Kaip keitėsi Užgavėnių tradicijos ir ką su jomis bendro turi blynai?

Pagaliau galime atsisveikinti su žiema ir džiaugtis pamažu sugrįžtančia saule bei šiluma. Simboliškai išvaryti žiemą ir pasitikti pavasarį nuo seno įprasta švenčiant Užgavėnes. O kur Užgavėnės, ten ir blynai! Nors etnologai grūmoja pirštu, kad pastarieji su seniausiomis šios šventės tradicijomis neturi nieko bendra, retas kuris įsivaizduoja Užgavėnių dieną be gardžiojo simbolio – blynų.

Riebią mėsą išstūmė blynai

„Laikai keičiasi, kinta ir tradicijos. Ankščiau Užgavėnės nebuvo siejamos su blynais – tądien visi valgydavo riebią mėsą. Visgi papročiai labai priklausė nuo regiono – pavyzdžiui, Žemaitijoje niekas nevalgė blynų, nes tiesiog neturėjo jų kur kepti, tad ten katiluose buvo verdamos košės ir šiupiniai. Visai kas kita aukštaičiai – jie tikri blynų valgytojai, juos kepdavę ir duonkepėse, ir krosnyse, ir keptuvėse. Kada susiformavo tokia Užgavėnių tradicija nėra lengva konkrečiai pasakyti, bet ji tikrai nėra sena, labiau šių laikų“, – pasakoja Kulinarijos paveldo fondo vadovė, etnologė Birutė Imbrasienė.

Etnologė priduria, jog Užgavėnių persirengėliai mėgdavę užsukti į namus, kuriuose arba būdavo vaišinami gražiuoju, arba vogdavę blynus tiesiai nuo krosnies. Tiesa, patys blynai su amžiumi keitėsi: tarpukariu šeimininkės kepdavo paprastus miltinius blynus, o įvairesnių jų interpretacijų – pavyzdžiui, bulvinių ar įdarytų mėsa, radosi kur kas vėliau.

„Aukštaičiai blynus mėgdavo valgyti kasdien – jie pusryčių be jų neįsivaizdavo. Užgavėnėms padiktavus naujas tradicijas, aukštaičiai keitė ne pačius blynus, o jų padažus – tądien juos įprasta gardinti kur kas riebesniais, sotesniais padažais, pertepti sluoksniais, pagardinti mėsa, lašinukais ar obuoliais“, – blynų istorijos paslaptimis dalijasi B. Imbrasienė.

Blynai mena grįžtančią saulę

Šiais laikais Užgavėnių šventę dauguma taip pat nori bent simboliškai paminėti. Kaip sako etnologė B. Imbrasienė, blynų kepimas yra lengviausias būdas, leidžiantis bent simboliškai pažymėti žiemos išvarymą.

Juo labiau, kad dar nuo pagonybės laikų blynai iš dalies laikomi ir po žiemos vis dažniau danguje pasirodančios saulės simboliu. „Dideli geltoni blynai simbolizuoja grįžtančia saulę, pavasarį“, – primena B. Imbrasienė.

Pirkėjai neabejingi jau pagamintiems blynams

Blynų kepimas daugumai mėgstančiųjų suktis virtuvėse yra tikras malonumas. Daugybė šeimų puoselėja savaitgalio tradicijas ir namiškius vilioja gardžiausiais blynų receptais. Na, o turintiems vaikų Užgavėnės yra tikra blynų šventė, mat tądien neretai tenka kepti dvigubai daugiau. Kaip pasakoja prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė, artėjant Užgavėnėms parduodama net 20 proc. daugiau miltų, taip pat šokteli blynų mišinių pardavimai – jų tuosyk parduodama maždaug 3 kartus daugiau nei įprastai.

Tiesa, atsisveikinimo su žiema ritualai turi įtakos ir jau pagamintų lietinių blynų pardavimams. Skubantys prie keptuvės stoti neturi kada, užtat mielai renkasi jau pagamintus ir parduotuvėse parduodamus blynus su pačiais įvairiausiais įdarais.

„Įdomu tai, kad likus savaitei iki Užgavėnių, lyginant su įprastu laiku, lietinių blynų pardavimai šiek tiek sumažėja. Galbūt taip yra todėl, kad žmonės bent trumpam atsisako šio pamėgto miltinio patiekalo, kad iki Užgavėnių vėl spėtų pasiilgti jų skonio, mat šventinę savaitę lietinių blynų pardavimai šokteli kiek daugiau nei trečdaliu“, – teigia B. Čaikauskaitė.

Pasiteiravus, kurie lietiniai blynai per Užgavėnes sulaukia daugiausiai pirkėjų dėmesio, IKI atstovė sako, jog populiariausi yra blynai su kumpio ir sūrio bei varškės įdarais.

„Blynai – labai universalus patiekalas, todėl jų pasirinkimas mūsų parduotuvėse išties platus – turime net skirtingų 10 rūšių blynų, pagardintų įvairias įdarais: obuolių, varškės, paprastos arba čili vištienos, kumpio, jautienos ir kitais. Taigi sau labiausiai patinkantį įdarą nesunkiai išsirinks tiek smaližiai, tiek mėgstantys valgyti sočiau“, – neabejoja B. Čaikauskaitė.

Sveikuoliški blynai? Tikrai taip!

Blynai žavi savo nesuskaičiuojama variacijų galybe, todėl skeptikams, manantiems, jog blynais verta lepintis tik ypatingai retomis progomis, siūlome išmėginti kur kas sveikesnį blynų receptą. Tiesa, jie irgi bus gelsvi, apvalūs, todėl labai tiks Užgavėnių šventei paminėti ir lėkštėje primins apie sugrįžtančią saulę.

Bananų ir moliūgų blyneliai

Reikės:

• 400 g moliūgo;

• 2 vnt. vidutinio dydžio bananų;

• 1 kiaušinio;

• 4 valg. šaukšt. viso grūdo kvietinių miltų arba spelta miltų;

• 1 arb. šaukšt. kepimo miltelių;

• žiupsnelio druskos;

• ghi sviesto arba kokosų aliejaus kepimui.

Gaminimas:

Moliūgą sutarkuokite smulkia tarka. Bananus šakute ar trintuvu kartu su kiaušiniu sutrinkite iki vientisos masės, į ją sudėkite tarkuotą moliūgą. Palengva berkite miltus ir viską gerai išmaišykite. Supilkite kepimo miltelius ir pagardinkite druska. Masę darsyk gerai išmaišykite, kol pasieksite blynams tinkamą konsistenciją. Jei tešla atrodys per skysta, įberkite dar šiek tiek miltų.

Keptuvėje įkaitinkite pasirinktą sviestą. Jei kepsite su kokosų aliejumi, blyneliai įgaus ypatingą, kokosinį aromatą ir švelnų jo skonį. Lydytame ghi svieste kepami blyneliai bus neutralaus skonio.

Blynelius kepame ant vidutinės kaitros įkaitintoje keptuvėje, kol gražiai pagels iš abiejų pusių. Iškeptus blynelius galima pagardinti natūraliu jogurtu ar trintomis uogomis. Skanaus!