Kaimo diskotekose treningai nepageidaujami

Penktadienis. Devinta valanda vakaro. Aplink Radviliškio rajono Alksniupių kultūros namus jau sukiojasi pernelyg neišsipusčiusios merginos su šampano buteliu rankose, pirmyn atgal zuja blizgantis mersedesas, kaskart sustodamas prie plačiai besišypsančių panelių. Netrukus pasigirsta ir tranki muzika, tad visa kompanija patraukia į šokius, čia rengiamus jau daugelį metų.

„Diskotekos - vienintelė pramoga mūsų kaime, kai galima susitikti su bendraamžiais ir iš kitų kaimų“, - nedrąsiai šypteli salės gale stoviniuojanti daili šviesiaplaukė. Nors diskoteka jaunimui kaskart atvilioja per pusšimtį jaunuolių, šokių salėje sukasi vos kelios poros ir merginų ratelis. „Jiems svarbiausia - pabendrauti, susipažinti, o ne šokti“, - prasitaria ne tik bilietus šokėjams po pusantro euro penktadieniais parduodanti, bet ir gana griežtą diskotekų lankytojų aprangos kontrolę vykdanti Pakalniškių seniūnijos vyriausioji specialistė kultūrai Laima Didžbalienė. Moteris juokiasi, kad net ir kaimo šokiai turi atrodyti padoriai - sportinę aprangą ji reikalauja palikti namuose.

Ar tik Alksniupiuose galioja tokios taisyklės? Ar kituose kaimuose jaunimas lygiai taip pat trokšta linksmybių? O gal šokiai kaimuose - jau atgyvenusi seniena? Į šiuos klausimus atsakyti nusprendėme saulėtą penktadienį išsirengę į išskirtinį „reidą“ po rajono diskotekas.

Šaukote - kurtinanti tyla ir šokėjų belaukiantys darbuotojai

Šaukoto kultūros namuose šokiai jaunimui organizuojami nuo 19 iki 22 valandos. Tiesa, žurnalistų apsilankymo metu Šaukoto kultūros namuose mus pasitinka tik kurtinanti tyla ir šokėjų belaukiantys darbuotojai.

„Trečią penktadienį iš eilės nesulaukiame nė vieno žmogaus. Matyt, geri orai kiša koją norui šokti. Jaunimas traukia į gamtą“, - šypsodamasis sako vyresnysis specialistas kultūrai Egidijus Lubickas.

Vyro teigimu, įprastai šokių salėje sukiojasi apie dešimt ar penkiolika nuolatinių šokėjų, kurių amžius svyruoja tarp trylikos-penkiolikos metų, tačiau jie dažniausiai pasirodo šaltuoju metų laiku. „Patys jaunuoliai įsirašo muziką, kurią ir paleidžiu išmaniojo telefono pagalba. Muzika - pati įvairiausia. Skamba ir lietuviška, ir rusiška, ir lietuviška muzika. Į šokius visi ateina visuomet pasitempę, susitvarkę. „Bardako“ čia nebūna. Žinokite, jie - jau išauklėti: kas ateina, tie šoka. Neramsto sienų, nelūkuriuoja nežinia ko. Ateina ir pradeda šokti. Diskoteka trunka vos tris valandas, tad ir naudojasi kiekviena minute, - juokiasi jau daugelį metų specialiai dėl šokių iš gretimo kaimo į Šaukotą atvykstantis vyras, jau keturiasdešimt metų dirbantis kultūros srityje. - Panašu, kad šiandien to neišvysime. Palauksime valandą ir užrakinsime salę.“

Tiesa, nors paaugliai į Šaukoto kultūros namus ir susirenka apsirengę tvarkingai bei pasiryžę pašokti, dažnai neišvengiama ir problemų. Bandymas prasmukti nesusimokėjus vieno euro mokesčio - tik smulkmena. Kultūros specialistė Irena Petrašiūnienė neslepia - tenka susidurti ir su girtaujančiais jaunuoliais, kviesti tėvus ar policijos pareigūnus: „Alkoholis, rūkymas - pagrindinės bėdos. Policija, vykdydama reidus, atsiveža alkotesterius, patikrina ir randa... Jeigu išgėręs nepilnametis, tada kviečiami tėvai, kurie, jeigu patys nekilnoja stikliuko, dažniausiai atžalai skiria namų areštą. Be abejonės, stebime, kad į salę gėrimų su laipsniais niekas neįsineštų, patikriname kuprines, tačiau to, kas vyksta lauke, juk nesuvaldysime“.

Šaukote diskotekos jaunimui iki 22 valandos organizuojamos jau trečius metus. Organizatoriai tikina, kad net ir nesusirinkus jaunuoliams, rankos nesvyra. „Vaikams reikia linksmybių. Esu jų draugas, o ne prievaizdas. Neatėjo šiandien, ateis kitą savaitgalį“, - optimizmo nestokoja E. Lubickas.

Į Alksniupius - ir iš aplinkinių kaimų

Alksniupiuose šokiai vyksta nuo devintos valandos vakaro iki pat vidurnakčio, tad ir skubėti nėra reikalo. Gerą valandą iš šalies stebėję besibūriuojančius jaunuolius, susidarome įspūdį, kad „įkalti gramą“ ar sutraukti keliolika cigarečių prieš šokius - tikrų tikriausia būtinybė. Jaunos mergaitės nė nesislapstydamos rankose laiko šampano butelį.

Dešimtą valandą vakaro jau ir mes praveriame Alksniupių kultūros namų duris. Tiesa, kad atrastume tinkamą įėjimą, tenka išbandyti kelias duris ir kulniuoti link tos pusės, iš kurios trankiai groja muzika.

„O, nauji veidai. Prašome užeiti, bilieto kaina - pusantro euro“, - pusiaukelėje mus pasitinka nuplėšiamus bilietus jau pasiruošusi Pakalniškių seniūnijos vyriausioji specialistė kultūrai Laima Didžbalienė.

Išgirdusi, kad diskoteka kaime susidomėjo žiniasklaida, praleidžia ir be bilieto. Vos tik įėjus į šokių salę, ausis užgula tranki muzika, o akims prireikia laiko priprasti prie tamsos ir mirksinčių šviesų.

Kampe stoviniuoja nemenkas būrys vaikinukų. Vienas iš jų - aštuoniolikametis Evaldas, kuris į diskoteką Alksniupiuose, kaip pats sako, atskubėjo iš Žvirblonių kaimo, esančio už keliolikos kilometrų.

„Pirmą kartą esu čia. Per draugus sužinojau ir atvažiavau. Pirmas įspūdis - normalus, gražios merginos“, - drąsiai su žiniasklaida pirmasis ryžtasi pabendrauti vaikinas.

Dar vienas atvykėlis - Vygandas. Tiesa, jis jau ir iš gretimo Pakruojo rajono, Plaučiškių kaimo. „Nepraleidžiu nė vienos diskotekos Alksniupiuose. Kodėl? Nes čia susirenka daugiausiai žmonių. Daug ir iš Pakruojo rajono.“

„Čia - ir merginos gražiausios susirenka, - netrukus į pokalbį įsiterpia plačiai besišypsantis Ainaras. - Žinokite, kiekvieną kartą, kai tik atvažiuoju, matau vis gražesnes ir gražesnes merginas. Ar geriame? Nelabai, nebent prieš šokius „įkalame“ ant drąsos.“

Tiesa, vietinės merginos apie tokius svečius turi savo nuomonę. Štai Inesa iš Alksniupių prasitaria, kad kaimuose trūksta renginių, todėl daugelis ir geria be saiko: „Labai daug kas geria. Net ir čia, diskotekose.

Nesame dažnos viešnios čia, tačiau žinome, kad čia susirenka daug vaikinų iš aplinkinių kaimų, kurie taip pat girtauja. Vengiame su tokiais bendrauti“, - atvirauja Inesa.

Populiariausios - lietuviškos dainos

„Vakarėja, jau vakarėja... Saulė jau žemai, žemai...“ - tą akimirką, kai įžengėme į šokių salę, skambiai traukė šokęs jaunimas. Nors stoviniuojančių būrys - gerokai didesnis, kai kurie jau ne tik dainavo, bet ir judėjo pagal muzikos ritmą.

Kas antrą penktadienį diskotekose neatlygintinai dirbantis didžėjus-savanoris Deividas juokiasi, kad lietuviška muzika šiuo metu kaime užima pirmąją vietą: „Rusiškų dainų belikusios vos kelios. Ir tos - senos, geros. Vadinamoji klasika. Dažniau manęs prašo lietuviškų dainų arba šiuolaikinių Amerikos pop hitų. Žmonėms tikriausiai jau nusibodo sena muzika, kuri anksčiau nuolat skambėdavo“.

Tačiau tik kaimo diskotekose besilankantis Deividas labiausiai džiaugiasi tuo, kad vakarai Alksniupių diskotekose būna ramūs - esą čia muštynių jau nebebūna: „Čia - stipriausia rajono diskoteka. Rudenį susirenka daugiausiai žmonių. Žinotumėte, kas seniau, prieš kokius penkerius metus, čia dėjosi... Dabar visi gyvena draugiškai, todėl ir jaudintis nėra reikalo, kad kas netikėtai užgrius ant pulto ar prasidės neramumai“.

Jam antrina ir L. Didžbalienė. Nors moterį erzina nuolat iš antro aukšto į pirmą ir atgal vaikštantis jaunimas, kultūros namuose penktadienio vakarus leidžianti Pakalniškių seniūnijos vyriausioji specialistė kultūrai nestokoja geros nuotaikos: „Atvažiuoja jaunimas iš Pakalniškių, Šeduvos, Plaučiškių, Rozalimo, Radviliškio. Aišku, jaunimui smagiausia pasivaikščioti pirmyn ir atgal, o pasibaigus diskotekai dar lauke stoviniuoti iki paryčių. Net ir lempą lauke jiems specialiai įjungiu, kad tamsoje nesėdėtų“.

Gilios tradicijos ir šokti nemokantis jaunimas

Paklausta, iš kur semiasi tiek energijos savaitgalius pradėti su triukšmingu jaunimu, moteris šypteli: „Pamenu, kad kai pati buvau jauna, labai norėjau šokti, o mūsų kultūros namų direktorė, pagrįsdama tuo, kad dieną pjovė šieną, šokius atšaukdavo. Dar ir šiandien jaučiu tą nusivylimo jausmą, todėl pati taip nedarau - nesispyrioju, kai jaunimas prašo suorganizuoti diskoteką. Tuo klausimu turime gilias tradicijas: kartos keičiasi, poreikis - banguoja, tačiau nėra buvę taip, kad neateitų nė vienas“.

Panašu, kad Alksniupių kaimo diskoteka - tikrų tikriausias jaunimo traukos centras. Diskotekos čia rengiamos nuo 1981 metų. Kaip juokauja šokių rengėjai, čia ir meilė gimsta, ir pavydo nestinga.

„Kaip bebūtų, šokių jaunimui reikia. Visko iš vaikų reikalaujame, tačiau neretai pamirštame, kad ir jiems reikia pramogų, ne tik darbo, mokslo ir kompiuterių. Mes esame apleidę jaunimą. Pažiūrėkite, net šokti jiems sunkiai sekasi. Kodėl? O kas juos to moko? Vaikams stinga pasitikėjimo savimi“, - retoriškai klausia jau daugelį metų diskotekas prižiūrinti moteris.

Per daugelį metų, kaip ji sako, keitėsi šokių mados, muzika, provincijos kultūra, tačiau jaunimas niekuomet neprarado vieno - noro gerai pasilinksminti.

Prieš vidurnaktį linksmybės gerokai įsilingavo - pagausėjo ir šokėjų būrys, ir lauke bestoviniuojančio jaunimo gretos. Nors vaikinai ir patys prisipažino vartoję „ant drąsos“, o merginos ir toliau neslėpė šampano, neramumų tą vakarą nebuvo - tokie Alksniupių kaimo jaunimo penktadieniai.