...) Mes paliekame teisininkams spręsti, ar kalbose žeminimas yra pakankamas tam, kad pradėti baudžiamąjį į perskekiojimą“, – aiškino G. Herasimenkienė.

Ekspertė, kalbėdama apie R. Žemaitaičio pareiškimą „buvo Holokaustas žydų, bet dar didesnis holokaustas lietuvių buvo Lietuvoje“, nurodė priėjusi išvados, kad šiame pasisakyme bandoma pateikti mintį, kad esą žydų Holokaustas buvo kažkuo menkesnis. 

„Nėra sakoma, kad Holokausto nebuvo. Sakoma, kad jis buvo menkesnis už...“, – sakė G. Herasimenkienė.

Kaltinimai dėl neapykantos prieš žydus kurstymo

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis, R. Žemaitaičiui kaltinimai grindžiami jo paties įrašais socialiniame tinkle „Facebook“ bei pasisakymais parlamente.

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“, komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

„Pasirodo, be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS. Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais! (…) Po tokių įvykių nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – „Facebook“ rašė R. Žemaitaitis.

Pagal kaltinamąjį aktą, R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės.

Anot prokuratūros, Seimo narys R. Žemaitaitis taip pat kaltinamas ir tuo, kad savo įrašuose socialiniame tinkle „Facebook“, paskelbtuose 2023 m. birželio mėn. 13, 14 ir 15 dienomis, viešai šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje įvykdytą žydų genocidą (Holokaustą), tai darydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.

Prokuroras Justas Laucius teisme anksčiau teigė, kad R. Žemaitaitis viename iš savo įrašų „Facebook“ nurodė, jog žydų tautybės asmenys prisidėjo prie lietuvių žudynių. Pasak valstybės kaltintojo, politikas socialiniame tinkle skelbė, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė ne naciai, o žydai. 

R. Žemaitaitis kaltės nepripažįsta.

Pirčiupių žudynės įvykdytos 1944 m. birželio 3 d., kai nacių okupantai gyvus sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų. Diversines užduotis vykdžiusiam Raudonosios armijos būriui nukovus 6 vokiečių kareivius, nacių kariškiai, reaguodami į tokius veiksmus, apsupo Pirčiupių kaimo dalį, visus tuo metu ten buvusius žmones – 69 vaikus, 29 moteris, 21 vyrą – suvarė į kelis gyvenamuosius namus bei kluonus ir gyvus sudegino. 

Anot Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, dažnas nacių okupantų atsakas į išpuolius prieš nacistinės Vokietijos kariuomenę ir policiją buvo nekaltų gyventojų žudynės, kuriomis siekta atgrasinti sovietinius partizanus ir diversantus nuo panašių veiksmų.

2024 m. balandį Konstitucinis Teismas (KT) konstatavo, jog tuometis Seimo narys R. Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po KT nutarimo R. Žemaitaitis pats atsisakė Seimo nario mandato, tačiau rudenį dalyvavo rinkimuose į Seimą ir vėl buvo išrinktas.

Seimo nario priesaiką dėl antisemitinių pareiškimų sulaužusios R. Žemaitaičio vadovaujamos partijos „Nemuno aušra“ dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV.