Kaimynų nesantaika Šiauliuose: nuo šunų lojimo iki galimo bandymo juos nunuodyti

Per pastaruosius metus policija Šiaulių mieste gavo 19 iškvietimų į Algirdo Juliaus Greimo gatvę dėl kaimynų nesutarimų. Konfliktą tarp gyventojų įplieskė šunų lojimas bei namo kieme rasta nenustatytos kilmės medžiaga, galimai skirta per garsiai lojančių šunų nunuodijimui.

Yra tokia patarlė – pirkite ne namą, o kaimynus. Algirdo Juliaus Greimo gatvėje dėl kaimynų nesutarimų policija pastaruosius metus gavo 19 iškvietimų. Atmosfera kuo toliau, tuo stipriau kaista.

„Aš tiesiog gavau informaciją anoniminę, negaliu pasakyti, nuo ko, kad jam labai atsibodo mūsų šunų lojimai. Jam triukšmas nepatinka ir aš, sako, primėčiau į jos kiemą dešras su nuodais. Ir aš išėjusi radau. Šuniukai tai visur kaiminystėje loja. Ką aš galiu padaryti? Dabar visus šuniukus man reikėtų paimti eiti ir sakyti – kaimynas, užčiaupkite savo šunį?“, klausia šiaulietė Neringa Danilienė.

„Šie adresai pas mus suvestinėse pradėjo figūruoti nuo praeitų metų, berods, gegužės mėnesio. Nuo gegužės mėnesio iki dabar yra 19 pranešimų tais adresais“, – situaciją komentuoja Eugenijus Takuševičius, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas.

N. Danilienė patvirtina, kad tikrai visos problemos prasidėjo būtent tuomet, kai prieš metus grįžo kaimynas, kuris anksčiau gyveno užsienyje. 

„Kaiminystėje gyveno, viskas buvo gerai, nieko netrūko visi viskuo pasidalinome. Kai grįžo kaimynas daugiau nei 25 metus nebuvęs Lietuvoje, kiek suprantu, Airijoje gyveno. Ir jis pradėjo kelti tokius nepasitenkinimus, savo pageidavimus ir norus, kad jam nepatinka nei tvora, nei šunys, nei medžiai. Jis niekuom nepatenkintas. Tiesiog viskas kliuvo“, – aiškino N. Danilienė.

„Į mėnesį po du kartus kviesdavome policiją ir to žmogaus niekas negali sutramdyti. Paskutinį kartą buvo užpulta mano sužadėtinė. Ji buvo sužalota, aš buvau apspjaudytas. Iš policijos gavau atsakymą, kad nesu namų šeimininkas ir neturiu teisės skųstis. Tai jeigu mano draugę muša, mane apspjaudo, tai reiškia, kad aš nenukentėjau? Mano draugė tik nukentėjo?“, – klausia N. Danilienės draugas Gytis Bertašius.

„Viena pusė ir kita pusė paskambina policijai ir praneša apie vienokius ar kitokius konfliktus. O konfliktai, kaip visada tarp kaimynų vyksta dažniausiai, tai ir įžeidinėjimai, grasinimai, sklypų ribų nepasidalijimai, dėl gyvūnų triukšmo“, – sakė E. Takuševičius, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas.

Kaimynai atsisakė viešai komentuoti situaciją, tačiau už kadro pasakojo, kad tol, kol šunų savininkai nevartoja alkoholio, gyvūnai būna prižiūrėti. Visos problemos prasideda tada, kai pradedama išgėrinėti.

Grįždama prie istorijos pradžios, N. Danilienė stebisi, kodėl, nors policijai buvo pateiktas pareiškimas, pareigūnai į įvykio vietą taip ir neatvyko. Į jos kiemą galimai įmesti užnuodyti produktai taip pat nebuvo ištirti.

„Kreipiausi į policiją, parašiau pareiškimą. Policija atsakė – rašykite į e-policiją. Parašiau į e-policiją. O, sakau, tie visi mano tyrimai, tie visi nuodai, kur radau tas dešreles? Nė žodžio. Pati skambinau į veterinarijos tarnybą sužinoti, kaip galima sužinoti, kad sureaguoti greičiau ir tą man padaryti ekspertizę. O man ekspertai pasakė – skambinkite į policiją. Tada gal gausite ekspertizę“, – pasakojo N. Danilienė.

„Įstatymas įpareigoja per 20 darbo dienų priimti kažkokį tai sprendimą. Dabar, kiek aš pasidomėjau, praėjo ten kažkiek apie 10 darbo dienų nuo pareiškimo padavimo. tai dar tyrimas yra nepasibaigęs, mes priimsime galutinį sprendimą šiek tiek vėliau. Pareiškėjai parašė pareiškimą ir tyrėjai, kurie atlieka tyrimą, nuspręs ar reikalingas tas produkto tyrimas, ar ne. Čia tyrėjo kompetencija“, – aiškino E. takuševičius, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas.

„Tai man pasakykite, kur man reikia kreiptis, aš žmogus, neturėjęs tokių įvykių. Tai man dabar per visą Lietuvą skambinti, klausinėti, teirautis, kur galima priduoti tuos nuodus? Akivaizdžiai ten nuodai yra“, – tikino N. Danilienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių specialistė Aistė Prielgauskaitė raštu pateikė informaciją, kad tokio pobūdžio tyrimus galėtų atlikti Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. 

Kaimynams jau nepavyksta taikiai susikalbėti – pykčių objektu tampa ne tik šunų lojimas, bet ir tvora, medžiai, kūrenama šašlykinė bei kanalizacija. Institucijos nespėja reaguoti, tačiau, kaip teigia Neringa Danilienė, konkrečių pažeidimų dažniausiai nenustatoma.

Reportažo pradžioje parodyta vaizdo medžiaga buvo perduota ir policijai. Tyrimas dėl įžeidinėjimo taip pat buvo nutrauktas.

„Jeigu kaimynai vienas kitą įžeidinėja, policijai reikia, kad tai būtų užfiksuota. Užfiksuoti įžeidinėjimai, nustatyta, kokia tai pusė, bet įžeidinėjai yra dar 2015 metais dekriminalizuoti. Žmogus turi pats įrodinėti, kad jis buvo įžeistas, kreiptis į teismą civiline tvarka ir įrodyti, kokie būtent pasakyti žodžiai, veiksmai įžeidė. tada prašyti teismo, kad būtų priteista kažkokia tai moralinė kompensacija už tą patirtą moralinę žalą“, – aiškino E. Takuševičius, Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato viršininkas.

Jis pasakoja, kad Šiauliuose netrūksta panašių kaimyniškų nesutarimų. Pasitaiko atvejų, kai tuo pačiu adresu per metus tenka vykti daugiau nei 30 kartų.

Nors kaimynų konfliktai gali įsiplieksti greitai, verta prisiminti, kad bendruomeniškumas ir pagarba vieni kitiems yra svarbiausi gerų santykių pagrindai. Kartais pakanka nuoširdaus pokalbio ar mažo žingsnio pirmyn, kad būtų nutiestas kelias susitaikymo link. Gyventi greta gali būti kur kas maloniau, kai žmonės klausosi, stengiasi suprasti ir rasti kompromisą