Kaišiadorių kraštą atranda vis daugiau jaunų šeimų

Nuolat augančios jaunų šeimų, pasinaudojusių finansine parama pirmojo būsto įsigijimui, gretos liudija, kad per kelerius pastaruosius metus Kaišiadorių kraštas virsta jaunų šeimų traukos centru.

Štai 2020 m. suteikta net 70,5 proc. daugiau kreditų nei 2019 m. Vis dėlto, pasak kalbintų šeimų, galimybė gauti net iki 26 100 eurų siekiančią paramą ir įsikurti tokiose vaizdingose vietovėse, kaip Rumšiškės ar Kaišiadorių miestas, yra labai svarbi, bet ne vienintelė priežastis, skatinanti šeimos lizdą sukti Kaišiadorių krašte. Kas sužadina jaunų šeimų norą čia kurti savo namus? Kokias perspektyvas įžvelgia rajono valdžia bei SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas?

Didžiausi traukos centrai – Rumšiškės, Kaišiadorys ir Žiežmariai

Pažvelgus į 2020 m. kreditą pirmojo būsto įsigijimui gavusių šeimų statistiką, išryškėja, kad dauguma jaunų šeimų renkasi urbanizuotas, tačiau gamtos grožiu išsiskiriančias vietoves. Prie Kauno marių esantį Rumšiškių miestelį pasirinko 34,48 proc. kreditą gavusių šeimų, vandens telkinių gausų Kaišiadorių miestą – 27,58 proc., o unikalia sinagoga visoje Lietuvoje garsėjančius Žiežmarius – 17,2 proc. kreditą gavusių šeimų.

„Stebime augantį susidomėjimą nekilnojamojo turto objektais Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Tam yra keletas priežasčių. Jaunos šeimos yra tikros, kad jų vaikai gaus galimybę mokytis darželiuose, augs gryno oro ir gamtos apsuptyje. Visgi reikšmingos yra ir karjeros galimybės, todėl šalia netrukus autostrada virsiančio greitkelio Vilnius–Kaunas įsikūrusios gyvenvietės traukia jaunas šeimas. Jos gali dirbti tiek Vilniuje, tiek ir Kaune. Tai ypač aktualu didžiųjų miestų centruose dirbantiems specialistams, nes per Kaišiadorių miestą važiuoja traukiniai Vilnius–Klaipėda bei Vilnius–Kaunas, o ateityje per mūsų kraštą bus nutiesta Rail Baltica vėžė. Taigi egzistuoja puikios galimybės dirbti tiek Vilniuje, tiek ir Kaune“,– teigia Kaišiadorių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė Kristina Šalvaitienė.

Aivaras ir Rūta pamilo Grabučiškes

Aivaras Rimskis (34 m.) gimė ir užaugo Kaune, o jo žmona Rūta (29 m.) kilusi iš Šakių rajono. Jauna šeima savo pirmuosius namus įsigijo Rumšiškių seniūnijoje esančiame Grabučiškių kaime. Vienerių metų dukrelę Gabiją auginanti pora sutiko pasidalinti mintimis apie Kaišiadorių kraštą.

„Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių apsisprendimą gyventi Kaišiadorių rajone buvo šio rajono geografinė padėtis. Viena vertus, norėjome gyventi gamtos apsuptyje, kita vertus, lengvai pasiekti darbus ir darželį. Kaišiadorių rajone gavome abu dalykus. Kelionės į darbą Kaune yra patogios, kadangi važiuojant greitkeliu nereikia leisti laiko kamščiuose, keliaudamas į darbą užtrunku maždaug tiek pat, kiek ir Kaune gyvenantys mano kolegos, tad lengvai pasiekiu darbą. Tikimės, kad, gavę vietą dukrelei Rumšiškių darželyje, taip pat lengvai galėsime mažylę vežioti į užsiėmimus. Tokia kelionė turėtų trukti tik apie 5 minutes. Taigi viskas pasiekiama ranka. Kiti krašto privalumai – tai nuostabi gamta, nemažai lankytinų vietų, puiki rajono geografinė padėtis, kokybiškos Kaišiadorių savivaldybės paslaugos. Kol kas didelių trūkumų nepastebėjome, bet ateityje gali būti visko“,– teigia Aivaras Rimskis.

O Rūta Rimskienė akcentuoja šiltą bendruomenę, kurios nariais tapo jos šeima. Pasak moters, draugiški kaimynai labai palengvino įsikūrimą Kaišiadorių krašte.

„Labai gera buvo pradėti gyventi Kaišiadorių rajone, nes įsikėlę radome senbuvius, nuostabius kaimynus, kurie mus šiltai priėmė į savo kraštą. Jie mums padėjo visais rūpimais klausimais, o kadangi įsikūrėme rugpjūčio mėn., tai dar ir „apipylė“ rudens gėrybėmis. Taip pat mus džiugina gamtos apsuptis ir kas rytą sodą aplankančios grakščios stirnaitės“,– įsikūrimo Grabučiškėse prisiminimais dalijasi Rūta Rimskienė.

Nusprendė statytis namą

Absoliuti dauguma – net 75,86 proc. – parama pirmojo būsto įsigijimui pasinaudojusių jaunų šeimų, kaip ir Aivaras su Rūta, rinkosi jau įrengtus nekilnojamojo turto objektus. Beveik ketvirtadalis šeimų nusprendė statyti namus savo išsirinktuose sklypuose. Viena tokių porų yra dukrelę Adelę auginantys Justas bei Justina. Dar studijuodamas universitete Justas įžvelgė savo gimtojo krašto perspektyvas, todėl 2014 m. investicijai nusipirko 16 arų sklypą, 2016 m. jau turėjo 110 kv. m. dydžio gyvenamojo namo projektą ir statybos leidimą.

„Nors užaugau daugiabutyje, visada norėjau gyventi name. Nuosekliai siekėme šio tikslo, todėl sukūrus šeimą iki 2019 metų pavasario pasistatėme vadinamąją namo dėžutę, t. y. pamatus, sienas, stogą. Tuomet atsirado galimybė kreiptis dėl subsidijos pirmajam būstui ir būsto paskolos statybų užbaigimui. Visas procesas vyko pakankamai sklandžiai. Iš pradžių, 2019 metais sukūrę šeimą kreipėmės ir gavome 15 procentų (apie 10 tūkstančių eurų) subsidiją. 2020 m vasarą gimus dukrai kreipėmės papildomai ir gavome papildomą 5 procentų (apie 3 tūkstančių) subsidiją. Pernai užbaigėme statybas ir įsikūrėme savo namuose“,– pasakoja Justas.

Pasak Justo, iki gaunant subsidiją, 2019 metų vasarą žmona dirbo Vilniuje, o nuo 2019 metų rudens dirba Kaune. Dar prieš išeidama motinystės atostogų, Justinai automobiliu nesunkiai ir pakankamai greitai pasiekdavo darbus Kaune.

„Kai kuriems kolegoms, gyvenantiems Kaune ar Vilniuje, į darbą atvykti užtrunka tiek pat arba netgi ilgiau, nei man iš Kaišiadorių“,– sako Justina.

Ekonomistas Tadas Povilauskas įžvelgia potencialą

Kaišiadorių krašto augimo potencialą įžvelgia ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Pasak jo, vienas iš svarbiausių kriterijų yra kryptingas darbas.

„Vien geografinė Kaišiadorių rajono padėtis leidžia teigti, kad šios savivaldybės ekonomikos aktyvumas turi potencialą augti, jeigu bus kryptingai dirbama siekiant gerinti krašto patrauklumą ir žmonėms, ir verslui. Matome, kad palaipsniui Vilniaus ir Kauno regionai toliau didina atotrūkį nuo likusios Lietuvos, bet ekonominiai ir transporto ryšiai tarp Vilniaus ir Kauno tik auga ir šie miestai palaipsniui juda ir judės vis arčiau vienas kito. Tokiame procese Kaišiadorys, nuo kurių iki Kauno yra apie 30 kilometrų, turi didelį privalumą, palyginti su kitais, atokiau nuo didžiųjų miestų esančiais, rajonais ir tą reikia išnaudoti pritraukiant naujas investicijas ir naujus gyventojus. Akivaizdu, kad tokioje vietoje yra palankios sąlygos vystyti transporto ir pramonės sektorių, tik reiktų daugiau tų pirmųjų sėkmės pavyzdžių, kad pritrauktos investicijos teiktų naudą ne tik dabar Kaišiadoryse gyvenantiems žmonėms, bet ir paskatintų gretimų rajonų dirbančių asmenų migraciją į Kaišiadorių kraštą. Be to, kartu su augančiomis Kauno ir Vilniaus dirbančiųjų pajamomis didėja ir pragyvenimo išlaidos, ypač susijusios su nekilnojamuoju turtu, todėl tokie rajonai kaip Kaišiadorys, kur ir nekilnojamojo turto kainos yra gerokai mažesnės, o ir gyvenimo kokybė gali būti geresnė, tampa privalumu. Manau, kad tokių rajonų kaip Kaišiadorių naudai turėtų pasitarnauti net pandemija, kuri keičia ir darbuotojų, ir darbdavių požiūrį į darbą iš namų (tiems, kam įmanoma, taip dirbti). Kaišiadorių rajonas galėtų išnaudoti šitą darbo rinkos posūkį ir pabandyti atrasti priemonių, kaip išlaikyti gyventojus, dirbančius Kaune, ar pritraukti gyventojų iš paties Kauno, kurie galėtų įsikurti Kaišiadorių rajone ir dirbti per atstumą Kaune ar Vilniuje, o gal ir užsienio bendrovėse“,– sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Savivaldybės dėmesys infrastruktūrai ir nekilnojamojo turto rinkai

Šiandien Kaišiadorių rajono savivaldybė sparčiai atsinaujina: pernai Kaišiadorių Algirdo Mykolo Brazausko parkas VRM organizuotame konkurse buvo išrinktas Kauno regiono magnetu, šauniai sutvarkyta Girelės II tvenkinio aplinka, kurioje įrengtos persirengimo kabinos, lauko treniruokliai, krepšinio ir teniso aikštelės, vystomi dviračių takai. Vis dėlto šiais darbais savivaldybė neapsiriboja.

„Rinkoje matome poreikį ir perspektyvas, todėl nuolat kalbamės su nekilnojamojo turto vystymu užsiimančiomis bendrovėmis ir pastebime jų susidomėjimą, taip pat atkreipiame potencialių investuotojų dėmesį. Be to, stengiamės, kad kraštas taptų puikia vieta ilsėtis, o norintys užsiimti profesine veikla didžiuosiuose miestuose tam turėtų visas sąlygas. Todėl darželiuose suformavome grupes, kuriose vaikus galima palikti 7 val. ir pasiimti 19 val. Taip poroms sukuriamos geresnės sąlygos derinti karjerą ir tėvystę“,– teigia Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus.

Šiek tiek apie pačią subsidiją

Visa Kaišiadorių rajono savivaldybė patenka į teritoriją, kurioje galioja parama jaunoms šeimos, įsigyjančioms pirmąjį būstą. Jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 36 metų, gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai. Pirmojo būsto programa leidžia įsigyti aukštesnės kokybės būstą ar mažiau įsiskolinti bankams, nes dalį paskolos padengia valstybė. Ką tik susituokusi pora jau turi teisę į 15 proc. kredito dalį. Jeigu pora augina vieną, du ar tris vaikus, tai parama šeimai atitinkamai yra 20 proc., 25 proc. ir 30 proc. kredito dalies. Pora gali rinktis jau pastatytą nekilnojamąjį turtą arba pati jį statyti. Be to, jeigu būstą įsigijote dviese ir gavote pirmuosius 15 proc., galite teikti prašymą už kiekvieną gimusį vaiką papildomai 5 proc. paramai nuo likusios kredito dalies. Maksimali subsidijuojama kredito dalis yra 30 proc., o paties kredito dydis yra 87 000 Eur, tad didžiausia galima parama siekia 26 100 eurų. Jūs galite imti ir didesnę nei 87 000 eurų nekilnojamojo paskolą, tačiau maksimali parama vis tiek sieks 26 100 eurų.