Kaip iš augintinių pašarų gausos išsirinkti tinkamiausią?

Lietuviai noriai dalijasi savo namų erdve su augintiniais, tačiau dauguma tinkamai jais rūpintis dar nemoka – tai atskleidė šių metų vasarį atlikta visuomenės apklausa. Tyrimo metu paaiškėjo, kad 38 proc. savo augintinį veterinarui parodo tik kartą per metus, o 17 proc. apklaustųjų gyvūno būklės netikrina visai. Pasak veterinarijos gydytojos, farmacijos vadovės Kamilės Ausmanės, ne mažiau svarbi nei medicininė gyvūno priežiūra – pilnavertė jo mityba, tačiau dažniau pašaras renkamas pagal jo kainą ar gyvūno užgaidas nei sudėtį.

Iš didelės meilės gyvūną galima susargdinti

„Net 60 proc. lietuvių šiuo metu augina kokį nors gyvūną, tad vienodai mylimos ir katės, ir šunys, per mėnesį jų priežiūrai skiriant 40 ir daugiau eurų. Suma nemenka, tačiau klausimas – ar šie pinigai išleidžiami kokybiškam gyvūno pašarui, mat mažiau nei pusė tyrimo dalyvių – 46 proc. – atkreipia dėmesį į maistinę ėdalo sudėtį bei jo paskirtį. Taip, kaip atidžiai skaitome perkamų produktų etiketes norėdami maitintis sveikai, derėtų elgtis ir perkant pašarą savo augintiniui, juk jų sveikata taip pat priklauso nuo mitybos.

Kita medalio pusė – netinkamas racionas „norint kaip geriau“. 15 proc. apklaustų gyvūnų šeimininkų prisipažino maitinantys juos likučiais nuo savo stalo, tačiau ne visada tai, kuo mėgaujamės mes, tinka augintiniui – tiek dėl sudėties, tiek dėl grėsmės jį peršerti. Pavyzdžiui, šunims itin pavojingos vynuogės ir razinos, mat šioje uogoje esantys toksinai gali pažeisti jų inkstus ir tapti ilgos bei skausmingos mirties priežastimi, įprotis kates šerti pieno produktais ar jūros gėrybėmis joms gali sukelti įvairias alergijas, o dažnas „vaišinimas“ šokoladu – centrinės nervų sistemos pakitimus.

Dauguma net nesusimąsto, kad specializuotas maistas yra profesionaliai subalansuotas, jog atitiktų būtinas gyvūno veislei dienos šėrimo ir vitaminų bei mikroelementų normas, tad, kas tinka taksui, netiks aviganiui. Parinkdami pašarą gyvūnui, nulemiame ir jo sveikatos būklę bei gyvenimo trukmę, todėl rūpintis augintinio racionu geriausia specializuotose gyvūnų parduotuvėse, kur dirba galintys patarti šios srities specialistai“, – sako veterinarijos gydytoja K. Ausmanė.

Kaip teigia specialistė, taip pat nereikėtų aklai žavėtis užrašu „natūralus“ ar „ekologiškas“ ant augintinio pašaro pakuotės, nes dažnai tai tėra rinkodaros triukas, norint prisivilioti pirkėją. Natūralus reiškia, kad naudojami ingredientai yra užauginti nenaudojant chemijos, tokiame pašare negali būti dažiklių, skonio stipriklių ir įvairių priedų – išskyrus vitaminų ir mineralinių medžiagų. Jeigu tokiu ženklu pažymėto maisto sudėtyje yra paminėtų dalykų – jis nėra natūralus, o ekologiškumo ženklu pažymėti pašarai turi turėti specialius sertifikavimo logotipus. Specializuotose gyvūnų prekių parduotuvėse dirbantys profesionalai gali padėti suprasti etiketėse pažymėtą pašaro sudėtį, ko neįmanoma padaryti jį savarankiškai perkant prekybos centruose, kai tenka kliautis tik savo žiniomis.

Kokį pašarą geriausia rinktis?

Tyrimo duomenimis, sausomis granulėmis ir konservais gyvūną kasdien šeria 56 proc. apklaustųjų, tik sausomis granulėmis – 37 proc. Pasak veterinarijos specialistės K. Ausmanės, šerti augintinį reikėtų visaverčiu pašaru, kuriame yra visos būtinos maistinės medžiagos – tada papildomai nieko gyvūnui nebereikės. Svarbu nepamiršti pasirūpinti, kad šalia ėdalo dubenėlio visada būtų švaraus geriamo vandens.

Standartiškai sausas gyvūnų pašaras pagal ingredientus skirstomas į ekonominę, premium ir super premium klases, tačiau dažnai tiksliai apibrėžti pašaro kategoriją gali būti sudėtinga dėl atsirandančių subkategorijų.

„Ekonominis pašaras patenkina bazinius gyvūno poreikius, todėl yra universalus, nepritaikytas konkrečiai veislei. Pagal nutylėjimą žinoma, kad kviečiai, kiaulienos miltai, mažas vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis ėdale atitinka ekonominę klasę. Be to, šių pašarų sudėtis dažniausiai būna uždara, t.y. nedetalizuojamas kiekvienas ingredientas, o tik jų grupės: pavyzdžiui, rašoma „grūdai, mėsa ir mėsos perdirbimo produktai, daržovių baltymų ekstraktai, mineralai“. Tačiau nuolat šeriant gyvūną ekonominės klasės pašaru, jo organizmui gali imti trūkti vertingų medžiagų, kailis nustoti žvilgėti, o po sterilizacijos atsirasti šlapimtakių problemų, kurios negydomos gali baigtis augintinio mirtimi“, – patirtimi dalijasi veterinarijos gydytoja K. Ausmanė.

Pasak jos, premium klasės pašaras yra kokybiškas, praturtintas įvairiais mikroelementais, pritaikytas skirtingų veislių ir gyvenimo būdo gyvūnų poreikiams – tai tarsi tarpinis pasirinkimas tarp ekonominės ir super premium klasės. Dažniausiai šios kategorijos pašaras yra brangesnis ir geresnės sudėties nei ekonominis: jame yra mėsos baltymų, įvairių mikroelementų ir vitaminų, kai kuriuose gali būti kviečių. Dažnai tokie pašarai skelbia apie naudą gyvūnui ir yra aiškiai sukategorizuoti pagal poveikį jo organizmui – jauniems augantiems kačiukams, žindančioms katėms, skirti gyvūnams po sterilizacijos, norint atgaivinti kailį ir pan.

Super premium pašaras augintiniams gaminamas iš aukščiausios klasės natūralių produktų, jį prisotinant vitaminų, mikroelementų ir įvairių funkcinių ingredientų – FOS (fruktooligosacharidų), MOS (manano-oligosacharidų), celiuliozės ir papildant natūraliais ingredientais, tokiais kaip džiovintos medetkos, spanguolės, žalioji arbata ar kokoso aliejaus. Pastarasis vis dar retas funkcinis priedas gyvūnų pašaruose, nors pasaulyje ypač vertinamas kaip supermaistas, kurį skatinama įtraukti į kasdienį žmonių ir augintinių racioną.

Tam tikrų šios kategorijos pašarų sudėtyje yra išskirtinių priedų, užtikrinančių sklandesnį pašaro virškinimą ir efektyvesnį maistingųjų medžiagų įsisavinimą.

Kitas Super premium pašaro skiriamasis bruožas – baltymų kilmė: tokio pašaro baltymų šaltinis yra ne kiauliena, o paukštiena, ėriena, triušiena, žvėriena, lašiša ar kitos rūšies žuvis. Ant tokio augintinių ėdalo etiketės visada yra pažymėta, kokiems gyvūno poreikiams jis skirtas ir kaip gerina jo organizmo būklę – galima lengvai, tik pagal ikonas, pasirinkti geriausiai tinkantį.

„Vaizdžiai kalbant, galima būtų sulyginti tris žmones – vienas maitinasi pusfabrikačiais, antras valgo sveiką maistą, o trečias vartoja ekologiškus ir subalansuotus maisto produktus. Taip ir su pašaro gyvūnui pasirinkimu: trumpalaikėje perspektyvoje kaina gali lemti pasirinkimą, tačiau ilgainiui gyvūno sveikata dėl negaunamų visų būtinų maisto medžiagų gali pablogėti, kailis nustoti žvilgėti, sugesti dantys, gyvūnas pasidaryti vangus. Tada kentės ne tik gyvūnėlis, bet ir šeimininko piniginė, kai teks su veterinaro pagalba atstatyti organizmo funkcijas. Kad atkreipti dėmesį į tai svarbu, rodo ir mūsų atliktas tyrimas – jo duomenimis, tik nedidelė dalis (7 proc.) su kiekvienu šėrimu duoda augintiniui vitaminų, didžioji dalis savininkų – 56 proc. – vitaminų gyvūnui duoda tik kartais, 35 proc. apklaustųjų teigė visai jų neduodantys.

Nuolat augintinį šeriant visaverčiu pašaru, jis gauna visų būtinų vitaminų ir mineralinių medžiagų, tad papildomai nieko nereikia, tačiau kartais, pvz. po ligos ar traumos, papildomai norint pastiprinti kurią nors augintinio organizmo dalį (kaulus, sąnarius, kailį ar odą), būtina vartoti specialius papildus. Tiems gyvūnams, kurie ne visada šeriami visaverčiu pašaru arba maitinami maistu nuo stalo, rekomenduojama papildomai duoti taip vadinamu „multivitaminų“ – tiesa, juos reikėtų pirkti pasikonsultavus su veterinaru“, – sako gyvūnų specialistė K. Ausmanė.

Pasak jos, renkant gyvūnui pašarą, būtina atsižvelgti į jo sudėtį, gamintoją ir pašaro klasę, nes gyvūnas ėdalą mėgti gali tik dėl jame esančių skonio stipriklių ir įvairių priedų, ne todėl, kad jis kokybiškas. Svarbu atsiminti, kad nėra vieno geriausio universalaus pašaro katėms ir šunims, nes dviems tos pačios veislės ir amžiaus gyvūnams tas pats pašaras gali netikti ir nepatikti. Tik aiški sudėtis, kokybiški ingredientai ir profesionalo rekomendacijos garantuos sveiką bei ilgą mylimo augintinio gyvenimą.