Kaip KGB atsilygindavo savo agentams?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo interneto svetainėje www.kgbveikla.lt pateikia 70 Lietuvos ypatingajame archyve esančių dokumentų, atskleidžiančių mažai žinomą LSSR KGB santykio su dirbančia agentūra aspektą – gerai dirbančių slaptųjų bendradarbių (agentų, patikimų asmenų ir konspiracinių butų laikytojų) materialinį skatinimą.

Pagal LSSR KGB sudarytą ypatingų išlaidų sąmatą, 1966 m. agentų tinklui išlaikyti buvo skirta 117 800 rublių. Didžioji dalis šių pinigų buvo skirta 3 590 vienkartinių išmokų slaptiems bendradarbiams, vidutiniškai po 25 rublius.

Tuo metu Lietuvoje veikė apie 4 tūkst. agentų, bet išmokos buvo skiriamos ne kiekvienam agentui. Vieni gaudavo po keletą išmokų per metus, kiti negaudavo nieko – priklausydavo, kaip KGB pareigūnai įvertindavo jų teikiamos informacijos svarbą. Agentams buvo atsilyginama ne tik pinigais, bet ir brangiomis dovanomis. Tai būdavo laikrodžiai, odiniai portfeliai, auksiniai papuošalai: žiedai, auskarai, grandinėlės, taip pat kvepalai „Krasnaja Moskva“, užrašų knygelių rinkiniai, albumai ir kt.

Kartais būdavo skiriamos lėšos agentų vaišėms. Iš tų pačių ypatingų išlaidų buvo išlaikomi 4 agentai-smogikai, jiems buvo mokama kas mėnesį po 140 rublių. KGB požiūriu ypač vertingą informaciją teikiantiems 5 agentams buvo mokamas kasmėnesinis atlyginimas – vidutiniškai 150 rublių per mėnesį. 1966 m. LSSR KGB mokėjo pensijas trims agentams ir trims žuvusių agentų-smogikų žmonoms. Be to, 1965 m. KGB žinioje buvo 513 slaptų butų, kurių laikytojams per metus skirta išmokėti 87 700 rublių.

1975 m. Lietuvoje veikė 4 632 agentai, 9 rezidentai (agentai, palaikantys ryšį su dar keliais agentais, paskui bendras žinias perduodantys KGB) ir 535 slaptų butų laikytojai. Didžiausios agentų grupės buvo sutelktos LSSR KGB centrinio aparato operatyviniuose ir didžiųjų miestų padaliniuose. Pavyzdžiui, 1970–1980 m. KGB Kauno m. skyriui priklausė apie 700, Šiaulių m. skyriui – apie 270 agentų.

Lietuvos rajonų KGB skyriuose bendradarbiavo vidutiniškai po 50 (nuo keliolikos iki maždaug 100, priklausomai nuo rajono dydžio) KGB agentų. Mažiau žinoma apie KGB agentūros dalį – patikimus asmenis. Jie informaciją teikdavo ne nuolat, kaip agentai, bet tik esant kokiam nors reikalui, konkrečiais atvejais. Jie informaciją KGB pareigūnams perduodavo ne raštu, kaip agentai, bet žodžiu, o KGB darbuotojas pats užrašydavo. 1971 m. Lietuvoje buvo 7 491 patikimas asmuo, kiekviename rajone ar mieste jų buvo nuo 60 iki 300.

Vėlesniu laikotarpiu agentams, patikimiems asmenims ir slaptų butų laikytojams skiriamos lėšos didėjo. Pavyzdžiui, 1982 m. visoje Lietuvoje už vertingą informaciją skirta 3 tūkst. vienkartinių išmokų (vidutiniškai po 40–50 rublių) rezidentams, agentams ir patikimiems asmenims, iš viso 137 tūkst. rublių.

1982 m. mėnesinis atlyginimas (po 80–100 rublių) buvo mokamas 14 agentų, tam buvo skirta 15 tūkst. rublių. Daugėjo slaptų butų, 1981 m. tokių butų Lietuvoje buvo 645, juose vykdavo KGB operatyvinių darbuotojų ir agentų susitikimai. 1982 m. slaptų butų laikytojams buvo skirta išmokėti 126 500 rublių.

1970–1990 m. kiekvienas Lietuvoje veikiantis KGB agentas kasmet pateikdavo maždaug po 3–4 agentūrinius pranešimus, o kiekvienas užsienyje veikiantis LSSR KGB agentas – po 10–11 pranešimų.

Atgimimo laikotarpiu 1988–1990 m. LSSR KGB 1-asis (žvalgybos) skyrius, vykdęs agentūrinį, operatyvinį ir propagandinį darbą prieš Lietuvos išeiviją, šioms ypatingoms išlaidoms skyrė vis didesnes sumas. Pavyzdžiui, 1988 m. šio skyriaus agentams buvo išmokėta 31 tūkst. rublių, 1989 m. numatyta išmokėti 32 tūkst. rublių, o 1990 m. planuota šioms išlaidoms skirti 33 tūkst. rublių.

LSSR KGB minėto laikotarpio planuose nurodoma, kad išlaidos agentams bus kasmet didinamos, nes būtina didinti agentų skaičių. Buvo didinamos ir šio skyriaus išlaidos slaptų butų laikytojams – 1988 m. buvo išmokėti 12 tūkst. rublių, o 1990 m. numatyta išmokėti 13 tūkst. rublių. Be to, dalį LSSR KGB 1-ojo skyriaus operatyvinių išlaidų sudarė išlaidos užsienio valiuta.

1989 m. šis skyrius gavo 3 700 valiutinių rublių (1 JAV doleris buvo prilygintas 0,6 valiutiniam rubliui). Iš šios sumos 1 500 valiutinių rublių buvo skirti išmokoms agentūrai. Tais pačiais 1989 m. LSSR KGB 1-asis skyrius prašo papildomai skirti 3 590 valiutinių rublių, nes turimas lėšas jau išnaudojo.

Iš šių lėšų KGB numatė agentui „Kliugeris“ sumokėti 2 tūkst. JAV dolerių, agentui „Sekretorius“ – 1 tūkst. VFR markių ir kt. 1990 m. buvo suplanuota KGB 1-ojo skyriaus užsienio agentams sumokėti 5 500 valiutinius rublius. Kai kuriais atvejais agentams ženklios sumos buvo skiriamos atskirais pavedimais. Pavyzdžiui, 1991 m. liepos 30 d. SSRS KGB pervedė KGB pareigūnams Lietuvoje 1 tūkst. JAV dolerių, skirtų agentui „Ivanauskas“.

Kaip buvo atsilyginama agentams, matyti iš grifu „Visiškai slaptai“ pažymėtų agentų atlyginimų registracijos žiniaraščių: juose nurodyta, už kokiose sekimo bylose teikiamą informaciją buvo mokamas atlyginimas. Pavyzdžiui, agentui „Kraštotyrininkas“ per 1984–1989 m. buvo atsilyginta 35 kartus, iš viso išmokėta 4 410 rublių.

KGB pareigūnai stengėsi išlaikyti ryšius su savo agentūra ir po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1989 m. LSSR KGB Molėtų r. skyrius skyrė išmokas 10 agentų ir 6 slaptų butų laikytojams, 1990 m. lapkričio–gruodžio mėn. išmokos šiame rajone buvo skirtos 3 agentams, 3 slaptų butų laikytojams ir vienam patikimam asmeniui, o 1991 m. balandžio–birželio mėn. – 4 agentams ir 3 slaptų butų laikytojams. 1991 m. sausio–kovo mėn. KGB Rokiškio r. skyrius skyrė išmokas 6 agentams, 3 patikimiems asmenims ir 7 slaptų butų laikytojams.

Reikėtų pažymėti, kad agentams skirti pinigai ne visada jiems atitekdavo. Būdavo atvejų, kai pinigai likdavę pas operatyvinį darbuotoją, nors agentas ir pasirašydavęs, kad gavęs tam tikrą sumą pinigų. Tai ypač būdinga paskutiniais sovietinio režimo metais.

1991 m. rudenį, galutinai nutrūkus KGB Lietuvos padalinio veiklai, Lietuvoje liko apie 4 tūkst. tuo metu veikiančių ir apie 30 tūkst. archyvinių KGB agentų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras