Kaip išmokti paleisti žmones iš savo gyvenimo

Visi esame girdėję patarimų „paleisk visa tai ir ženk į priekį“. Pasakyti lengva, tačiau be galo sunku padaryti, jei toks patarimas buvo adresuotas būtent jums. Nepakeliamai skaudu laikytis įsikibus į situaciją ar žmogų, bet dar skaudžiau tai paleisti.

Suvokimas, kad iki tol karštai mylėtas žmogus jau nebėra jūsų gyvenimo dalis, be galo slegia. Tai diskomfortas, siaubinga tuštuma, kančia, nerimas, nesibaigiančios pačių niūriausių minčių ir jausmų atakos.

Kažkas, žinoma, išmoko paleisti, tačiau yra daugybė tokių, kurie lieka užsiciklinę ties tuo, ką prarado ir kas iki šiol juose tebegyvena. Tai savotiška auka, kai kankinančiai mylite kažką labiau, nei patys save.

Tačiau laikytis į ką nors įsikibus – tai tas pats, kas laikytis įsikibus į virvę aukštokai virš žemės. Baisu, kad nukrisite ir užsimušite, jei paleisite virvę. Taip stipriai ir paniškai į ją įsikimbate, kad rankos pradeda silpti, jūs jau pavargote skirti visas jėgas tai virvei. Šiek tiek nuslystate žemyn, iki kraujo nusitrindami delnus, bet ir toliau laikotės ir netgi mėginate ropštis šiek tiek aukščiau, kad tik neliktumėte be virvės. Galiausiai jėgos išsenka ir jūs nukrintate. Skaudžiai užsigaunate, tačiau paaiškėja, kad galite atsistoti, nusipurtyti dulkes ir netgi pasižiūrėti į virvės galiuką aukštai virš galvos, baisiai nustebę, kas neužsimušėte. Taip, jūs bijojote paleisti virvę dėl to, jog manėte, jog krisdami užsimušite. Laikėtės įsikibę kruvinomis rankomis, visiškai nusikamavę. O kai paleidote, paaiškėjo, kad likote gyvas ir praktiškai sveikas.

Kad paleistumėte, reikia išmokti priimti tai, kas duota. Priimkite faktą, kad niekada negausite atsakymo į klausimą, kurį norėtumėte gauti. Niekada nesulauksite atsiprašymo, kurio jums taip reikia. Priimkite faktą, kad žmogus daugiau nebėra jūsų gyvenimo dalis, bet užtat turite puikių prisiminimų kupiną praeitį.

Būtina priimti pokyčius. Paaiškinkite pats sau, kad dabar jūsų gyvenime nebebus bendravimo su tuo žmogumi. Išsilaisvinkite nuo kankinančio prisirišimo. Užmegzkite naujus santykius, imkitės naujų projektų ar pomėgių, kurie padės augti, mokytis ir išgyti, kad vėl galėtumėte pajausti laimę ir dvasinę ramybę.

Būtina pakeisti savo lūkesčius. Išsiaiškinkite savo vertybes. Kokia asmenybe jūs patys norite būti? Ką norite matyti šalia savęs? Jeigu sekantis į jūsų gyvenimą atėjęs žmogus neturi tų savybių, kurias labiausiai vertinate, nešvaistykite tuščiai laiko.

Atminkite, ko esate vertas ir žinokite, kad esate pajėgus mylėti. Pasistenkite užmiršti, kad jums skaudu, tačiau niekada nepamirškite, ko tas skausmas išmokė. Gaila, bet daugumą svarbiausių gyvenimo pamokų mums duoda žmonės, kuriuos be galo mylėjome ir kurie paskui suteikė mums skausmo.

Ir, pagaliau, būtina žinoti, kad jūs ne vieniši šiame kare. Daugybė žmonių perėjo, pereina ar kada nors turės pereiti per tokią pat situaciją, kaip ir jūs. Nenuleiskite rankų, neužverkite širdies pasauliui ir žmonėms, nesiliaukite tikėti geresniu rytojumi.

Praeities ir atgyvenusių, išsisėmusių dalykų paleidimo procesas niekada nebūna žaibiškas. Būtina apsišarvuoti kantrybe ir pasikliauti procesu, atsiduoti jo eigai.

Kartais kils noras baikščiai pasiduoti. Viskas gerai, suimkite save į rankas ir pakartokite mėginimą. Anksčiau ar vėliau ateis diena, kai imsite kitaip žvelgti į viską aplinkui. Pabusite vieną rytą ir suprasite: galvoje tvyrojusi migla išsisklaidė. Atsigręšite atgal ir suprasite, kad pasikeitėte. O tai, į ką anksčiau taip stipriai ir beviltiškai buvote įsikibę, jau nebeturi jokios reikšmės.

Šaltinis

Šeima ir Namai