Kaišiadorių kraštas – kylantis jaunų šeimų traukos centras

Kaišiadorių kraštas tampa augančiu jaunų šeimų traukos centru. Pasinaudodamos valstybės finansine paskata pirmajam būstui įsigyti, šeimos kuriasi ir įleidžia šaknis Kaišiadorių miesto, Rumšiškių, Žiežmarių ir kitose seniūnijose. Tokių šeimų gretos auga kaip ant mielių. Nepaisant visų su COVID-19 pandemija susijusių problemų, per septynis šių metų mėnesius suteikta tiek kreditų, kiek per visus 2019 m. Todėl verta paklausti, kokios priežastys lemia jaunų šeimų sprendimą kurtis Kaišiadorių krašte.

Skaičiai kalba patys už save

Nors kartais juokaujama, kad didžiausias melas yra statistika, tačiau nerasime iškalbingesnio kriterijaus, vertinant padėtį Kaišiadorių krašte, nei objektyvūs skaičiai. Per visus 2019 m. Kaišiadorių rajono savivaldybei buvo pateiktos 79 paraiškos ir suteikta 17 kreditų, o iki 2020 m. liepos mėnesio Kaišiadorių rajono savivaldybę pasiekė 56 paraiškos, suteikta 17 kreditų, dar 3 šeimos su kredito įstaigomis rengia dokumentus sutarčių pasirašymui bei 6 šeimos laukia, kol, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pirmojo būsto paramos programą, bus parengti reikalingi dokumentai paramai gauti.

„Stebime aiškią augimo tendenciją. Per nepilnus 2020 m. suteikta tiek kreditų, kiek per visus nekilnojamojo turto ekspertų išliaupsintus 2019 m. Džiugu, kad jaunos šeimos aktyviai naudojasi valstybės teikiama finansine paskata pirmajam būstui ir renkasi kurti savo šeimas Kaišiadorių krašte“, – teigia Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Šalvaitienė.

Statistika liudija ir kitą faktą: jaunos šeimos daug mieliau renkasi jau įrengtus būstus. Iš 20 šeimų, kurioms buvo paskirtos subsidijos, netgi 17 rinkosi jau pastatytus būstus. Tokia jaunų šeimų elgsena pagrįsta tuo, kad statybos reikalauja daug laiko ir pastangų, todėl ganėtinai prasminga, užuot stačius namą, šias jėgas ir laiką skirti tiesioginiam darbui ar šeimai.

Didžiausias susidomėjimas Rumšiškių seniūnija

Jaunoms šeimoms patraukliausia Rumšiškių seniūnija. Čia paramą įsigyjant pirmąjį būstą gavo net 7 šeimos. Antroje vietoje – Kaišiadorių miesto seniūnija, kurioje šiemet panoro įsikurti 4 šeimos, toliau rikiuojasi Žiežmarių, Palomenės, Žiežmarių apylinkės bei Kruonio seniūnijos.

Viena iš šeimų, apsisprendusių gyventi Rumšiškėse, yra Simonas ir Alvija Dabregos. Mylintys tėvai bei jų penkerių ir trejų metų amžiaus sūnūs į Kaišiadorių kraštą atsikraustė iš Kauno miesto.

„Gimiau ir augau Pravieniškėse, tačiau, sukūręs šeimą, išsikėliau su žmona gyventi į Kauną. Pakeitėme keletą nuomojamų būstų. Pradžioje gyvenome Žaliakalnyje, vėliau persikėlėme į Eigulius, tačiau visuomet norėjome būti savo namų savininkais, todėl ėmėme aktyviai ieškoti būsto, kuriame būtų gera mums ir mūsų vaikams. Regėdami, kad Kaišiadorių rajone galime pasinaudoti valstybės parama jaunoms šeimoms, įsigyjant pirmąjį būstą, priėmėme sprendimą keltis į Rumšiškes. Džiaugiamės, kad su valstybės parama nusipirkome naujutėlį ir visiškai įrengtą kotedžą. Gavome 25 proc. nuo maksimalios valstybės remiamos kredito sumos“, – teigia rumšiškietis Simonas Dabrega.

Pasak Simono Dabregos, didžiausi Rumšiškių privalumai – kerinti Kauno marių gamta ir strateginė gyvenvietės padėtis. Gyvendamas Kaune, jis į darbą važinėdavo 30 kilometrų, o šiandien vyro namus nuo darbo Pravieniškėse skiria vos 6 kilometrai. Patogi Alvijos Dabregienės kelionė į darbą netrukus autostrada virsiančiu greitkeliu Vilnius–Kaunas trunka vos 25 minutes. Taigi, visa šeima džiaugiasi ranka pasiekiamo Kauno privalumais ir gamtos ramybe.

Kaunietis atrado Karčiupį

Kaišiadorių krašte kuriasi ne tik sugrįžtantys žmonės, bet ir kitų Lietuvos vietovių gyventojai. Vienas tokių – Kaune gimęs ir augęs Mantas P. Jungtinėje Karalystėje drauge su žmona tarptautinę patirtį sukaupęs 32 m. vyras nusprendė grįžti į Lietuvą. Laikinai apsistojusi Kaune, pora ėmėsi intensyviai ieškoti būsto, kuriame galėtų kurti jaukų šeimos lizdelį, auginti vaikus.

Nuoširdžios paieškos šeimą atvedė į Rumšiškių seniūnijoje esantį Karčiupio kaimą. Ši vietovė, kaip ir Rumšiškių miestelis, yra greta Kauno marių, greitkelio Vilnius–Kaunas, taip pat kiekvieną dieną čia stoja maršrutu Vilnius–Kaunas kursuojantys traukiniai. Pirmasis traukinys į Kauną išvyksta 5:30 val., o paskutinysis 20:58 val. Kelionė tokiu traukiniu trunka apie 20 minučių, o mėnesinis bilietas visomis savaitės dienomis kainuoja vos 31.20 Eur.

„Mane žavi toliau nuo miesto šurmulio esantis, Kauno marių ir miškų prieglobstyje įsikūręs Karčiupio kaimas. Džiaugiuosi tiek gamta, tiek ir patogiomis kelionėmis į darbą ar Kauno miestą. Prieš tris mėnesius susilaukėme dar vieno vaikelio ir, be jau gautos 20 proc. paramos į visą būsto kreditą, gavome papildomą 5 proc. paramą nuo likusios būsto kredito dalies. Dėl Pirmojo būsto paramos programos Karčiupyje galėjome sau leisti įsigyti visiškai įrengtą ir 2015 m. pastatytą namą“, – pasakoja Mantas.

Jauna šeima nusipirko 156 kvadratinių metrų namą: apie 54 kvadratinius metrus šio ploto užima garažas ir rūsys, kita dalis – gyvenamosios patalpos. Taip pat sklype stovi 38 kvadratinių metrų ūkinis pastatas. Turėdama pakankamo dydžio būstą, ramia širdimi prieš tris mėnesius susilaukė antrojo vaikelio ir pasinaudojo papildoma 5 proc. nuo likusios kredito dalies parama, pagausėjus šeimai. Porą džiugina ir palyginti su Kauno miestu žemos komunalinių paslaugų kainos Karčiupyje.

„Rail Baltica“ ir automagistralė sukurs naujas galimybes

Tiek nekilnojamojo turto projektus vystančios bendrovės Makrus namai vadovas Šarūnas Latvėnas, tiek ir Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus įžvelgia krašto perspektyvas bei prognozuoja tolesnį jaunų porų susidomėjimą galimybe įleisti šaknis Kaišiadoryse.

„Neabejoju, kad tokie infrastruktūros projektai kaip „Rail Baltica“ ir greitkelio pertvarkymas į automagistralę dar labiau padidins krašto patrauklumą ir sudarys sąlygas kurtis naujakuriams. Per mūsų kraštą tiesiama europinė „Rail Baltica“ vėžė reiškia, kad kelionė nuo Vilniaus iki Kauno truks 38 minutes. Taigi, Kauną kaišiadoriečiai pasieks per 14–18 min, o Vilnių – maždaug per 20–24 minutes. Žinant, kad Lietuvoje reta tokių vietų, kuriose gali gauti valstybės paramą ir turėti tokią aukštą gyvenimo kokybę, neabejoju, kad vis daugiau šeimų rinksis mūsų kraštą. Perspektyvas turėtų įžvelgti ir nekilnojamojo turto rangovai“, – teigia Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

Kaišiadorių rajono savivaldybės mero mintims pritaria ir UAB „Makrus“ direktorius Šarūnas Latvėnas. Kalbėdamas apie Kaišiadorių krašto perspektyvas, verslininkas atkreipia dėmesį į Vilniaus–Kauno dvimiesčio projektą.

„Manau, kad Kaišiadorių kraštas išties turi šviesią perspektyvą. Regiu tiek politinę valią imtis pokyčių, tiek ir kitas objektyvias priežastis. Vilniaus–Kauno dvimiesčio idėja jau šiandien atsispindi šių didmiesčių gyventojų kasdienybėje. Vilniečiai važinėja dirbti į Kauną, pavyzdžiui, laisvąją ekonominę zoną, o kauniečiai automobiliais ir traukiniais skrieja į Vilnių. Užbaigus greitkelio pertvarkymo į automagistralę darbus ir paleidus greitąjį traukinį, šie procesai taps dar stipresni. Tarp Kauno ir Vilniaus esantis Kaišiadorių kraštas daug laimės iš visų šių projektų. Juk kaišiadorietis gali dirbti tiek Kaune, tiek ir Vilniuje, todėl jis visada turės pasirinkimą iš didesnio skaičiaus darbo vietų. Atsiveriančios galimybės prisidės prie didesnio nekilnojamojo turto likvidumo. Tai itin svarbu renkantis būstą“, – teigia UAB „Makrus“ direktorius Šarūnas Latvėnas.

Kas toliau?

Kaišiadorių rajono savivaldybėje ne tik džiaugiamasi vystomais ir prie krašto žmonių gerovės prisidedančiais projektais, tačiau ir svarstomos įvairios iniciatyvos, dėl kurių krašte galėtų padaugėti naujakurių. Viena iniciatyvų, kurią rudenį svarstys Taryba, yra dalinių kelionės į darbą išlaidų kompensavimo sistema. Tarybai priėmus šį sprendimą, daugiau nei 20 km nuo namų nutolusiose darbovietėse, savivaldybėje registruotiems naujakuriams kelerius metus būtų kompensuojama dalis patirtų kelionės išlaidų. Kaišiadorių rajono savivaldybė taptų pirmąja įdiegusia šią inovaciją. Taip būtų prisidedama prie palankesnių įsikūrimo sąlygų plėtojimo, krašto patrauklumo stiprinimo. Be to, ši iniciatyva būtų itin naudinga ir dabartiniams krašto gyventojams, nes padidėjusi nekilnojamojo turto paklausa lemtų didesnę jų turimo turto vertę, sudarytų palankias sąlygas smulkiojo verslo plėtrai, pripildytų ugdymo įstaigas. Taip pat pagerėtų ir smulkaus vidutinio verslo sąlygos, kavinėse augtų lankytojų skaičius. Galiausiai kiekvienas naujakurys su savimi atsineša asmeninę istoriją, kultūrą – tai neapčiuopiamas, bet didžiulis indėlis į visos bendruomenės gyvenimą.

Nuotrauka iš Simono ir Alvijos Dabregų asmeninio archyvo.