Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo koronaviruso?

Kaip apsaugoti save ir savo artimuosius nuo koronaviruso, ar nėra nuo jo vakcinos, kokie yra simptomai – į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsakė specialistai.

Paprastai ligos, kurias sukelia koronavirusai, pasireiškia lengva forma, nesukeliant sunkių simptomų. Tačiau yra sunkių formų, tokių kaip Vidurinių Rytų kvėpavimo sindromas (Mers) ir sunkus ūmus kvėpavimo sindromas (Sars).

Kokie yra ligos, kurią sukelia naujas koronavirusas, simptomai?

• Nuovargis
• Sutrikęs kvėpavimas
• Aukšta temperatūra
• Kosulys ir (arba) gerklės skausmas

Simptomai daugeliu atžvilgių yra panašūs į daugelį kvėpavimo takų ligų, dažnai gali būti sumaišyti su peršalimu ir gali būti panašūs į gripą. Jei turite panašių simptomų, atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus: Ar per pastarąsias dvi savaites buvote padidintos rizikos teritorijose (Kinijoje, Šiaurės Italijoje ir aplinkiniuose regionuose)? Ar jūs bendravote su asmeniu, kuris per pastarąsias dvi savaites lankosi labai pavojingose ​​vietose (Kinijoje, Šiaurės Italijoje ir aplinkiniuose regionuose)? Jei atsakymas į šiuos klausimus yra teigiamas, simptomus reikia apžvelgti kuo atidžiau.

Kaip perduodamas koronavirusas?

Kaip ir kiti kvėpavimo takų virusai, koronavirusas plinta lašais, kurie plinta, kai užkrėstas žmogus kosėja ar čiaudėja. Be to, virusas gali plisti, kai kas nors liečiasi su užterštu paviršiumi, pavyzdžiui, durų rankena. Žmonės užsikrečia liečiant burną, nosį ar akis užkrėstomis rankomis.

Iš pradžių protrūkį sukėlė gyvūnai, spėjama, šaltinis buvo jūrų gėrybių turgus Uhane, kur aktyviai prekiaujama ne tik žuvimis, bet ir tokiais gyvūnais, kaip gyvatės ir šikšnosparniai.

Kaip apsisaugoti nuo koronavirusinės infekcijos?

Svarbiausia, kad jūsų rankos ir paviršiai būtų švarūs. Laikykite rankas švarias, jas dažnai plaukite muilu ir vandeniu arba naudokite dezinfekavimo priemonę.

Taip pat stenkitės neliesti savo burnos, nosies ar akių neplautomis rankomis (paprastai tokius prisilietimus mes nesąmoningai atliekame vidutiniškai 15 kartų per valandą). Nešiokitės su savimi dezinfekavimo priemonę, kad galėtumėte dezinfekuoti rankas bet kurioje aplinkoje.

Prieš valgydami visada nusiplaukite rankas.

Būkite ypač atidūs būdami masinėse vietose, ypač oro uostuose, prekybos centruose ir viešajame transporte. Kiek įmanoma mažiau lieskite tokiose vietose esančius paviršius ir daiktus ir taip pat nelieskite savo veido.

Nešiokitės su savimi vienkartinių servetėlių, o kosėdami ar čiaudėdami visada uždenkite nosį ir burną, o po naudojimo būtinai jas išmeskite.

Nevalgykite maisto (riešutų, traškučių, sausainių ir kitų užkandžių) iš įprastų pakuočių ar indų, jei kiti žmonės juos lietė.

Venkite rankų paspaudimų ir bučinių į skruostus.

Darbe – reguliariai valykite paviršius ir prietaisus, kuriuos liečiate (kompiuterio klaviatūra, bendroji biuro įranga, išmaniojo telefono ekranas, pulteliai, durų rankenos ir turėklai).

1. Švelniai uždenkite nosį ir burną kauke ir pritvirtinkite, kad sumažėtų tarpas tarp veido ir kaukės.
2. Naudojimo metu nelieskite kaukės. Pvz., Palietę naudotą kaukę, nusiplaukite rankas, kad ją nuimtumėte.
3. Kai kaukė taps šlapia ar nešvari, uždėkite naują švarią ir sausą kaukę.
4. Negalima pakartotinai naudoti vienkartinių kaukių. Jas reikėti išmesti po kiekvieno naudojimo ir nedelsiant sunaikinti.

Ką galima padaryti namuose?

Papasakokite savo vaikams apie koronaviruso prevenciją. Vaikai ir paaugliai užsikrečia dažniau nei kiti, dažnai artimai bendrauja su kitais žmonėmis ir nesilaiko švaros palaikymo standartų. Paaiškinkite vaikams, kaip plinta mikrobai ir kodėl svarbu gera rankų ir veido higiena.

Įsitikinkite, kad visi šeimos nariai turi savo asmeninį rankšluostį; nepamirškite, kad dalintis dantų šepetėliais ir kitais asmeninės higienos reikmenimis negalima. Dažnai vėdinkite kambarį.

Ar galima išgydyti naują koronavirusą?

Šiandien dauguma sergančiųjų pasveiksta. Kreipkitės pas gydytoją. Gydytojas jus hospitalizuos pagal indikacijas ir paskirs gydymą. Naujajam koronavirusui nėra specifinio antivirusinio vaisto – kaip ir daugumos kitų kvėpavimo takų virusus sukeliančių virusų, specifinio gydymo nėra.

Tačiau yra gydymo schemų ir vaistų, kurie padeda pasveikti.

Pavojingiausia komplikacija yra virusinė pneumonija. Norint pradėti gydymą laiku, reikia laiku kreiptis pas gydytoją.

Kam gresia pavojus?

Bet kokio amžiaus žmonės rizikuoja užsikrėsti virusu. Wuhan sveikatos komisija savo pranešime teigė, kad dažniausiai serga vyresni nei 50 metų žmonės. Tačiau, kaip ir daugeliui kitų virusinių kvėpavimo takų ligų, rizika yra žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema ir gretutinėmis ligomis.

Ar yra naujojo koronaviruso vakcina?

Šiuo metu tokios vakcinos nėra, tačiau daugelyje šalių jos kūrimas jau pradėtas.

Kuo skiriasi koronavirusas ir gripo virusas?

Koronavirusas ir gripo virusas gali turėti panašių simptomų, tačiau genetiškai jie yra visiškai skirtingi. Gripo virusai dauginasi labai greitai – simptomai atsiranda po dviejų ar trijų dienų nuo užsikrėtimo, o koronaviruso užsikrėtimo atveju tai užtrunka iki 14 dienų.

Naujasis koronavirusas blogesnis nei ankstesnės epidemijos?

Ispanijos gripas arba ispaniškas gripas, kurį sukėlė H1N1 virusas, išlieka daugiau mirčių sukėlusi gripo epidemija šiuolaikinėje istorijoje. Liga išplito visame pasaulyje 1918 m. Ir manoma, kad ji nusinešė nuo 50 iki 100 milijonų žmonių gyvybių.

2009 m. Kiaulių gripo protrūkis nusinešė 575 400 žmonių gyvybes.

Azijos gripas 1957 m. Sukėlė maždaug 2 milijonų žmonių mirtį, o Honkongo gripas nužudė 1 milijoną žmonių po 11 metų.

Esant dabartinei situacijai, atsižvelgiant į padidėjusią naujojo koronaviruso 2019-nCoV plitimo pasaulyje riziką, primename patarimą naudoti vienkartines medicinines kaukes, kaip veiksmingą infekcijos prevencijos priemonę.

Koronavirusas 2019 – „nCoV“ perduodamas asmeniui artimo kontakto būdu, per kvėpavimo takų sekretų, esančių užkrėstiems žmonėms kalbant, čiaudint ar kosint.

Infekcija taip pat gali atsirasti dėl tiesioginio ar netiesioginio sveiko žmogaus kontakto su užkrėsto žmogaus kvėpavimo takų sekretais.

Vienkartinė medicininė kaukė apsaugo, kad kvėpavimo takų sekreto lašai, kuriuose gali būti virusų, per nosį ir burną nepatektų į sveiko žmogaus kūną.

• Kai rūpinatės šeimos nariu, kuriam būdingi virusinės kvėpavimo takų ligos simptomai, dėvėkite kaukę.
• Jei sergate ar turite virusinės kvėpavimo takų ligos simptomų, prieš kreipdamiesi į kitus žmones, užsidėkite kaukę.
• Jei turite virusinės kvėpavimo takų ligos simptomų kreiptis pas gydytoją, iš anksto dėvėkite kaukę, kad apsaugotumėte kitus laukiančius.
• Dėvėkite kaukę būdami viešose vietose.
• Kaukę naudokite vieną kartą, pakartotinai naudoti jos negalima. Kaukę keiskite kas 2-3 valandas ar dažniau.
• Jei kaukė yra šlapia, ją reikia pakeisti nauja.
• Panaudoję kaukę, ją išmeskite ir nusiplaukite rankas.

Teisingai naudojama vienkartinė medicininė kaukė yra patikimas ir efektyvus būdas apsaugoti save ir aplinkinius, sumažinti koronaviruso užkrėtimo riziką ir užkirsti kelią gripo plitimui.

https://www.zinoti.lt