Kaip sulėtinti senėjimą

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko gydytojo neurologo Jokūbo Fišo knygos „Sveiko ir džiaugsmingo gyvenimo receptai“ pristatymas. „Kodėl žmonės, susiduriantys su kasdieniais sunkumais, negandomis, stresu tokie ilgaamžiai? – klausė gydytojas. – Kas lemia senėjimo procesus bei kokių profilaktikos, sveikatinimo ir gydymo principų reikia laikytis, norint gyventi sveikai ir ilgai?“

Kodėl senstame

Gydytojas J. Fišas pirmiausia supažindino su tuo, kas keičia genų veiklą, ką galima dėl to padaryti ir kas mūsų organizme lemia amžėjimą.

Taigi epigenetika – genų komplektas, programuojantis tam tikras ligas. Ji tiria, kaip aplinkos veiksniai ir gyvenimo būdas keičia genų veiklą. Todėl žmonės, turintys genetinį polinkį tam tikroms ligoms, gali pasidaryti plataus spektro genomo genetinį tyrimą (pavyzdžiui, tai padarė aktorė Angelina Jolie). Taip gaunama genų išklotinė ir jeigu reikia ar yra įmanoma, pašalinami organai, kad juose būtų išvengta genų „įsijungimo“ ir ligos sukėlimo. Žinoma, yra paveldimų ligų, dominantinių tipų, kai nieko negalima padaryti, bet, kaip sakė gydytojas, epigenetiniams pokyčiams svarbiausią įtaką daro mūsų gyvenimo būdas.

Telomerų susidėvėjimas. Telomerai – chromosomų galuose esančios DNR struktūros, saugančios mūsų genetinę informaciją. Kiekvieną kartą, kai ląstelė dalijasi, telomerai trumpėja. Kai jie tampa per trumpi, ląstelės nustoja dalytis ir miršta.

Mitochondrijų – mažyčių dalelių kiekvienoje ląstelėje – susidėvėjimas. Jos gamina energiją. Dėl išorės poveikio mitochondrijos suserga, ir energijos lygis krenta.

Genomo nestabilumas. Dėl įvairių išorinių veiksnių genomas (organizmo genetinė medžiaga, užkoduota DNR) tampa nestabilus, pradeda klysti. DNR, kuri visada turi atsinaujinti, nebesikopijuoja taip, kaip reikia.

Proteostazė – procesas, reguliuojantis baltymų valdymą. Kai jis vyksta netinkamai, stringa gyvybiniai procesai, o tai lemia senėjimą.

Kamieninių ląstelių atsargų išsekimas. Visos ląstelės organizme gaminasi iš kamieninių ląstelių. Jauname, gerus paveldimumo rodiklius turinčiame organizme, propaguojančiame sveiką gyvenimo būdą, kamieninės ląstelės nuolat atsinaujina ir gamina naujas ląsteles. O kai jų atsargos senka, jos nebeatsinaujina, prasideda senėjimo procesas.

Ląstelių komunikacijos sutrikimas. Ląstelės nuolat bendrauja tarpusavyje. Senstant šis procesas sutrinka ir tai lemia lėtinius uždegimus bei kitas ligas.

Maistinių medžiagų atpažinimo sutrikimas. Svarbu, kad organizmas atpažintų maistines medžiagas kaip naudingas ir naudotų jas ląstelių atsistatymui. Kai šis procesas sutrinka, prasideda įvairios ligos – nutukimas, cukrinis diabetas.

Oksidacinis stresas, veikiantis visus be išimties – tai oksidacinė žala, kurią sukelia disbalansas tarp laisvųjų radikalų ir kūno antioksidantų arba kitaip – tai bakterijų, virusų, deguonies, laisvųjų radikalų poveikis organizmui.

Laisvasis radikalas yra ligos sukėlėjas ir pernešėjas. Jis atakuoja sveikas molekules, atima elektroną, sukelia šaltąjį uždegimą, iškreipia medžiagų apykaitą, sutrikdo kraujo krešėjimą, paskatina atipinių ląstelių atsiradimą. Jeigu toks laisvasis radikalas smogia, pradeda gamintis vėžinė ląstelė. Jeigu organizmo būklė nekokia, tai vėžinė ląstelė nesunaikinama – ji pradeda gaminti kitas vėžines ląsteles.

Mikrobiotos svarba organizmui

Mikrobiota (ankščiau vadinta mikroflora) – bakterijų, virusų, grybelių, parazitų, pirmuonių visuma, ypač svarbi sveikatai. Šios visumos genų yra žymiai daugiau negu žmogaus genome, mūsų chromosomose. Vadinasi, ne jie yra mūsų sugyventiniai, o mūsų organizmas suteikia sąlygas jiems gyventi. Tų mikrobų yra 100 trilijonų, vienam žmogui – apie 2 kg, maždaug tiek, kiek sveria smegenys. Jų yra visur – burnoje, nosyje, skrandyje, širdyje, genitalijose, bet daugiausia žarnyne.

Šios bakterijos gyvena su mumis ir sudaro komensalizmą (organizmo sugyvenimo forma, kai esame vieni kitų nešiotojai ir vieni kitiems nekenkiame) ir mutualizmą (bakterijos tiesiogiai veikia mūsų sveikatą).

Mutualizmo nauda: daro ypatingą įtaką imuninei sistemai, turi detoksikacinį, priešuždegiminį poveikį, padeda neurotransmiterių gamybai, maisto medžiagų įsisavinimui, signalo apie alkį perdavimui, angliavandenių ir riebalų įsisavinimui.

Specifinė mikrobiotos nauda: tiesiogiai veikia parasimpatinės nervų sistemos, vyraujančios kūno ramybės metu ir grąžinančios jį į normalią būseną po stimuliavimo ar sužadinimo pagrindinę dalį – klajoklinį nervą (lot. nervus vagus). Mikrobiota taip pat gamina neurotransmiterius žarnyne – serotoniną ir dopaminą – reguliuoja žarnyno pralaidumą, padeda įsisavinti vitaminus, skatina intymaus gyvenimo poreikį bei gerina socialinio elgesio kontrolę.

Kas puoselėja mikrobiotą

* Fermentuoti maisto produktai – su jais į virškinimo sistemą patenka gerųjų bakterijų, padedančių atkurti jų balansą organizme. Tai rauginti agurkai, kopūstai, vaisiai, jogurtas, kimči, kombuča, arbata, vynas (tik Cabernet Sauvignon ir Pinuar, raudonas, sausas, brangus), taip pat kava, šokoladas, nes jie yra antioksidantai.

* Prebiotikai – probiotinėms bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Tai česnakai, svogūnai, porai, smidrai, kiaulpienės.

* Protarpinis badavimas – valgymas tam tikru laiku, padedantis ląstelių atsinaujinimui.

* Tirpios skaidulos – reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, užlaiko maisto medžiagas, mažina blogąjį cholesterolį. Tai brokoliai, pupelės, špinatai, briuseliniai kopūstai, nesaldūs vaisiai, avižiniai dribsniai, juodosios vynuogės, mėlynosios slyvos.

* Netirpios skaidulos – kontroliuoja žarnyno rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, palaiko žarnyno judėjimą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo, pagreitina toksinų pasišalinimą ir neleidžia blogiems mikrobams išskirti toksinių medžiagų. Tai tamsiai žalios lapinės daržovės, šakninių daržovių lupenos, riešutai, sėklos, vaisių žievelės, nemaltų kviečių produktai ir ypač sėlenos.

Kuo naudingas vitaminas C

J. Fišas pasakojo, kad organizmo šarminimui reikalingas rytinis šilto vandens (200–250 ml) su vienos citrinos sultimis gėrimas. Taip gaunama vitamino C dozė, kuri naudinga vėžio prevencijai, kepenų riebėjimo likvidavimui, tulžies išskyrimo skatinimui, insulino tolerancijos mažinimui, senėjimo prevencijai, inkstų akmenų šalinimui, grožiui – kolageno sintezei. Jeigu perkamas sintetinis vitaminas C, būtina žiūrėti, kad būtų natūralus – su bioflavonoidais. Vitaminas C – didžiulė nauda organizmui, sveikatai ir grožiui.

Kognityvinės funkcijos ir kaip jas gerinti

Kognityvinės funkcijos – gebėjimas suprasti, pažinti, mokytis, įsisąmoninti, priimti, įsiminti, perduoti ir panaudoti informaciją. Pasak gydytojo, jeigu viena iš jų sutrinka, atsiranda demencija – įgyta silpnaprotystė. Viena žinomiausių jos formų – Alzheimerio liga. Kognityvines funkcijas veikia tos pačios priežastys – oksidacinis stresas, laisvieji radikalai, klasikinis stresas, įtampa, slaptas uždegimas, oro užterštumas, maisto skurdumas (žurnale „Nature“ paskelbta, kad parduotuvinėse braškėse vitamino C sumažėjo 87 proc., obuoliuose – 60 proc., špinatuose – 65 proc.) mikrobiotos, judėjimo pokyčiai, gyvenimo trukmės ilgėjimas.

Kognityvinių funkcijų gerinimo priemonės: gyvenimo būdo keitimas, psichoemocinė stabilizacija, šalutinių ligų gydymas, įvairūs kiti preparatai, skiriami patyrusių gydytojų.

Kognityvines funkcijas gerinantys maisto produktai: uogos (mėlynės – uogų karalienės), grybai (mažai apdoroti), brokoliai, riebi žuvis, pipirai, avokadai, žalioji arbata, šokoladas, ciberžolė.

Kiti veiksniai, gerinantys sveikatą

J. Fišo teigimu, viršsvorio, kuris šiais laikais yra nemenka problema, mažinimui labai svarbus miegas. O prieš miegą patartina valgyti įvairių žalumynų, riešutų, daržovių (ne bulvių). Svarbu nesikelti vidury nakties ir neiti prie šaldytuvo. Taip pat miego kokybę gerina maisto papildas magnio glicinatas.

Nustatyta, kad reguliarus interneto naudojimas naudingas vyresnio amžiaus žmonių grupei. Naršymas internete dvi valandas per dieną sumažina demencijos riziką 10,45 proc., tačiau veikla turi būti intelektuali – sąskaitų apmokėjimas, internetiniai pirkimai, socialiniai tinklai.

Pasak gydytojo, kitas reikšmingas gydomasis sveikatinimo faktorius – pirtys. Tyrimai rodo, kad 40 proc. tiriamųjų 1–7 apsilankymai saunoje ir kitose pirtyse per savaitę vienerių metų laikotarpyje 67 proc. sumažino demencijos atsiradimo, 65 proc. – Alzheimerio ligos, 63 proc. – kardiomaskulinių ligų, 40 proc. – kitų susirgimų ir mirčių skaičių.

Autofagija – organizmo savaiminio apsivalymo mechanizmas, leidžiantis pašalinti nepageidaujamas ląstelių liekanas ir atnaujinti sveikas ląsteles. Šiam procesui vykti labai padeda badavimas, hipoksija (kvėpavimo sulaikymas), karščio-šalčio terapijos, didelis fizinis krūvis (jėgos treniruotės).

Atminčiai gerinti, stimuliuojant uoslės nervą, labai padeda difuzorius – daiktas, garinantis natūralius eterinius aliejus. Nustatyta, kad naktį įjungus jį dviem valandoms atmintis pagerėja net 226 proc.

Masažas, Pilateso treniruotės labai svarbi gydymo priemonė nugaros skausmui. Taip pat naudinga vakuuminė terapija, Zen joga, hidroterapija (plaukimas natūraliuose vandens telkiniuose), profesionalus gydymas rankomis, o fizinis aktyvumas, ypač taisyklingas kasdienis šiaurietiškas ėjimas su tinkamomis lazdomis – džiaugsmas raumenims.

J. Fišas išskyrė 4 kertinius sveikatos taškus:

* pėdos – tai kontaktas su žeme. Ant pado – visų mūsų organų atstovybės. Vaikščiodami aštriais akmenukais ar šiaip žeme basomis, stimuliuojame refleksoterapinius taškus, gydome save nuo bet kokių ligų. Kadangi basomis vaikštome retai, svarbus pėdų masažas ir nagų sveikata;

* pažastys – limfiniai centrai. Pažastų priežiūrai reikalingi tik prebiotiniai muilai ir dezodorantai be aliuminio;

* kaklas ir pakaušis – tiltas tarp smegenų ir kūno. Visi energetiniai procesai vyksta per kaklo stuburą ir kaklą. Keturios kraujagyslės užtikrina galvos smegenų kraujotaką, todėl labai svarbus kaklo mankštinimas;

* bamba – gyvybinis energetinis centras. Joje yra nervinių galūnėlių, ten kaupiasi riebalai, mikrobai, todėl svarbi priežiūra masažais, aliejumi, šiltu vandeniu.