Kaip veikia biodujų jėgainės: priduodi atliekas iš ūkio – pasiimi organinės kilmės trąšas

Lietuviška įmonė „Green Genius“ jau beveik dešimtmetį kviečia ūkininkus bendradarbiauti – tiekti ūkiuose liekančias bioskaidžias atliekas ir naudoti biodujų jėgainėse iš jų pagaminamas organinės kilmės trąšas. Ūkininkas Saulius Stirna, netoli Elektrėnų vystantis 700 hektarų javų ūkį, savo apylinkėse buvo pirmasis ūkininkas, pradėjęs tokį bendradarbiavimą. Jis džiaugiasi, kad tausoja savo žemę, nealina jos, neturi rūpesčių dėl blogų kvapų, o visa sistema – itin paprasta ir patogi.

Ūkininkams apsimokanti partnerystė

„Aš nuolat domiuosi naujovėmis ir ieškau, ką galėčiau pritaikyti savo ūkyje. Užsienyje jau seniai mačiau tokius ūkininkų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžius, o dabar pats jau daugiau nei penkmetį bendradarbiauju su „Green Genius“. Vežame savo ūkio perdirbti bioatliekas, pavyzdžiui, skaldytus grūdus, žolę, kukurūzų silosą, o jėgainėje iš jų pagamintas trąšas naudojame visiems savo laukams tręšti“, – pasakoja S. Stirna.

Pasak S. Stirnos, bendradarbiauti su „Green Genius“ apsimoka – nereikia sukti galvos dėl ūkyje susikaupusių organinių atliekų tvarkymo, trąšų gavimo procesas patogus ir paprastas, o trąšos – kokybiškos.

„Mes visus metus į specialią „Green Genius“ aikštelę vežame savo organines atliekas – užtenka paskambinti ir gali vežti. O kai mums reikia trąšų, susideriname laiką ir mums trąšas atveža tiesiai į ūkį. Trąšos kokybiškos – tausoja dirvožemį, jo nealina ir nerūgština. Man patinka toks greitis ir betarpiškumas. Gerai, kad „Green Genius“ prisitaiko prie mūsų poreikių ir sudaro lanksčias sąlygas atvežti atliekas“, – sako ūkininkas.

Biodujų jėgainės – neutralizuoja blogus kvapus

Jei reikėtų išvardinti visus biodujų jėgainių privalumus – sąrašas būtų ilgas. Tokiose jėgainėse iš žemės ūkyje ir maisto pramonėje susidariusių organinių atliekų gaminama žalioji elektros ir šilumos energija bei papildomai gaunamas vertingas produktas – beveik bekvapės aukštos kokybės organinės trąšos.

Jėgainės taip pat sprendžia nemalonių kvapų problemą – pavyzdžiui, Šakių rajone Lietuvos atsinaujinančios energetikos lyderių „Green Genius“ eksploatuojama biodujų jėgainė neutralizuoja kiaulininkystės komplekso kvapus. Vėliau jėgainėse pagamintomis trąšomis tręšiami tūkstančiai hektarų, o gyventojams tai nekelia jokių nepatogumų.

Tokios jėgainės naudingos gamtai – „Green Genius“ pastatytos devynios biodujų jėgainės kiekvienais metais padeda išvengti kelių dešimčių tūkstančių tonų CO2 išmetimo į atmosferą, o jėgainėse perdirbtos atliekos neteršia dirvožemio, vandens telkinių ir oro.

Dabar tvarumo nori ir reikalauja visi

S. Stirna akcentuoja, kad ūkininkai nuolat ieško galimybių, kaip sumažinti neigiamą poveikį aplinkai – to reikalauja Lietuvos valdžia ir Europos Sąjungos direktyvos. Pasak ūkininko, dabar tvarių sprendimų itin nori ir vartotojai.

Toks ūkių bendradarbiavimas su biodujų jėgainėmis yra vienas iš būdų ūkininkams prisidėti prie aplinkos puoselėjimo ir užtikrinti, kad jų produkcija bus saugesnė ir patrauklesnė vartotojams.

„Nors visuomenėje kartais manoma kitaip, bet mums, ūkininkams, labai rūpi tvarumo klausimai, kaip gyvens mūsų vaikai. Ūkiai, tiekdami biodujų jėgainėms organines atliekas, suka žiedinės ekonomikos ratą. Aš pats džiaugiuosi, jog mano ūkis yra žiedinės ekonomikos dalis – prisidedu prie ekologijos, klimato kaitos mažinimo“, – sako S. Stirna.

Perdirba net tešlą, o sąvartynų ir mėšlo dujos virsta energija

„Green Genius“ biodujų jėgainėse perdirbamos įvairios organinės atliekos – pardavimui netinkamos daržovės, pasibaigusio galiojimo maistas, ūkių pašarų gamybos likučiai, pieninių išrūgos, kai kurie kritę gyvūnai ar skerdyklų liekanos ir net tokios maisto pramonės atliekos, kaip tešla.

Šakių rajone „Green Genius“ pastatytoje biodujų jėgainėje žalioji energija gaminama iš skystojo mėšlo išsiurbiant šiltnamio poveikį sukeliančias dujas, Vievio rajono jėgainėje – sąvartynų dujas verčiant tvaria elektros energija.

„Organinės atliekos biodujų jėgainėse sutvarkomos tvariai, laikantis visų numatytų atliekų tvarkymo ir perdirbimo taisyklių, todėl ūkiams ir kitoms organizacijoms nebereikia rūpintis jų tvarkymo klausimais. Be to, atliekas naudodami kaip žaliavą, minimalizuojame jų poveikį gamtai ir kuriame vertę turinčius produktus – jėgainėse pagamintą šilumos energiją naudoja šalimais esantys ūkiai, o elektra perduodama į bendrą šalies elektros tinklą“, – pasakoja Arvydas Noreika, „Green Genius“ Žaliavų skyriaus vadovas.

Akivaizdi vertė kuriama ir gyventojams, pavyzdžiui, Vievio rajone biodujų jėgainėje pagaminama šilumos energija aukciono principu gyventojams parduodama už mažesnę kainą nei gali pasigaminti pats šilumos tiekėjas – taip mažinamos gyventojų sąskaitos už šildymą.

Be ūkininkų nebūtų ir biodujų jėgainių

Nuo pirmosios Lietuvoje biodujų jėgainės atidarymo praėjo beveik dešimtmetis, per kurį „Green Genius“ sukūrė tvirtą bendradarbiavimo su ūkininkais modelį ir palaiko ryšius su stambiausiais Lietuvos daržovių ūkiais, kaip „Kietaviškių gausa”, bei ūkininkų kooperatyvais.

„Žiedinė ekonomika, tvarumas dabar yra diskusijų ir dėmesio centre – didžiuojamės, jog esame lietuviškas verslas ir realus pavyzdys, kaip veikia žiedinė ekonomika. Biodujų energetika – labai svarbi atsinaujinančios energijos sritis, nes esame ūkininkų šalis, pas mus stipri maisto pramonė, ir joje susidarančias atliekas reikia moderniai sutvarkyti, sukuriant naudą gyventojams ir visai šaliai“, – sako A. Noreika.

Lietuvoje žemės ūkis generuoja iki 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o Europos Sąjungoje šis vidurkis – kone perpus mažesnis. Tad Lietuvoje pas ūkininkus susidarančių atliekų taip pat yra daugiau.

Todėl „Green Genius“ jau 16 metų stato biodujų, saulės, vėjo ir žaliojo vandenilio projektus Lietuvoje ir užsienio šalyse. Šiuo metu įmonė vysto virš 2 GW projektų portfelį 8 Europos šalyse – Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir kitur.

Pasak A. Noreikos, „Green Genius“ skatina mūsų šalį judėti ekologiškos, švaresnės ateities link bei stiprinti energetinę nepriklausomybę, kad nereiktų elektros energijos importuoti iš kitų šalių, o ją pasigamintume pas save.

„Siekiame įgyvendinti ir kitą uždavinį – mažinti ūkių priklausomybę nuo mineralinių trąšų, padėti tausosi mūsų šalies dirvožemį naudojant organinės kilmės trąšas. Be Lietuvos ūkininkų negalėtume įgyvendinti šios misijos. O svarbiausia, jog realią naudą tokiu atveju jaučia visi – ir ūkiai, ir gyventojai, ir gamta“, – sako A. Noreika.

Reklama