Kaip išvengti vasarą lytiškai plintančių infekcijų?

Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per keletą tūkstančių lytiškai plintančių infekcijų atvejų, neskaičiuojant ŽIV. Nors bendras sergamumas tokiomis lytiškai plintančiomis infekcijomis kaip sifilis, gonorėja ar chlamidiozė mažėja, vadinamąsias „meilės ligas“ vis dar gaubia įvairūs mitai ir tabu, todėl net ir jausdami aiškius simptomus žmonės vis dar delsia tikrintis ir kreiptis į specialistus.

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad vasarą – atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). Iš tiesų daugiausia lytiškai plintančių infekcijų atvejų registruojama šiltuoju metų laiku, baigiantis atostogų sezonui. Tam įtakos turi ne tik tai, kad pavasarį ir vasarą žmonės natūraliai tampa lytiškai aktyvesni, bet ir tai, jog lytiniu būdu plintančių ligų inkubacinis periodas gali trukti net iki kelių mėnesių. Dėl to pasitaiko atvejų, kai liga apie save praneša tik po kurio laiko Būtent todėl dabar pats laikas prisiminti LPI prevenciją.

Rizikinga elgsena – atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikės pažintys ir lytiniai santykiai be apsaugos priemonių – visa tai rizikos veiksniai, skatinantys LPI plitimą. Kad atostogos neapkarstų, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja vengti atsitiktinių lytinių santykių ir apgalvotai rinktis lytinį partnerį.

Apsisaugoti nuo lytiniu keliu plintančių susirgimų galima turint abipusiai monogaminius lytinius santykius su ištikimu ir LPI neužsikrėtusiu žmogumi, vengiant lytinių partnerių kaitos, o atsitiktinių lytinių santykiu metu naudojantis prezervatyvu. Svarbu atsiminti, kad prezervatyvai sumažina riziką užsikrėsti LPI, jeigu yra tinkamai ir nuolatos naudojami. Jei vis dėlto įvyko nesaugus lytinis kontaktas, nereikia laukti kol atsiras LPI požymių – dauguma šių infekcijų yra besimptomės, todėl turėjusiems rizikingų kontaktų rekomenduojama dėl LPI pasitikrinti profilaktiškai. LPI klausimais konsultuoja gydytojas specialistas dermatovenerologas.

Šio specialisto konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas. Dėl LPI pasitikrinti galima ir anonimiškai. Daugelis lytiškai plintančių infekcijų šiandien nustatomos nesudėtingų tyrimų metu. Kai kurios jų, pavyzdžiui, sifilis, hepatito virusų sukeltos infekcijos ar ŽIV, diagnozuojamos ištyrus žmogaus kraują, kitos, tokios kaip chlamidiozė ar gonorėja, – paėmus tyrimui tepinėlį ar atlikus šlapimo tyrimą. Kas tai LPI?

Tai yra infekcijos, kuriomis dažniausiai užsikrečiama visų rūšių (vagininių, oralinių, analinių) lytinių santykių metu. Kai kuriomis lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečiama ne tik per lytinių organų, bet ir burnos gleivinę, pavyzdžiui, gonorėja, kuri gali pasireikšti ir tokiu, atrodytų, nekaltu požymiu kaip gerklės skausmas. LPI užsikrėsti rizikuoja kiekvienas (vyrai ir moterys, įvairaus amžiaus, išsilavinimo, socialinių grupių ir regionų).

LPI plitimo dėsningumai atspindi žmonių lytinę elgseną – kuo dažniau keičiami partneriai, santykiaujama be apsaugos priemonių, tuo labiau rizikuojama užsikrėsti patiems ir užkrėsti kitus. Tačiau net ir vienas lytinis partneris gali būti infekcijos šaltinis. Kas sukelia LPI?

LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, pirmuonys ir kt. Lytinių santykių metu plinta daugiau kaip 20 ligų. Skiriamos bakterijų sukeliamos LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) bei virusinės infekcijos (ŽIV, hepatitas B, lytinių organų pūslelinė, žmogaus papilomos viruso infekcija ir kt.). Šios ligos dažnai neturėdamos simptomų lieka nepastebėtos ir laiku nediagnozuotos ilgainiui sukelia komplikacijas, pvz., chlamidiozė ir gonorėja – nevaisingumą, sifilis – širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos pažeidimus, žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV) – gimdos kaklelio, burnos ir kitų lokalizacijų vėžį, hepatito B virusas – kepenų cirozę arba vėžį. Sifiliu serganti nėščioji gali pagimdyti sifilio infekcija užsikrėtusį naujagimį. LPI užsikrėtę asmenys turi didesnę riziką užsikrėsti ŽIV. Kaip apsisaugoti nuo LPI?

Patikimiausias būdas išvengti lytiniu keliu plintančių infekcijų – susilaikyti nuo lytinių santykių ar turėti ilgalaikius abipusiai monogaminius lytinius santykius su asmeniu, kuris žino, kad nėra užsikrėtęs. Riziką užsikrėsti LPI sumažina prezervatyvų naudojimas lytinių santykių (vaginalinių, oralinių, analinių) metu. Kiekvienas lytiškai aktyvus žmogus, nepriklausomai nuo to, ar turi pastovų lytinį partnerį, ar ne, turėtų bent kartą atlikti tyrimą dėl lytiškai plintančių infekcijų, dar geriau – periodiškai atlikti profilaktinius patikrinimus. Tai itin aktualu moterims, kurios dėl natūralios fiziologijos paprastai ilgiau arba visai nejaučia klastingų ligų požymių. D. Šiurkienė, visuomenės sveikatos specialistė Šiaulių visuomenės sveikatos biuras