Kaip ir kodėl pandemija tapo „infodemija“?

Pasaulį sukrėtusi COVID-19 pandemija neilgai trukus buvo įvardyta kaip informacinė epidemija, trumpiau tariant, „infodemija“. Tai sukėlė dar didesnį chaosą, nes žmonėms tapo sunku atsirinkti teisingą ir patikimą informaciją. Nors nuo pandemijos pradžios praėjo beveik treji metai, padariniai psichinei ir emocinei sveikatai juntami iki šiol, o dezinformacija ir melagienos neatsitraukė. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus, gydytojo psichiatro Martyno Marcinkevičiaus teigimu, šiuo laikotarpiu visuomenės psichikos būseną lemia ne tik pandemija, informacinė epidemija, bet ir netoliese vykstantis karas. Jis ragina nepasiduoti informaciniam chaosui, išlikti sąmoningiems ir apsaugoti save, stengiantis riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose.

Pasaulinės negandos daro didžiulę įtaką

Pasak M. Marcinkevičiaus, prie aplinkybių, kurios daro didžiausią įtaką šiandieninės visuomenės psichikos sveikatai, būtų galima priskirti pasaulinę pandemiją ir Ukrainoje vykstantį karą.

„Tik prasidėjus pandemijai, specialistai iškart diskutavo, kokią reikšmę tai turės mūsų psichinei ir emocinei sveikatai. Kadangi pandemija užsitęsė gerokai ilgiau, nei visi tikėjosi, per tą laikotarpį daugelis sutrikimų mumyse užsifiksavo ir tapo lėtiniais. Tai yra viena priežastis, kodėl mes pandemijos pasekmes vis dar jaučiame ir jausime“, – pažymi M. Marcinkevičius. Ir priduria: „Nemaža dalis asmenų jaučia pokovidinio sindromo pasekmes – žmonės jaučiasi lyg rūke, juos kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas, negebėjimas susikaupti ir išlaikyti dėmesio. Visa tai veikia ir psichikos sveikatą.“

Nors šiuo metu ekstremalioji situacija šalyje dėl COVID-19 yra oficialiai nutraukta, artėjant šaltajam sezonui, daugelis jaučia didesnį nerimą, nežino, kas laukia ir ko reikėtų tikėtis.

Be viso to, gydytojas psichiatras atkreipia dėmesį ir į netoliese vykstantį karą Ukrainoje, kuris turi didžiulę įtaką dabartinei visuomenės psichinei ir emocinei gerovei.

„Visi matome šokiruojančius vaizdus iš karo fronto, susiduriame su tuo tiesiogiai – vieni turi giminių ar pažįstamų Ukrainoje, kiti priglaudžia karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja“, – sako psichiatras, papildydamas, kad ypač karo pradžioje buvo jaučiamas didžiulis nesaugumo jausmas, baimė ir grėsmė gyvybei.

Nors dabar visuotinis nerimas aprimo, kilo ekonominių sunkumų, kurie neigiamai veikia žmonių gerovę: „Mūsų psichika, dar iki galo neatsigavusi nuo pandemijos sukeltų išbandymų, gavo antrąją bangą – karo sukeltą nestabilumą.“

„Rožinis“ pasaulis – sugriautas

M. Marcinkevičius sako – kiekvienas iš mūsų galime asmeniškai palyginti, kaip jautėmės 2019 metais, kai pasaulis, bent jau Europa, buvo saugi vieta, ekonomika augo ir mūsų gyvybei negrėsė pavojus, ir kaip jaučiamės dabar.

„Anuomet keliavome po visą pasaulį, jautėmės saugūs ir mėgavomės gyvenimu. O per pastaruosius trejus metus visas šis vaizdas subyrėjo į šipulius. Supratome, kad esame labai pažeidžiami“, – aiškina gydytojas psichiatras.

„Tikėjome, kad pasaulis yra pakankamai pažangus ir gebės susitvarkyti su visais kilusiais sunkumais. Tačiau pasirodė, kad net mažas virusas gali viską sugriauti, pražudyti artimus žmones ir sukelti didžiulius padarinius. Taip pat ir netolimoje Europos šalyje kilęs karas mus privertė susimąstyti, kad iš tiesų mes nesame pajėgūs kontroliuoti savo gyvenimo“, – pandemijos ir karo poveikį psichikos sveikatai apibūdina M. Marcinkevičius.

Anot jo, nuo koronaviruso pradžios jaučiamas lengvos depresijos, nerimo, ypač nemigos sutrikimų padidėjimas: „Šiuo metu kol kas nematome didelio pagerėjimo, bet jo ir negali būti dėl pastarųjų įvykių pasaulyje.“

Kaip pandemija tapo „infodemija“?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) buvo pirmieji, kurie COVID-19 protrūkį pavadino „infodemija“. Šis terminas reiškia milžinišką tikslios ir netikslios informacijos kiekį, dėl kurio žmonėms tampa sunku atsirinkti teisingą informaciją, patikimus šaltinius.

„Natūralu, kad, prasidėjus koronaviruso infekcijos plitimui, neigiamos informacijos buvo labai daug – kone visi vis tikrindavome, kiek yra naujų užsikrėtimų, mirčių, kokia grėsmė ir kokių naujų rekomendacijų reikia laikytis, norint išsaugoti savo sveikatą. Kai gauname tokį didžiulį informacijos kiekį, tai neigiamai veikia žmogaus psichikos sveikatą. Tad pagrindinis patarimas – riboti savo buvimą socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, kuriose gaunate ir skaitote įvairią informaciją“, – sako psichiatras. Jis papildo: „Užtenka žinoti pagrindines naujienas, jas tikrinti kartą ar kelis per dieną, o ne kas pusvalandį ar dar dažniau.“

Primenama, kad tiksli ir naujausia informacija apie COVID-19 situaciją Lietuvoje yra skelbiama oficialioje LR Vyriausybės interneto svetainėje www.koronastop.lrv.lt.

Ragina nepasiduoti informaciniam chaosui

Nors ankstesnės epidemijos taip pat kėlė nerimą ir sėjo paniką pasaulyje, baimei dėl COVID-19 didelę įtaką turėjo ir vis dar turi itin greitas ir globalus informacijos perdavimas: internetas, socialiniai tinklai.

Pasak Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovo, internetą ir socialinius tinklus galima pavadinti trumpai ir konkrečiai – informaciniu šiukšlynu.

„Nors ten būna labai gerų bei naudingų dalykų, viskas jame yra suversta į vieną krūvą – tiesa ir netiesa, kliedesiai ir faktai. Jeigu informaciniai kanalai, tokie kaip spauda ar televizija, turi tam tikrus žmones, kurie visą informaciją prakošia, socialiniuose tinkluose visi gali platinti bet ką“, – pabrėžia M. Marcinkevičius, atkreipdamas dėmesį į dezinformacijos ir melagingos informacijos mastą.

Akcentuojama tai, kad oficialios ir patvirtintos informacijos priemonės dažnai atnaujina turinį, o kiti kanalai ar grupės, skleidžiančios dezinformaciją, remiasi tomis pačiomis sąmokslo teorijomis, mitais.

Be to, gydytojas psichiatras įspėja – moksliniais tyrimais įrodyta, kad po pabuvimo socialiniuose tinkluose žmogaus savijauta ir dvasinė būsena pablogėja vidutiniškai 8–10 procentų.

Tad jis ragina žmones: būkite sąmoningi ir apsaugokite save, stengdamiesi riboti laiką socialiniuose tinkluose ir kituose informaciją skleidžiančiuose kanaluose, atsakingai atsirinkite skaitomus šaltinius, atkreipkite dėmesį į informacijos patikimumą, oficialumą.

„Nuo viso to priklauso mūsų psichinė ir emocinė gerovė, tad stenkimės elgtis taip, kad savo psichinę sveikatą stiprintume, o ne žlugdytume“, – teigia jis, pridurdamas, kad reikėtų nepamiršti skaityti sau įdomių ir su pasaulinėmis negandomis nesusijusių skaitinių, užsiimti malonia ir atpalaiduojančia veikla.

Šalyje prieinama nemokama pagalba

Ieškant pagalbos ar norint pasikonsultuoti, primenama, kad kiekvienas asmuo be gydytojo siuntimo gali gauti nemokamų psichologo konsultacijų psichikos sveikatos centre arba visuomenės sveikatos biure. Tam nėra reikalingas gydytojo siuntimas.

Norintiesiems gauti pagalbą nuotoliniu būdu patariama skambinti pagrindine emocinės paramos linija – 1809. Itin skubi pagalba teikiama paskambinus 112.

Visą pagalbos linijų sąrašą galima rasti „Pagalba sau“ interneto svetainėje www.pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/. Joje gausu informacijos apie emocinę sveikatą ir psichologinę pagalbą sudėtingiausiais gyvenimo atvejais.

Užs. Nr. 99438