Kaimo turizmo sodybų šeimininkai, baidarių nuomotojai su nerimu laukia naujo sezono

Kokia bus ši vasara kaimo turizmo sodybų šeimininkams? Ar Dzūkijos upėmis plauks baidarių mėgėjai? Ar miestiečiai šiemet keliaus po kaimus? Kaip gyvena ir ko tikisi iš naujo sezono kaimo turizmo verslininkai, baidarių nuomotojai, paklausiau jų pačių.

Mažiau keliaus po užsienius, atras gražią Dzūkijos gamtą

Vienas iš „Pinčiuko baidarių“ savininkų Mantas Gervelis tikina, kad žmonės jau užsisako baidares vasarai, užsakymų vis daugėja, bet laisvų vietų tikrai dar yra. „Ankstesniais metais tokiu pat metu užsakymų būdavo ženkliai daugiau“, – pastebi jis, neprarasdamas vilties, kad galbūt žmonės šiemet, kaip rekomenduojama, mažiau keliaus į užsienį, o atras gražią Dzūkijos gamtą. Juolab kad naujam sezonui ruošiamasi kaip įprastai: nupirkta nemažai naujo inventoriaus.

Užsieniečių, ko gero, jau nebesulauks

Jau ne vienus metus turistus kviečia šokti į baidares ir leistis į nuotykius Baltosios Ančios, Zapsės, Maros, Niedos upėmis ,,Robinzono baidarių“ komanda. Tačiau šiemet viskas kitaip. Baidarių savininkas Vitas Kaušauskas prisipažįsta, jog gyvena nežinioje: „Kol kas nieko gero. Kas dar pernai užsisakė plaukti baidarėmis, tas neatšaukia, matyt, laukia, stebi, kaip viskas pasisuks. O naujų užsakymų vangiai sulaukiame. Galų gale ir mes patys nežinome, kaip elgtis. Juk baidarėmis neplaukia po keletą, paprastai atvažiuoja grupė draugų, bičiulių, bendradarbių, giminių.“

Vyriškiui kyla daug klausimų: kaip nuvežti žmones po kelis viena transporto priemone į išplaukimo vietą ir kiek kartų tai reiktų daryti, kiek papildomų kilometrų susidarytų, o kad viena šeima plauktų, retai juk taip pasitaiko. Kol kas jam ši situacija neaiški, tačiau baidarių šeimininkas stebi ir laukia, kad galbūt kažkas pasikeis į gerąją pusę. „Jeigu žmonės nevyks į užsienį, tai bus didelė paskata vidiniam turizmui, bet tam reikalingos sąlygos, kad galėtume normaliai dirbti“, – teigia jis.

Jau dabar vyriškis skaičiuoja, jog lenkų, ko gero, šiemet nebesulauks, nors kasmet jų gausus būrys plaukdavo baidarėmis mūsų krašte. „Ir ne tik lenkų, ir kitų svečių iš užsienio, ko gero, nebesulauksime“, – sako jis.

Baidarių sezonas paprastai prasideda birželio 10 dieną. „Iki tol, jei ir plaukdavo, tai pavieniai baidarininkai. Jų nebūdavo daug, – sako V. Kaušauskas. – Tad tikrasis sezonas – ne už kalnų, belieka laukti ir tikėtis geriausio. Jau įrengta pirtelė laukia sušalusių baidarininkų ir kubilas. Praeitais metais uždirbtus pinigus investavome tikėdamiesi gero naujo sezono. Ir še, kad nori!“ Ir čia, matyt, jau kaip toje patarlėje: norėjosi, kaip geriausia, išėjo kaip visada.

Situaciją vertina blogai: viena ranka leidžia, kita – drausmina

Sodybos „Silvestro dvaras“, kurioje ir nameliai nuomojami apsigyventi, ir pirtelė, ir salė šventėms yra, savininkas Antanas Vailionis dabartinę situaciją vertina blogai, mat ir žmonės jau nori atvykti, skambina, ir jis pats jau linkęs priimti sodybon svečius, tačiau girdi iš valdžios struktūrų apie tikrinimus, kontroliavimus: „O ar aš galiu užtikrinti, kad tik sava šeima atvažiuos? Gal pavakarėn draugai užsuks šašlykų išsikepti, kaip dažnai būna, o atvykusi komisija ras nesilaikant karantino reikalavimų.“

Jis nevynioja žodžių į vatą: „Viena ranka lyg leidžiama, kita – drausminama, sakoma, jog važinės komisija, būsime tikrinami. Tačiau, kaip mums elgtis, tiesiai nepasakoma.“ Anot jo, baudos gąsdina, jų mokėti visai nesinorėtų. „Norisi dirbti taip, kaip priklauso. Jei taip neišeina, geriau jau visai nedirbti“, – tikina jis.

Taikūnų kaime, Veisiejų seniūnijoje, ant Vilkaičio ežero kranto, įsikūrusi sodyba „Silvestro dvaras“ viliote vilioja ir druskininkiečius, ir alytiškius, ir iš didmiesčių čia nuolat atvykstančius žmones. Išvarginti karantino miestiečiai veržiasi gamtos prieglobstin. Tačiau kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų. O norinčiųjų tikrai apstu. „Didelė paklausa ypač dabar. Daug skambučių sulaukiu“, – sako sodybos šeimininkas.

Antanas pasakoja, jog sulaukė skambučio iš vienos darbovietės, esą jie dirba kartu, kasdien susitinka, sėdi tuose pačiuose kabinetuose, nori atvažiuoti šašlykų išsikepti. „Sakau – mielai, bet negaliu dabar priimti, nors jus tikrai suprantu“, – teigia Antanas.

Kol kas, anot jo, mirtina tyla ir dėl vaikų stovyklų, kurių paprastai čia būdavo per vasarą tikrai nemažai. Žinoma, atšaukti buvo ir visi planuoti sodyboje renginiai, ir gimtadieniai, ir kitos asmeninės žmonių šventės. „Darbo tikrai turėtume, poilsiautojų taip pat, bet...“ – sako Antanas.

Dabar vangus metas

Sodyba „Vainiūnai“ Kapčiamiesčio seniūnijoje kviečia svečius ne tik pailsėti, bet ir į žygius baidarėmis, plaustu paplaukioti, pasilepinti kubile.

„Kaip ir visa Lietuva, taip ir mes išgyvename nežinią“, – sako sodybos šeimininkas Valdas Jurkonis.

Valdas tikisi, kad dar viskas stos į savas vėžes, tačiau abejonių kyla: „Norinčiųjų tikrai yra kaime pabūti, apsistoti nakvynei. Tačiau abejonių kyla dėl atvykusiųjų ir mūsų pačių saugumo, o tai stabdo ir mus, ir norinčiuosius atvykti. Vangus metas dabar.“

Jis pats nusiteikęs blogiausiam. „Manau, reikia nusiteikti blogiausiam, o jei bus gerai, tuomet pasidžiaugsime“, – taip ir kitiems pataria Valdas. Anot jo, reikia dėl visko būti tikram, o jei abejoji, geriau nedaryti. „Per kelias artimiausias savaites, manau, bus daugiau aiškumo“, – tikisi.

Sodyboje karantinuojasi sugrįžę iš užsienio

Irmanto Paužuolio sodyba Šilaičių kaime, Seirijų seniūnijoje, prie Sagavo ežero, turi gyventojų ir karantino metu. „Pas mus karantinuojasi žmonės, sugrįžę iš užsienio, tad gyventojų turime“, – sako Sigita Paužuolienė.

Sodybos šeimininkė laukia vasaros sezono su optimizmu. „Tik štai apie vaikų stovyklas nieko negirdėti kol kas. Visada sulaukdavome vaikų iš Alytaus“, – pastebi ji.

Tačiau, anot moters, jau kaip bus, taip: „Tikimės, jog šiemet kaimo turizmą palaikys patys lietuviai. O mes ruošiamės sezonui, laikysimės visų saugumo reikalavimų, manau, problemų nebus.“

Svečiams jau galėtų pasiūlyti šviežio medaus korį, bet...

Paklaustas, kaip karantinas atsiliepia sodybos „Žališkė“, esančios ant Babrų ežero kranto, Žališkės kaime, veiklai, sodybos šeimininkas Antanas Kliučinskas atsakė, jog nuo karantino pradžios nesulaukė nė vieno skambučio. Ir tik dabar, švelnėjant karantino sąlygoms, ima skambinti žmonės, teiraujasi. Tačiau bus viskas kitaip nei ankstesniais metais: per dieną jau nesuspės kelios kompanijos pasikeisti. „Teks dezinfekuoti, vėdinti, tai užims laiko ir, žinoma, svečių priimsime mažiau“, – pasakoja jis.

Jo sodyboje – trys nameliai, nutolę vienas nuo kito, medžių apsupty, tad svečiai net nemato vieni kitų. Atrodytų, sąlygos šiam metui idealios, bet...

Ir vaikų šurmulio pasiilgsta Antanas, mat jis – dar ir bitininkas, tad tokiu metu sodyboje netrūkdavo mažųjų, kurie būdavo supažindinami su bičių gyvenimu. Medumi Antanas jau tuoj galės pavaišinti, kad tik svečių būtų. Paprastai medų bitininkas sukąs po sodų žydėjimų. „Kokį korį išimsiu jau šią savaitę, – sako jis ir priduria, kad praeitų metų medaus jau neturįs net sau: – Žmona pyksta, kad išpardaviau.“ Medų išperka ne kas kitas, o jo nuolatiniai klientai. O ir bičių namelyje jau galima pabūti, pakvėpuoti tuo neįtikėtinu aromatu – bitės jau dūzgia.

Vis tik tikisi Antanas geros vasaros, mano, kad netrūks norinčiųjų pailsėti Dzūkijoje ir įsitikinti, kokia graži mūsų krašto gamta: „Pas mus dar gražiau nei užsieniuose.“