Kaip keitėsi Biržų miesto gatvių pavadinimai

Biržų miesto gatvių pavadinimai per šimtmečius keitėsi ne kartą, atspindėdami politinius, kultūrinius ir istorinius virsmus.

Biržų rajono savivaldybės taryba 2025 m. kovo 27 d. vykusio posėdžio metu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatas bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro priimus sprendimus, nusprendė pakeisti Biržų miesto S. Nėries gatvės pavadinimą ir jai suteikti Pakrantės gatvės pavadinimą. 

Šiuo metu Biržų rajono savivaldybės teritorijoje yra viena gatvė, kurios pavadinimas neatitinka Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo nuostatų – Vabalninko miesto S. Nėries gatvė.

Biržų rajono savivaldybės administracija gavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2025 m. kovo 3 d. sprendimą ,,Dėl viešojo objekto pašalinimo“, kuriame nurodoma, kad viešasis objektas, S. Nėries gatvės pavadinimas Vabalninko mieste, Biržų rajono savivaldybėje turi būti pašalintas. Šis sprendimas turi būti įgyvendintas ne vėliau kaip per 3 mėnesiu nuo jo gavimo dienos.  

Nuo pirmojo miesto plano iki XIX a.

Pirmasis žinomas Biržų planas – tai XVII a. pradžioje sukurta Tomo Makovskio graviūra, kurioje pavaizduotos šešios mieste buvusios gatvės. Graviūroje gatvių pavadinimai nenurodyti, tačiau remiantis kitais šaltiniais, galima daryti prielaidas, kad iki tilto per Apaščios upę (dab. J. Basanavičiaus g.) ėjusi Papilio g., už tilto per Agluonos upę – Žemaitijos kelias (Viam Zamogitiam), o nuo tuometinės rotušės per dabartinę J. Janonio aikštę už miesto vartų – Vilniaus kelias (Via Vilnam).

1746 m. sudarytame Radvilų valdų inventoriuje, minima jau 14 gatvių (bei išvardinti jose gyvenę miestelėnai). Visos gatvės – lenkiškais pavadinimais, pavyzdžiui: Rinkowa (Rinkos), Popielska (Papilio), Wilenska (Vilniaus), Karaimow (Karaimų) ir kitos. Šie pavadinimai (iš dalies) siejami su to meto miesto bendruomenių savitumais. Įdomus faktas, kad tame pačiame 1746 m. sudarytame inventoriuje išvardintų Radvilų valdų kaimuose ir palivarkuose gatvių pavadinimų nėra.

Miesto augimas XIX a. lėmė ir naujų gatvių vardų atsiradimą: Dvaro g., Murovanka (nuo Karczma murowana – mūrinė karčiama), Pastaunyko g. (postovio vieta), Tiškevičių prospektas (dab. Kęstučio g.), Jurzdiko g. (Jurisdikcijos), Budbergo (vėliau Šemberko, Skaistaklnės) g., Kwasna dziura (Rūgščioji skylė), Ochmarkos g., Targovyj riad (Krautuvių eilė).

Tarpukaris – Biržų miesto gatvių lietuvinimas

1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, Biržuose prasidėjo sistemingas gatvių vardų lietuvinimas. Biržų miesto valdyboje 1919 m. išrinkta komisija, pirmininkaujant kun. P. Jakubėnui, nutarė pakeisti miesto gatvių pavadinimus: Dirvono – į Vytauto, Pilies – į Radvilos, Jurzdiko – į Pilies, Bažnyčios ir Grafo – į Kanauninkų, Pakrantinę – į Apaščios, Budrevičiaus – į Rinkos, Školos – į Dagilio ir kitų gatvių pavadinimus. Nepakito Vilniaus, Pasvalio, Aptiekos, Karaimų, Kilučių, Malūno, Latvygalos, Skratiškių, Kelmynės ir Jungiamosios gatvių pavadinimai.

1925 m. patvirtinti Birutės, S. Daukanto, Gedimino, Gimnazijos, Laisvės, Pasvalio, Pelkių, D. Poškos, Respublikos, Šimberko (dabar Skaistkalnės), Sąjungos, Žalioji, Saločių gatvių pavadinimai. 1933 m. Biržų miesto tarybos nutarimu nustatyti, burmistro K. Vagnerio pasirašyti ir Vidaus reikalų ministro patvirtinti dar daugiau kaip 20 naujų Biržų miesto gatvių pavadinimų.

Sovietmetis. Gatvių pavadinimų ideologizacija

1940 m. vos okupavusi Lietuvą, Sovietų valdžia susiruošė keisti ir gatvių pavadinimus. Biržuose šių procesų taip pat nebuvo išvengta: Vytauto g. pavadinimas pakeistas į Stalino prospektą, Reformatų g. – į Komjaunimo g., Rinkos a. – į Lenino a. ir kt.

Pasibaigus II Pasauliniam karui, sovietinė valdžia toliau sparčiai keitė Biržų miesto gatvių pavadinimus, suteikdama jiems sovietinių įvykių, didvyrių, veikėjų, rašytojų pavadinimus. Mieste atsirado tokios gatvės kaip: V. Kapsuko - Mickevičiaus, Marytės Melnikaitės, V. Montvilos, M. Gorkio, P. Cvirkos, V. Bernotėno, Liudo Giros, J. Šimkaus, I. Mičiūrino, M. Vološino, Meškuro, J. Gagarino, Pionierių, Komjaunimo ir kt.

Pabrėžtina, kad per visą sovietmetį išliko Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu suteikti pagrindinių miesto gatvių pavadinimai: Vytauto, Kęstučio, Respublikos, J. Basanavičiaus, Birutės.

Atkūrus Nepriklausomybę – grįžimas prie istorinės atminties

1990 m. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą, prasidėjo ir Biržų miesto gatvių pavadinimų atkūrimas ir keitimas. 1991 m. 13-a sovietinių gatvių pavadinimų buvo pakeisti – gatvėms gražinti jų istoriniai pavadinimai: J. Gagarino – į Pastaunyko, S. Nėries gatvės atkarpai – Dvaro g., P. Cvirkos – Malūno g., Vytauto g. atkarpai – Reformatų g., A. Meskupo g. – Atgimimo g., P. Paunksnio – Gimnazijos g. Atsirado P. Jakubėno, J. Variakojo, A. Sabaliausko, M. ir J. Yčų, P. Kalpoko gatvės. Ėmė vyrauti tendencija, naujoms gatvėms suteikti neutralius (gėlių, medžių, geografinius ir pan.) pavadinimus.