„Kaip ji drįsta!“: 2025 metų moterys karo ir politinės agresijos kontekste

2025 m. kovo 5 d., minint artėjančią Tarptautinę moters dieną, Europos Parlamente buvo surengtas seminaras „Moterų teisių užtikrinimas gynybos, saugumo ir taikos palaikymo srityse“, kuriame pabrėžta, kad moterų dalyvavimas taikos procesuose gali padėti užtikrinti ilgalaikę taiką. Seminaro metu buvo aptarta, kaip svarbu įtraukti moteris į sprendimų priėmimo procesus, ypač gynybos, saugumo ir taikos kūrimo srityse.

Moterų dalyvavimas užsienio reikalų ir tarptautinio saugumo klausimais yra esminis, siekiant taikos ir saugumo. ES siekia užtikrinti, kad moterų balsai būtų girdimi ir jų dalyvavimas būtų pilnavertis visose konflikto prevencijos ir sprendimo stadijose. Renginyje buvo pristatyti įvairūs projektai ir iniciatyvos, skatinančios taikos kūrimą, socialinę atsakomybę ir įtraukųjį dialogą.

2024 m. EP nariai įtraukė arabų ir žydų judėjimą „Women Wage Peace“ ir palestiniečių judėjimą „Women of the Sun“ į Sacharovo premijos už minties laisvę finalininkų trejetuką. Šie du judėjimai kartu siekia taikaus ir pagarbaus Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendimo.

Konferencijoje buvo aptarta ir feministinė užsienio politika (FFP), kurią pirmą kartą pristatė Švedija 2014 m. Ši politika siekia įtraukti lyčių perspektyvą į užsienio ir saugumo politiką, pabrėžiant moterų teises, žmogaus saugumą ir lygiavertį atstovavimą. FFP modelį priėmė bent 16 šalių, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ir Vokietiją.

ES priėmė strategiją ir veiksmų planą, siekiant padidinti moterų dalyvavimą civilinėse misijose iki 40%. Be to, ES skatina moterų dalyvavimą rinkimuose, remia moterų įstatymų leidėjų įgalinimą ir siekia įtraukti lyčių perspektyvą į klimato politiką.

Seminaro metu buvo aptarti apsaugos mechanizmai moterų žmogaus teisių ir kovos su lyčių stereotipais gynėjoms žiniasklaidos turinyje. Taip pat buvo diskutuojama apie internetinį priekabiavimą, neapykantos kalbą ir lyčių dezinformaciją, kurios trukdo moterims pilnai dalyvauti viešajame ir politiniame gyvenime.

Petras Auštrevičius išreiškė susirūpinimą dėl moterų teisių

Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius seminare „Moterų teisių užtikrinimas gynybos, saugumo ir taikos palaikymo srityse“ išreiškė gilų susirūpinimą dėl moterų padėties konfliktų paveiktose teritorijose ir pabrėžė būtinybę stiprinti moterų dalyvavimą taikos kūrimo procesuose. Politikas pabrėžė, kad ginkluoti konfliktai visame pasaulyje daro didelę įtaką moterims, kurios dažnai patiria smurtą, priverstinį perkėlimą ir maisto nesaugumą. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad moterų teisės konfliktų paveiktose teritorijose susiduria su rimtais iššūkiais.

Politikas išreiškė susirūpinimą dėl moterų teisių pažeidimų, ypač Afganistane, kur Talibanas sistemingai šalina moteris iš viešojo gyvenimo, švietimo ir sveikatos priežiūros. Jis paminėjo, kad neseniai buvo uždaryta vienintelė nacionalinė moterų radijo stotis.

P. Auštrevičius pabrėžė, kad konfliktų metu seksualinis smurtas dažnai naudojamas kaip karo ginklas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad 2023 metais seksualinio smurto atvejų skaičius padidėjo 50% lyginant su ankstesniais metais. Šis smurtas naudojamas ne tik teroristų grupių, bet ir reguliarių karinių dalinių.

Moterų dalyvavimas taikos kūrimo ir susitaikymo procesuose yra būtinas siekiant ilgalaikės taikos. Moksliniai tyrimai rodo, kad moterų įtraukimas į šiuos procesus padidina jų sėkmės tikimybę. Tačiau, nepaisant šių įrodymų, moterų dalyvavimas oficialiuose taikos procesuose išlieka labai mažas.

Europos Parlamento saugumo ir gynybos komitetas visiškai palaiko moterų, taikos ir saugumo darbotvarkės įgyvendinimą. Politikas paminėjo, kad per neseniai vykusias misijas Ukrainoje, Izraelyje bei Palestinoje buvo atkreiptas dėmesys į lyčių klausimus.

Auštrevičius baigė savo kalbą padėkodamas visiems seminaro dalyviams už jų indėlį į diskusijas ir pabrėžė, kad tik bendromis pastangomis galima pasiekti taiką ir stabilumą, kur lyčių lygybė yra gerbiama.

Moterys – taikos nešėjos

Renginyje dalyvavusi Europos Parlamento narė Lina Gálvez pabrėžė, kad moterų įtraukimas į taikos procesus yra esminis siekiant tvaresnės taikos. 

„Jungtinės Tautos ir NATO pabrėžia strateginę moterų dalyvavimo taikos procesuose ir gynyboje reikšmę. Tačiau realybėje moterys vis dar yra nepakankamai atstovaujamos aukštesnėse karinėse pareigose. Vis dar didelę įtaką moterų teisėms daro vyriškas testosteronas, biudžeto lėšų skirstymas ir vyrų dominavimas karo valdymo srityje,“ – sakė L. Gálvez.

Seminare buvo aptartos ir dabartinės saugumo grėsmės, tokios kaip Rusijos karas prieš Ukrainą ir Izraelio kariniai veiksmai Gazos ruože, kurie ypač paveikė moteris ir vaikus. L. Gálvez atkreipė dėmesį, kad moterų dalyvavimas taikos procesuose yra ypač ribotas – nuo 1992 iki 2019 m. vykusių taikos procesų metu moterys dalyvavo tik 30% atvejų.

Maria Ionova, Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė, pabrėžė, kad ukrainiečiai nepasiduos. Kalbėdama apie lyčių lygybę Ukrainoje, ji akcentuoja, kad 2013 m. lapkritį prasidėję Euromaidano protestai tapo lūžio tašku, pakeitusiu moterų vaidmenį politiniame ir kariniame šalies gyvenime. Moterys aktyviai dalyvavo organizuojant protestus, teikdamos medicininę pagalbą, teisinę paramą, organizuodamos viešas paskaitas ir patruliuodamos barikadas.

Maria Ionova taip pat pažymi, kad 2014 m. tik 11 proc. parlamentarų Ukrainos Radoje buvo moterys, o šiandien šis skaičius išaugo iki 21 proc.

Be to, Ukraina priėmė Stambulo konvenciją, kuri yra svarbus žingsnis kovojant su smurtu prieš moteris. Ši konvencija įsigaliojo 2022 m. lapkričio 1 d. ir padeda stiprinti teisinę bazę bei apsaugoti moteris nuo smurto.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aneksavus Krymą, Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnavo 50 000 moterų, iš jų 16 500 tiesiogiai tarnavo kariuomenėje. Moterų Ukrainos ginkluotosiose pajėgose nuo invazijos pradžios padidėjo 30 proc. Dėl ankstesnių apribojimų moterys kariuomenėje daugiausia tarnavo medikėmis, buhalterėmis, ryšių karininkėmis ir logistikos padaliniuose. Tačiau dabar jos gali tarnauti vairuotojomis, granatsvaidininkėmis, PKM vadėmis, žvalgybos grupių vadų pavaduotojomis, kulkosvaidininkėmis ir snaiperėmis.

Buvusi NATO atstovė Oana Longescu pabrėžė, kad moterų įtraukimas į taikos procesus gali padidinti taikos išlaikymo tikimybę daugiau kaip 35%.

Jungtinių Tautų Taikos ir saugumo ryšių biuro atstovas Rory Keane pabrėžė, kad moterų dalyvavimas JT kuruojamuose taikos procesuose yra labai mažas – tik 17% atvejų. Jis teigė, kad tai yra pasaulinė problema, kurią JT turi spręsti, siekiant lyčių lygybės. Keane taip pat pažymėjo, kad didesnis moterų įsitraukimas taikos misijose, pavyzdžiui, Pietų Sudane, padėjo didinti vietos gyventojų pasitikėjimą. Kokybinė analizė parodė, kad moterų dalyvavimas šiuose procesuose yra labai svarbus.

Seminare buvo aptarta ir humanitarinė krizė Gazos ruože. Palestinietė Reem Al Hajajra, organizacijos „Women of the Sun“ įkūrėja, pasidalino savo patirtimi teikiant humanitarinę pagalbą Gazos ruože. Ji pabrėžė, kad moterys Palestinoje ir Izraelyje siekia taikos ir geresnės ateities savo vaikams.

Izraelietė dr. Yael Admi, organizacijos „Women Wage Peace“ įkūrėja, taip pat kalbėjo apie moterų vaidmenį taikos procesuose. Ji pabrėžė, kad moterys iš abiejų konfliktuojančių pusių turi dirbti kartu, siekdamos taikaus sprendimo.

„Mes, Palestinos moterys, vis dar kenčiame nuo vyrų ir vaikų netekčių. Mes neturime tinkamų ir orių sąlygų gyvenimui“, – pasakojo R. Hajajra. „Mes esame toje pačioje pusėje. Mes nenorime atnešti mirties į šį pasaulį, bet norime, kad vaikai būtų ramūs“, – teigė dr. Yael Admi.

Konferencija Briuselyje buvo svarbus žingsnis siekiant stiprinti moterų dalyvavimą užsienio reikaluose ir tarptautiniame saugume. Dalyviai pabrėžė, kad reikia tęsti pastangas siekiant lyčių lygybės ir įtraukti lyčių perspektyvą į visas politikos sritis. Tik taip galime užtikrinti tvarią ir saugią ateitį visiems.

Moterų dalyvavimas taikos derybose yra būtinas siekiant ilgalaikės taikos ir stabilumo. Moterys gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant pasitikėjimą ir skatinant taiką konfliktų zonose.