Kaip tapti Lietuvos šaulių sąjungos dalimi? (vaizdo įrašas)

Lietuvos šaulių sąjunga 2019 metais mini savo veiklos 100-metį. Šia proga Etaplius domėjosi, kaip tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariu, ką privalu žinoti prieš patenkant į šią asociaciją bei kokie yra šaulių parengimo etapai.

Pirmieji žingsniai

Nusprendėte tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariu? Esate kviečiami užpildyti internetinę anketą.

Pagal šaulių sąjungos nuostatas, davę šaulio priesaiką ir Lietuvos Respublikai prisiekę šauliai (nuo 18 metų) rengiami ginkluotam ir neginkluotam valstybės gynimui. Jie gali priklausyti koviniams šaulių būriams ir įgyti minimalų karinį parengimą dalyvaudami šaulių organizuojamuose kursuose. Kiekvienas šaulys, atitinkantis nustatytus reikalavimus, gali dalyvauti kovinio šaudymo pratybose bei mokymuose, kurie yra organizuojami ne tik su Lietuvos, bet ir su NATO valstybių kariuomenės instruktoriais. Šis bendradarbiavimas prasidėjo paaštrėjus situacijai Ukrainoje ir Lietuvoje dislokavus daugiau NATO karių.

Garbės sargybos kuopos šauliai atstovauja organizacijai valstybinėse, miesto šventėse, iškilminguose renginiuose.

Prie organizacijos nuosekliai prisijungia asmenys, kurie siekia prisidėti prie valstybės saugumo užtikrinimo. Šaulių sąjungoje kiekvienas gali realizuoti save ir savo gebėjimus.

Plačiau apie Lietuvos šaulių sąjungą žiūrėkite:

Šaulių rengimo etapai

Kaip rašoma LŠS interniatiniame pulapyje, rengimo koncepcija išlaiko tris spalvines šaulių rengimo kryptis: „žaliąją“, „geltonąją“ ir „raudonąją.

„Žalioji“ kryptis – kovinė, „geltonoji“ – specialistų, „raudonoji“ – pilietinio pasipriešinimo (toliau PP). Kiekviena šaulių rengimo kryptis turi programą, kurioje numatyti kursai ir minimalūs reikalavimai, kokio lygmens įgūdžiai turėtų būti suformuoti, kad šaulys gebėtų vykdyti jam keliamas užduotis.

Šaulių rengimas pradedamas dviejų tipų Baziniu šaulio įgūdžių kursu (toliau BŠĮK), kuris išsiskiria į dvi dalis: kovinį ir nekovinį. Kovinis BŠĮK skirtas šauliams, ketinantiems save realizuoti įsiliejant į šalies gynybą su ginklu rankose, o nekovinis BŠĮK – šauliams, kurie nusprendė ar nuspręs prisidėti „nesmurtinėmis“ priemonėmis telkti ir šviesti visuomenę, šaulius. Šie kursai skiriasi trukme. Kovinis BŠĮK apima minimalias ir bazines žinias apie LŠS, ginkluotę, techniką bei kovinės taktikos elementus, kurias šaulys turi žinoti norėdamas visavertiškai įsilieti į kitą rengimo etapą, kitus siūlomus kursus. Kovinis BŠĮK bus ištęstinis ir gali užtrukti iki kelių mėnesių. Nekovinis BŠĮK apima bazines žinias apie LŠS: įstatymą, statutą, etikos kodeksą bei nesmurtinio pasipriešinimo pagrindus. Šis kursas žymiai trumpesnis, jo teorinė dalis talpinama Krašto apsaugos nuotolinio mokymo sistemoje – šauliams tenka pastudijuoti savarankiškai. Praktiniai užsiėmimai gali trukti keletą savaitgalių, o kurso pabaigoje šauliai turi išlaikyti testą.

Šaulys, baigęs kovinį BŠĮK, gali rinktis bet kurią tolimesnio rengimo kryptį, o baigusieji nekovinį BŠĮK – „geltonąją“ specialistų ar „raudonąją“ PP kryptis.

„Žalioji“ – kovinė šaulių rengimo kryptis

„Žalioji“ – kovinė šaulių rengimo kryptis ypatinga tuo, kad šaulių veikla sutelkta ne į individualius šaulių įgūdžius, bet į kolektyvinius veiksmus LŠS padalinio sudėtyje. Krizės ar karo atveju šaulių padaliniai nebūtų išformuojami, jie būtų pasitelkiami ir užduotis vykdytų kaip padaliniai. Šiai krypčiai priklauso koviniai šaulių padaliniai, objektų apsaugos padaliniai ir kinetiniai (komendantiniai) padaliniai.

Kovinių šaulių padalinių pagrindinis tikslas yra paremti LR gynybinius ir kariuomenės pajėgumus parengtais šauliais, gebančiai vykdyti teritorinę gynybą, patruliavimą, vietovės stebėjimą, kovinę paramą ir rinkti bei perduoti taktinę žvalgybinę informaciją. Taikos metu jie priskiriami skirtingiems kariuomenės padaliniams ir kartu su jais ruošiasi vykdyti valstybės gynybos planuose numatytas užduotis, t. y. vykdomas kolektyvinis rengimas. Karo atveju koviniai šauliai tampa integralia Lietuvos kariuomenės dalimi bei paklūsta Operaciniam rajono vadui.

Objektų apsaugos padaliniai tiek taikos, tiek krizės metu vykdo jiems priskirtų objektų apsaugą. Pastebėtina, kad krizės ar karo metu apsaugos šauliai turi gebėti ne tik saugoti, bet ir ginti priskirtus objektus, todėl jų karinis rengimas apima ne tik objekto apsaugą, bet ir informacijos rinkimo, stebėjimo, technikos atpažinimo bei teritorinės gynybos kursus.

Didžioji dalis šaulių, pasirinkusių „žaliąją“ rengimo kryptį, turėtų fokusuotis į kinetinius (komendantinius) padalinius. Kinetinių-komendantinių padalinių paskirtis yra krizės ar karo atveju remti valstybės ir savivaldos institucijų veiksmus užtikrinant viešąją tvarką bei civilinę saugą. Šie padaliniai pirmiausiai vykdys Karo padėties įstatymu numatytų institucijų (Savivaldybės administracijos direktoriaus ir karo komendanto) įsakymus ir nurodymus. Kita nemažiau svarbi jų užduotis – būti pasiruošusiems organizuoti ir vykdyti priskirtų objektų ir teritorijų apsaugą, taip pat vykdyti vietovės stebėjimą ir rinkti bei perduoti taktinę žvalgybinę informaciją, vykdyti logistinę ir medicininę paramą, organizuoti ir vykdyti ginkluotą pilietinį pasipriešinimą priešo okupuotoje teritorijoje. Šių šaulių padalinių turėtų būti didesnis kiekis ir jų pasirengimas apims ne tik karinių žinių ir įgūdžių įgijimą, bet ir bendradarbiavimą bei darbą kartu su Policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, Valstybinės sienos ir apsaugos bei Viešojo saugumo pareigūnais. Kinetiniai šauliai turėtų būti pakankamai universalūs – gebantys užtikrinti viešąją tvarką, pvz., komendanto valandos laikymąsi, taip pat lemiamu momentu turėtų gebėti įsijungti į kovinius veiksmus ginant priskirtą rajoną.

„Geltonoji“ – specialistų kryptis

Ši kryptis viena svarbiausių LK. Rengiami dviejų tipų specialistai: kariniai ir civiliai.

Kariniai – taiklieji šauliai, inžinieriai-sprogdintojai ir ryšininkai. Paruošti šių sričių LŠS specialistai bus pasirengę paremti šaulių „žaliosios“ krypties padalinius arba prisijungti prie LK padalinių ir juos sustiprinti vienoje ar kitoje srityje.

Kalbant apie civilius šaulius specialistus – jie gautų mažiausią karinį parengimą, bet būtų „išnaudojamas“ brolių ir sesių šaulių civilinis išsilavinimas. Šaulių sąjungoje yra gausu įvairių sričių specialistų, kurių prireiktų krizės ar karo metu Lietuvos kariuomenei. Jie atliktų pagalbines užduotis kariuomenei paremti – virėjai, vairuotojai, medikai, IT specialistai ir pan. Šie civiliai šauliai specialistai galėtų būti kviečiami į LK organizuojamas pratybas kaip aktyvus rezervas, kad dar taikos metu susipažintų su galimomis užduotimis ir veiklos sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje kryptyje vyktų ir taip vadinamų „nekinetinių“ šaulių pasirengimas, kad šie šauliai (individualiai ir grupėmis) gebėtų koordinuoti ir vykdyti nesmurtinį pasipriešinimą priešo okupuotoje teritorijoje, remti ginkluotųjų pajėgų vienetus ir valstybės institucijas vykdant kibernetinės gynybos užduotis, taip pat gebėtų vykdyti informacinės ir civilinės aplinkos stebėjimą ir atlikti nuolatinį vertinimą koordinuojant veiksmus su kariuomenės vienetais, valstybės ir savivaldos institucijomis, gebėtų kovoti su priešiška propaganda, teikti paramą ginkluoto pilietinio pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams.

„Raudonoji“ – pilietinio pasipriešinimo kryptis

Šios šaulių rengimo krypties pagrindiniai vykdytojai – šauliai rėmėjai, vyresnio amžiaus šauliai bei jaunieji šauliai. Pilietinio pasipriešinimo krypties šaulių pagrindinis tikslas – padėti šauliams ir visai Lietuvos visuomenei pasirengti, esant būtinybei, priešintis. Ši kryptis apimtų ir ginkluotą pasipriešinimą, ir neginkluotą-nesmurtinį pasipriešinimą. Planuojama parengti šiuos šaulius taip, kad jie gebėtų ir galėtų koordinuoti ir vykdyti nesmurtinį pasipriešinimą priešo okupuotoje teritorijoje, teikti paramą ginkluoto pilietinio pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams, vykdyti Savivaldybės administracijos direktoriaus ir karo komendanto įsakymus ir nurodymus, palaikyti ryšius (sąveiką) su LŠS nariais ir rėmėjais užsienyje bei užsienio visuomenėmis. Šioje nesmurtinio pasipriešinimo srityje didelį vaidmenį vaidintų vyresnio amžiaus šauliai. Jų gyvenimiškoji patirtis, autoritetas būtų kertiniai akmenys telkiant visuomenę pasipriešinti okupantui. PP šauliai turėtų būti pasirengę ir mokėti organizuoti mitingus, demonstracijas ir nepaklusnumo okupantams akcijas. Šie šauliai bus iniciatoriai ir organizatoriai tokių renginių ir akcijų, jei to pareikalautų situacija. Taikos metu šauliai privalo imtis iniciatyvos ir ne tik ruoštis patys, bet ir ruošti savivaldybių ir valstybinių institucijų darbuotojus ir pareigūnus pilietinio pasipriešinimo srityje. Taip šauliai įgyvendintų vieną iš LŠS priesakų – „Švieskis ir šviesk kitus“.