Kaimo reikalų komitetas ministerijai siūlo koreguoti žemės ūkio strategijoje numatytas tiesioginių išmokų ribas

Trečiadienį į posėdį susirinkusio Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai diskutavo dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengto Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano.

Parlamentarai apsisprendė ministerijai siūlyti koreguoti strategiją ir taisyti plane numatytą nuostatą dėl ūkininkų tiesioginių išmokų ribų, taikant 100 tūkst. eurų lubas, didesnes nei 60 tūkst. eurų išmokas mažinant 85 proc., tačiau paliekant galimybę išskaičiuoti darbo užmokestį. Komiteto nariai nusprendė siūlyti palikti tik 100 tūkst. eurų ribą, sudarant galimybę išskaičiuoti ir veiklos išlaidoms skirtą sumą.

Tokį pasiūlymą Kaimo reikalų komiteto nariams pateikė kito – Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. Konservatorius nuogąstavo, kad, bazines išmokas ėmus mažinti nuo 60 tūkst. eurų, šalies žemės ūkis prarastų savo konkurencingumą.

„Siūlau taikyti 100 tūkst. eurų tiesioginių išmokų lubas, iš bendros tiesioginių išmokų sumos išskaičiuojant darbo užmokesčio sąnaudas“, – pasiūlymą komiteto posėdyje pateikė K. Starkevičius.

Už tai, kad ŽŪM būtų pasiūlyta atitinkamai koreguoti strateginį planą, balsavo 6 komiteto nariai, 1 buvo prieš.

Vis tik nuomonės dėl išmokų dydžių išsiskyrė ir valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose. Priešingą, nei K. Starkevičius, pasiūlymą turėjo frakcijos narys Andrius Vyšniauskas.

„Aiškiai supraskime skaičius: 60 tūkst. eurų yra 800 hektarų ūkis. Tai yra ūkis, kuris jau yra tikrai labai didelis, kuris turi tiek hektarų, kiek šiaip nelabai pagal įstatymą leidžiama įsigyti“, – tvirtino jis.

Todėl konservatorius siūlė nustatyti aiškią 60 tūkst. eurų ribą bazinėms tiesioginėms išmokoms, taip pat išbraukiant nuostatą dėl galimybių išskaičiuoti darbo užmokesčio sąnaudas.

„Mano pozicija yra labai aiški: tiesioginių išmokų riba, tos lubos būtų uždėtos ties 60 tūkst. eurų. Mano pasiūlymas, kurį reikėtų dar plačiau ekonometriškai pasverti, tai yra nesudaryti galimybės išskaičiuoti darbo užmokesčio. Tiesiog dėti labai aiškią ribą“, – tikino A. Vyšniauskas.

Klausimas dėl ekologinių ūkių atidėtas kitam posėdžiui

Kaimo reikalų komiteto posėdyje K. Starkevičius taip pat iškėlė klausimą dėl ekologinių ūkių produktyvumo didinimo. Politikas sakė turįs abejonių, ar tikrai visi ekologiniai ūkiai iš tiesų gamina ekologiškus produktus, ar tiesiog pasinaudoja atitinkamomis finansavimo galimybėmis, siekiant gauti išmokas.

Konservatorius pateikė siūlymus dėl maksimalios išmokų ribos ekologiniams ūkiams bei dėl laipsniško išmokų mažinimo.

„Atsižvelgiant į tai, kad siūloma parama ekologiniam ūkininkavimui neužtikrins jo plėtros iki Vyriausybės programoje numatyto augimo iki 16 proc. bendro ploto, siūlau nustatyti 1 mln. eurų ekologinio ūkininkavimo išmokos lubas per visą programos laikotarpį vienam subjektui. Pasiekus šias lubas, išmoka nebūtų mokama. Įvesti ekologinio ūkininkavimo išmokos progresyvumą, po pereinamojo laikotarpio laipsniškai mažinant išmoką, pasiekus 100 eurų hektarui sumą“, – pasiūlymus pateikė K. Starkevičius.

Vis tik šį klausimą komiteto nariai bendru sutarimu nusprendė atidėti iki kito posėdžio.

ELTA primena, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) gruodžio 31 d. pateikė Europos Komisijai (EK) Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą.

Jame ŽŪM numato, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. eurų Europos paramą žemės ūkiui, taip pat numatyti tikslai ir ūkininkų įsipareigojimai.

Strateginį planą EK turi suderinti ir patvirtinti iki kitų metų pabaigos. Šių metų pabaigoje bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės.

Strateginiame plane numatyti tiesioginių išmokų ribojimai – 100 tūkst. eurų lubos, o didesnės nei 60 tūkst. eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., tačiau galima išskaičiuoti darbo užmokestį.

Perskirstymo išmoka, kuri skirta smulkiems ir vidutiniams ūkiams labiau paremti, bus mokama už pirmuosius 50 hektarų ir ne didesniems nei 500 ha ūkiams. Ji sudarys reikšmingus 20 proc. tiesioginių išmokų voko.

ŽŪM žada beveik dvigubai didesnę paramą jauniesiems ūkininkams negu ankstesniu finansiniu laikotarpiu, taip pat didesnę paramą jų įsikūrimui, finansines inžinerijos priemones.

Strateginiame plane bent ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų – skiriama agroaplinkosaugai. Atsiranda nauja ekoschemų sistema. Taikydami aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus, ūkininkai gaus papildomas išmokas. Ekoschemos nėra privalomos, o laisvai pasirenkamos. Lietuva ūkininkams siūlo penkias ekoschemas.

ELTA