Kailinių žvėrelių fermos Lietuvoje: gyvūnų mylėtojai stoja į bekompromisinę kovą su lobistais

Užsienio valstybėse vyrauja tendencija atsisakyti prabangos preke laikomų kailių. Pasaulyje vis dažniau kalbama, jog kailiniai drabužiai yra atgyvena, daugėja valstybių, priimančių sprendimus drausti tokių žvėrelių fermas. Drabužių iš kailių atsisako ir žinomi mados namai.

Lietuva per pastarąjį dešimtmetį kailinių žvėrelių versle tapo viena pasaulio lyderių, o šalies gyvūnų mylėtojai metė iššūkį šiai milžinišką pelną generuojančiai industrijai.

Šiuo metu gyvūnų auginimas dėl kailio yra uždraustas arba apribotas 17-oje Europos valstybių. Kai kurios iš jų yra nustačiusios pereinamąjį laikotarpį, per kurį ketinama uždaryti kol kas dar veikiančias fermas ir išmokėti kompensacijas verslininkams.

Dar penkiuose valstybių parlamentuose draudimo svarstymai pradėti. Viena iš tų valstybių yra Lietuva.

Pagrindinė šalies ūkiuose auginama kailinių žvėrelių rūšis yra kanadinės audinės. Tai pusiau vandens gyvūnai, kurie būdami laisvėje įprastai apie 60 proc. laiko praleidžia vandenyje. Jų kasmet Lietuvoje nužudoma apie 1,5 mln.

Be šių gyvūnų, Lietuvoje kailiui dar auginamos šinšilos (20 tūkst.) ir lapės (1,5 tūkst.). Fermose auginami gyvūnai savo dienas leidžia ankštuose narveliuose, o mirtį pasitinka dujų kamerose, į kurias fermeriai prileidžia anglies dioksido.

Lobistai bando pakeisti Seimo narių nuomonę

Seime praėjusiais metais parlamentaras Laurynas Kasčiūnas inicijavo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektą, kuriuo siūloma uždrausti Lietuvoje auginti ir žudyti gyvūnus dėl kailio. Šį teisės akto projektą pasirašė 19 Seimo narių.

Kailinių žvėrelių fermų interesams atstovaujanti Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija netrukus susisiekė su projektą pasirašiusiais Seimo nariais ir mėgino juos įkalbėti atsiimti parašus bei kvietė apsilankyti fermose, kad šie įsitikintų, jog gyvūnų laikymo sąlygos yra nepriekaištingos.

Tikėtina, kad žvėrelių augintojų asociacija norimų rezultatų nepasiekė, nes parašą atsiėmė tik vienas parlamentaras – valstietis Valerijus Simulikas.

Per plauką parašo neatsiėmė ir Aušra Maldeikienė. Portalui Alfa.ltji patvirtino, jog ne kartą bendravo su fermų atstovais, jų kvietimu politikė kartą buvo nuvykusi į vieną iš fermų.

„Tai buvo klasikinis lobizmas. Buvau nuvykusi į vieną iš tų fermų. Jie keletą kartų mane spaudė atsiimti parašą. Paliktas mano parašas rodo, jog labai vertinu šią gyvūnų gerovės iniciatyvą ir tai kažkokiu būdu turi būti sprendžiama. Siūlomo draudimo intencija yra gera ir humaniška, tačiau siūlomas jo išpildymas yra pavojingas.

Šis verslas Lietuvoje yra nemažas, ten dirba pakankamai daug žmonių, kaimo vietovėse, kur sukurtos geros darbo vietos. Žmonės ėmė paskolas, jie kuria verslą, ir taip paprastai naikinti žmonių gyvenimo negalima.

Tačiau pasaulis sėkmingai eina tuo keliu ir tikrai galima nenešioti kailių. Nepamenu, kada ant manęs buvo tikras kailis. Manau, kad mes greitai jų atsisakysime, nes dirbtiniai drabužiai nėra blogesni“, – teigė A. Maldeikienė.

Iš Lietuvos Seimo į Europos Parlamentą patekusi A. Maldeikienė iš įstatymo iniciatorių pasigedo aiškumo, kaip bus kompensuojamas sustabdytas verslas, ir tradiciškai nepagailėjo karčių apibūdinimų šalies parlamentui.

„Siūlomo įstatymo aiškinamajame rašte nėra atsakymų į tuos klausimus, kuriuos aš keliu. Prieš rinkėjus pasirodysime, kaip mylime gyvuliukus, bet ar mes mylime žmones, kurie ten dirba? Nors čia ne apie meilę daugiau, o apie logiką.

Seime nėra atliekama rimtų analizių ir jame nėra rimto tyrimų skyriaus. Tai ubagų institucija, kurioje dirbti rimtai neįmanoma, nes įvairūs kvaileliai susigalvoja įstatymus ir juos pleškina kaip žirnius – į kairę, į dešinę.

Normaliose šalyse yra nepriklausomi tyrimų skyriai, kur parlamentarai gali užsakyti rimtus mokslinius tyrimus, kuriais yra paaiškinami pliusai ir minusai bei kiek tai kainuos visuomenei. Lietuvoje šito nėra, dėl to tai ne parlamentas, o puspročių siautėjimo vieta“, – teigė A. Maldeikienė.

Audinių kankinimu kaltina pačius gyvūnų mylėtojus

Bene daugiausia pastangų siekdama uždrausti kailinių žvėrelių fermas šalyje įdeda gyvūnų teisių organizacija „Tušti narvai“.

Pastaraisiais metais ši organizacija žiniasklaidoje paviešino slapta nufilmuotus vaizdo įrašus, kurie sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą, nes juose buvo užfiksuoti netinkamomis sąlygomis laikomi gyvūnai.

„Tušti narvai“ netrukus susilaukė Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos reakcijos. Gyvūnų teisių organizacijos vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė buvo priversta varstyti teisėsaugos institucijų duris, tačiau biudžetu su ūkininkų interesus ginančia asociacija negalintys lygintis „Tušti narvai“ kol kas sėkmingai atrėmė visus mestus kaltinimus.

Lietuvos kailinių žvėrelių fermų atstovai laikosi užsienyje pasiteisinusios strategijos – gyvūnų teisių aktyvistus kaltinti režisuojant žiaurius vaizdus.

„Po paviešintų vaizdų kailių fermeriai suprato, jog jų verslui kyla grėsmė. Tie vaizdai buvo žiauriausi, kokius man teko matyti apskritai kur nors pasaulyje.

Fermeriai teigė, jog filmavę žmonės patys sužalojo gyvūnus. Buvo teigiama, jog aktyvistas pats perpjovė gyvūnui šoną ir privertė kitus jį ėsti gyvą. Tai, ką jie sako, akivaizdžiai nėra tiesa, bet kai kurie žmonės gali tuo patikėti“, – teigė G. Vaitkevičiūtė.

Žvėrelių augintojų asociacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl vaizdo įrašų paviešinimo ir į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl neva tikrovės neatitinkančio pranešimo.

„Buvau apkaltinta ėjimu į fermą, kurioje niekada nesu buvusi. Įdomu tai, kad tas teisės akto pažeidimas gali būti taikomas tik fiziniam asmeniui, nes jame kalbama apie patekimą į kailinių gyvūnų laikymo teritoriją, o juridinis asmuo iš esmės negali patekti į teritoriją.

Apskundėme šį policijos sprendimą teismui ir jis priėmė nutarimą panaikinti administracinio nusižengimo teiseną.

Turėjome samdyti advokatą ir gaišti laiką, kad apsigintume nuo nepagrįstų kaltinimų. Bet tai ir yra fermerių strategija. Nemanau, jog jie tikisi savo skundais kažką laimėti. Jie nori iš mūsų atimti kuo daugiau laiko ir resursų.

Mus apskundė ir dėl vieno pranešimo feisbuke, neva pateikėme klaidinančią informaciją ir atskleidėme privačius asmens duomenis be to asmens sutikimo. Tarnyba netrukus pripažino, jog pažeidimo nepadarėme.

Fermeriai turbūt nesupranta, kad kiekvienas toks jų veiksmas suteikia dar daugiau energijos ir ryžto, sustiprina organizaciją iš vidaus bei paskatina kitus žmones prisijungti“, – tvirtino G. Vaitkevičiūtė.

Draudimą vertina kaip „per didelę prabangą Lietuvai“

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša į siūlomus draudimus žiūri neigiamai, nes, anot fermerio, tai yra jo ir tūkstančių Lietuvos gyventojų pragyvenimo šaltinis. Tiesa, kailių fermose dirba ne tūkstančiai, o maždaug pusantro tūkstančio darbuotojų.

„Tikiuosi, kad draudimas nebus įvestas ir nugalės sveikas protas, o ne emocijos“, – teigė Č. Tallat-Kelpša.

Pašnekovas sutiko, jog abi pusės sveiko proto sąvoką gali suprasti skirtingai, bet teigė, jog žmonija dar nėra susitvarkiusi santykio su gyvūnais. Jis neatskyrė gyvūnų žudymo dėl savanaudiškų paskatų, siekiant pelno, ir neįžvelgė, kodėl kailiai nėra būtina prekė.

„Turėtume kalbėti apie visus gyvūnus. Kodėl mes juos rūšiuojame? Kailiniai žvėreliai paimami iš konteksto. Pavyzdžiui, niekas nekalba apie žiurkių nuodijimą žiauriais būdais.

Kalbant apie tai, ką žmogus vartoja perteklinio, daug ko gali nebūti. Bet ir „Porcshe“ nereikalingas, ir „Mercedes“ tada. Visi ūkiniai gyvūnai praranda gyvybę ne savo noru, tai kodėl išskiriame audinę, bet karvę žudyti leidžiame? Kačių ir šunų laikymas namuose irgi yra išnaudojimas. Tai veidmainystė“, – tvirtino Č. Tallat-Kelpša.

Asociacijos vadovas kol kas nesiruošia galimam draudimo įvedimui, o jeigu jis vieną dieną būtų priimtas, Č. Tallat-Kelpšos teigimu, visus ūkius tektų utilizuoti, nes jie daugiau niekam negali būti pritaikyti. Ieškodamas daugiau argumentų, jis pradėjo girti kailius kaip itin ekologišką ir ilgaamžį produktą.

„Kailiai kaip produktas gali būti lyginamas su kanapėmis arba linais. Tai itin ekologiška, nes žvėreliams šerti naudojami maisto pramonės likučiai – jie ėda tai, kas jau netinkama vartoti žmogui.

Kailis naudojamas labai ilgai, tai per brangus daiktas, kad būtų galima jį išmesti kaip sintetinę striukę po metų. Kailiai naudojami ilgiau negu bet koks kitas drabužis, galų gale jie supus, nes tai yra organika, o ne plaukios plastiko jūrose ar vandenynuose. Vienintelė problema yra etinė – ar žmogus turi teisę žudyti dėl egoistiškų poreikių“, – teigė Č. Tallat-Kelpša.

Paklaustas, kokie jo santykiai su „Tuščių narvų“ organizacija, fermeris išreiškė pasipiktinimą ir teigė, jog dabar kailinių žvėrelių augintojai yra lyginami su banditais.

„Kartais matomės įvairiuose posėdžiuose, o kažkokių santykių nėra, esame oponentai. Paviešinti vaizdo įrašai yra nesąžiningi. Rodyti tokius vaizdus ir sakyti, kad taip Lietuvoje auginami žvėrys, negalima. Reikia atvažiuoti į vietą ir pamatyti. Nesakau, kad negali to būti, bet juk ir žmonės vienas kitą užmuša ir suvalgo“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.

Asociacijos atstovė spaudai Austė Korbutė pridūrė, jog politikai, kurie imasi kailinių žvėrelių fermų draudimo projektų, užsiima populizmu.

„Jeigu politikas nelabai turi ką pasakyti apie realias problemas, tai jis imasi gyvūnų apsaugos. Tie Seimo nariai parašus sudėjo vedami emocijų, tačiau atvykus į fermas galima pamatyti, jog tai modernus žemės ūkio sektorius, ir gyvūnų gerovė čia užtikrinama žymiai aukštesniu lygiu negu bet kuriame kitame gyvulininkystės sektoriuje. Įvedus draudimą, būtų daug emigrantų. Lietuvai tai per didelė prabanga“, – teigė A. Korbutė.

Kalbėdama apie gyvūnų teisių aktyvistų užfiksuotą medžiagą, A. Korbutė teigė nesuprantanti, kaip galima tikėti, jog tai masiniai pažeidimai, o „Tuščių narvų“ veiklą ji įvertino kaip žaidimą su žmonių emocijomis.

„Jeigu viskas būtų taip netvarkinga, kaip rodoma aktyvistų medžiagoje, pasklistų ligos ir nebūtų logiška iš verslo pusės taip daryti. Jeigu yra mažiausia skylutė kailyje, gyvūnas išbrokuojamas“, – teigė A. Korbutė

L. Kasčiūnas: geriausia gynyba yra puolimas

Draudimo iniciatorius Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigė, jog siūlymas dar tik įregistruotas ir yra diskusijų fazėje.

„Kada jis gali būti pateikiamas, nėra aišku, nes reikia pasiruošti ir apsitarti tarp frakcijų, ar tam yra politinės valios, reikia kalbėtis ir su valdančiaisiais valstiečiais“, – teigė L. Kasčiūnas.

Draudimą įteisinti gali būti sudėtinga ir dėl to, jog Seimo valdančiąją daugumą sudaro valstiečiai, kurie numanomai gali būti ūkininkų pusėje. L. Kasčiūnas teigė, jog lengva nebus, tačiau, jo teigimu, dėl šios priežasties neskubama inicijuoti draudimo svarstymo.

„Noriu susitikti su frakcijos vadovais ir paklausti, kurioje jie pusėje. Dar tikrai neaišku ir kol kas nėra nė vienoje frakcijoje vieningos nuomonės.

Draudimą pasiūliau, nes tai civilizuotų valstybių standartai ir neužtikrinami fermose laikomų gyvūnų biologiniai poreikiai. Draudimų mechanizmai yra įvairūs, kaip ir pereinamieji laikotarpiai. Europoje tokie draudimai tampa tendencija, ir mes kaip šalis turime atsakyti, ar einame šiuo keliu, ar ne“, – teigė L. Kasčiūnas.

Paklaustas, kaip vertina Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos veiksmus kaltinant gyvūnų teisių aktyvistus specialiai kankinant gyvūnus, parlamentaras teigė, jog jo neįtikina tokie kontrargumentai.

„Geriausia gynyba yra puolimas – tik taip vertinu jų veiksmus. Tie vaizdai, kuriuos matėme užfiksuotuose įrašuose, man nekelia jokių autentikos klausimų. Nenoriu pasakyti, kad tai vyksta kiekvienoje fermoje, tačiau pažeidimų fiksuota, tai pripažįsta ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Nėra taip, kad kažkas paėmė ir išsigalvojo“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Pažeidimų užfiksuojama reguliariai

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus specialistas Giedrius Blekaitis teigė, jog ši institucija vykdo planinius ir neplaninius patikrinimus visuose 188 šalies kailinių žvėrelių ūkiuose.

Per pastaruosius 3 metus buvo atlikta beveik 400 patikrinimų kailinių gyvūnų laikymo vietose: 2016 m. patikrintos 162, 2017 m. – 156, 2018 m. – 77 fermos. Šiemet valstybės darbuotojai jau tikrino 58 fermas.

Ankstesniais metais patikrinimų metu buvo nustatyta atvejų, kai atjunkyti kanadinių audinių jaunikliai buvo laikomi narvuose, kurių plotis mažesnis negu 30 cm. Šiemet tokių pažeidimų nenustatyta.

Tiek ankstesniais, tiek ir šiais metais keliose kailinių gyvūnų laikymo vietose buvo rasta kanadinių audinių jauniklių pažeistais audiniais. Keliose laikymo vietose buvo nustatyta, kad sužeisti gyvūnai nebuvo atskirti ir jiems nebuvo suteikta reikiama pagalba. Keliais atvejais kailinių gyvūnų laikytojai neregistravo gyvūnų gaišimo ir gydymo atvejų.

Buvo nustatyta ir biologinio saugumo priemonių reikalavimų pažeidimų: praeitais metais buvo pastebėta, kad į penkias kailinių gyvūnų laikymo vietas dėl netinkamai įrengtos tvoros gali patekti kiti laukiniai gyvūnai ir pašaliniai asmenys.

Šiais metais dviejuose ūkiuose VMVT nustatė analogiškų pažeidimų bei dar tris su biologinio saugumo priemonių reikalavimų pažeidimu susijusius atvejus – vienas dėl buitinių patalpų darbuotojų darbo drabužių persirengimo ir du dėl darbuotojų darbo aprangos ir avalynės naudojimo.

Šie pažeidimai susiję su užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimu, nes darbuotojai darbo metu naudoja tą pačią aprangą ir avalynę, kaip ir buityje, kelionėje į darbą ar kitose vietose.

Vis dar nustatoma atvejų, kai kailinių gyvūnų laikymo vietose gyvūnai vakcinuojami prieš atitinkamas gyvūnų užkrečiamąsias ligas, tačiau kailinių gyvūnų laikytojai nesiteikia vertinimui pateikti vakcinacijos programų.

Šiemet už nustatytus pažeidimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, VMVT teritoriniai padaliniai kailinių gyvūnų laikytojams jau skyrė 6 nuobaudas. Dviem atvejais dar vyksta tyrimas. (+stats).

Alfa.lt