Kai sriuba sušildo ne tik kūną

Šeštadienį, nuo 8 val., Vilkaviškio turgaus prieigose vyks labdaros renginys „Maltiečių sriuba 2017“. Maltos ordino pagalbos tarnybos savanoriai į turgų užsukusius žmones kvies pasivaišinti karštu patiekalu ir paaukoti lėšų, kurios reikalingos teikiant pagalbą stokojantiesiems.

Sriuba senoliams

Per kasmetinę „Maltiečių sriubos“ akciją surinktų lėšų dalis skiriama tam, kad vargingai gyvenantys vilkaviškiečiai bent kartą per dieną gautų karšto maisto. Kuris gali, kiekvienos darbo dienos priešpiečiais pats ateina pavalgyti į Vilkaviškio parapijos labdaros valgyklėlę, o garbingo amžiaus sunkiai judantiems miestiečiams maisto nuvežama į namus.

Praeito antradienio rytą, kai daugelio mūsų darbo diena dar tik įsibėgėjo, labdaros valgyklos virėja Edita Mykolaitienė jau buvo išvirusi didžiulį puodą kopūstienės – tirštos, kvapnios, su dešrelėmis ir spirgučiais. Ant stalo kiekvienam ateisiančiam valgytojui buvo padėta po kelias riekes duonos, puodelis atsigerti.

Devynios porcijos sriubos buvo išpilstytos į termosus. Tiek vienišų ligotų senjorių rajono centre su karštu maistu tądien aplankė Vilkaviškio socialinės pagalbos centro lankomosios priežiūros darbuotoja Eglė Dirsienė. Minėtas skaičius nėra pastovus, jis kinta ir dėl žmonių mirčių, ir tada, kai kuris nors senolis, stipriau pasiligojęs, atsigula į ligoninę, galbūt išvyksta pabūti pas giminaičius. „Anksčiau lankydavau dvylika, keturiolika žmonių. Maisto veždavau ir keliems vyriškiams, bet jie jau išmirė. Dabar situacija tokia, kad važiuoju tik pas garbaus amžiaus moteris“, – sakė ne pirmus metus šitą darbą dirbanti E. Dirsienė.

Moteris yra patyrusi, kad jos lankomoms senolėms lygiai taip kaip šviežio skanaus maisto reikia ir bendravimo su kitu žmogumi. Su Egle užsukusios pas 83 metų vilkaviškietę Viktoriją Vaišnorienę išgirstame, jog senjorai alksta ir žinių. „Matyt, būsiu į savo tėtį – negaliu gyventi nieko nežinodama, negaliu gyventi be „Santakos“, ją aš turiu turėti!“ – laikydama rankose tos dienos laikraštį žvaliai kalbėjo V. Vaišnorienė.

Viena gyvenanti moteris sakė esanti labai patenkinta, kad kasdien sulaukia paruošto maisto. Juk dienų būna visokių, tad karšta sriuba ypač gerai tada, kai pablogėja savijauta. „Aš ne ponia, viską mėgstu, esu neišranki“, – paklausta, ar patiks kopūstienė, sakė V. Vaišnorienė.

Kita moteris, kuriai Eglė tądien nuvežė termosą sriubos, – nevaikštanti ligonė, kuri niekaip neapsieitų be kitų žmonių pagalbos. Trečia aplankyta senjora – 86-erių viena gyvenanti vilkaviškietė Aldona Dabrilienė jėgų turi daugiau, tačiau jau tikrai ne tiek, kad galėtų pasiekti parduotuvę, apsipirkti ir kasdien stovėti prie viryklės.

Dirba visas tinklas

Kam konkrečiai vežti termosus su sriuba, E. Dirsienei pasako Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Pagalbos namuose tarnybos vadovė Aušra Katkevičienė. „Šiandien maisto į namus vežame devynioms vilkaviškietėms. Kad ši konkreti pagalba būtų teikiama, dirba visas tinklas. Tad šios paslaugos pageidaujantys sunkiai judantys senjorai arba vienišais ligotais senukais besirūpinantys asmenys turėtų kreiptis arba į Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovę, arba į labdaros valgyklėlę, arba į socialinį darbą dirbantį žmogų, į Vilkaviškio socialinės pagalbos centrą, – sakė A. Katkevičienė. – Šiuo metu sriubos galėtume nuvežti dar dviem vilkaviškiečiams, tiesa, tik tokiu atveju, jeigu patikrinę žmogaus pajamas nustatytume, jog šios neviršija tam tikro dydžio. Kokiam skaičiui žmonių yra galimybė vežti karšto maisto, priklauso nuo Maltos ordino pagalbos tarnybos turimų resursų.“

Alksta bendravimo

Parapijos valgyklėlės virėja E. Mykolaitienė taip tiksliai nežino, kiek žmonių vieną ar kitą dieną ateis pavalgyti. Po pensijų ar pašalpų mokėjimo dienų valgytojų būna kiek mažiau, o šiems pinigams baigiantis susirenka daugiau. Nė vienas užsukęs nepamaitintas neišeina, pasak E. Mykolaitienės, sriubos, duonos žmonės gauna dar ir išsinešti į namus.

„Yra pensininkų, kurie iš gaunamų pinigų tiesiog neišgyvena. Pavalgyti ateina ir darbingo amžiaus žmonių, kurie gyvena iš pašalpų. Yra moteris, kuri nesiskundžia nepritekliumi, tačiau ji ateina ieškodama bendravimo. Kai kurios moterys man padeda priskusti bulvių, morkų, išplauti indus, – sakė E. Mykolaitienė, kurios darbo diena kitąsyk prasideda ir šeštą ryto. – Niekada nesu išmetusi paruošto maisto, man toks mėtymas visiškai nepriimtinas. Kas lieka nesuvalgyta, žmonės išsineša į namus.“

Valgyklėlė turi savo nuolatinius lankytojus, naujų veidų virėja mato gana retai.

Prieš didžiąsias metų šventes labdaros valgyklėlėje besimaitinantiems žmonėms, kaip ir kasmet, bus suruošti maisto produktų lauknešėliai, lauks ir Kūčių vakarienės bei kalėdinis stalai.

„Valgyti Kūčių, prisėsti prie Kalėdų stalo ateina ir tokių žmonių, kurie paprastai į labdaros valgyklėlę nevaikšto. Mes tam ir ruošiame Kūčių vakarienę, kad vienišas žmogus galėtų ateiti ir ją pavalgyti sykiu su kitais žmonėmis. Visuomet ateina kunigas, labdaros organizacijos „Caritas“ vedėja. Pavyzdžiui, pernai visi pirmiausia buvo sukviesti į parapijos salę pažiūrėti seserų vienuolių sykiu su vaikais paruoštos programos, kiekvienas atėjęs žmogus gavo po rožę. Paskui tuos žiedus kai kurie dovanojo man, sakydami, jog nori atsidėkoti už jiems ruošiamą maistą“, – ir su džiaugsmu, ir kiek susijaudinusi prisiminė dvidešimt metų valgyklėlėje šeimininkaujanti E. Mykolaitienė.

Pasakodama apie žmones, kuriems kiekvieną darbo dieną ruošia karštą maistą, moteris sako, kad jie geri, nuoširdūs. Tiesa, ne paslaptis, jog kartais jai pačiai tenka „gesinti“ valgyklėlėje beįsiplieskiančius konfliktus, išprašyti nepageidaujamus neblaivius klientus, stebėti ir atlaikyti jų pykčio protrūkius.

Labdarių lėšomis

Nei ant šventinio, nei ant kasdienio stalo nebūtų ko padėti, jeigu ne geros valios žmonių parama, dosnumas, gebėjimas dalytis lėšomis, produktais. Stokojančius vilkaviškiečius paremia ir didieji prekybos centrai, ir vietos verslininkai. Pavyzdžiui, kavinė „Pegasas“ paruošia patiekalų šventiniam stalui.

„Aną savaitę moteris atvežė dvi cukinijas, moliūgą, lašinukų paltukę, bulvių krepšiuką. Sako, dalijuosi“, – pasakojo virėja Edita. Prieš kelias savaites produktų – uogienės, cukraus, aliejaus – valgyklėlei sunešė Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos ugdytiniai.

Dalytis bus kviečiama ir šį šeštadienį, per akciją „Maltiečių sriuba 2017“. Maltos ordino savanoriai kiekvienam pageidaujančiajam įpils lėkštę karštos sriubos – tokios, kuri labdarių dėka kiekvieną darbo dieną padedama ant stalo ligotam vienišam senoliui. „Surinkę lėšų savanoriai galės ir toliau tęsti savo darbus: parūpinti maisto stokojantiesiems, suruošti dovanėles Kalėdų, paskui Velykų progomis, užsiimti kita veikla“, – sakė Vilkaviškio Maltos ordino pagalbos tarnybos vadovė gydytoja Angelija Bakšienė.

Prie akcijos „Maltiečių sriuba 2017“ gali prisidėti ir tie žmonės, kurie šeštadienį į turgų nevyks ir su aukas renkančiais savanoriais nesusitiks. Lėšų vargstančių senelių globai ir maitinimui galima paaukoti internetu maltieciusriuba.lt.