Kai sauga darbe tampa rizikingu žaidimu su gyvybe...

Šiandien – Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena. Kodėl ją reikia minėti – juk rūpintis saugia darbo aplinka turėtų būti kiekvieno darbdavio ir darbuotojo pareiga? Vis tik statistika rodo ką kita – nelaimingų atsitikimų ir mirčių skaičius, susijęs su darbu, bauginamai didelis. „94 proc. nelaimių įvyksta dėl to, kad žmogus pasirenka elgtis nesaugiai, ir tik 6 proc. dėl nuo žmogaus nepriklausančių aplinkybių“, – bendrą situaciją apžvelgia „Splius“ darbų saugos vadovas Povilas Kiznis. Ką gi darome negerai?

„O mums jau taip nenutiks…“ Deja, gali nutikti

Balandžio 28 d., kaip Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena, minima nuo 2001-ųjų. Idėjos iniciatorė buvo Tarptautinė darbo organizacija (TDO). Šios dienos minėjimu siekiama visame pasaulyje skatinti kurti saugias, sveikas ir tinkamas darbo sąlygas. Todėl, kad statistiniai duomenys rodo, jog daugelis darbuotojų ir darbdavių vis dar nežino, su kokia rizika susiduria ir kaip ją valdyti.

„Splius“ įmonėje bent keletą kartų per metus vyksta darbo saugos instruktažai, primenantys apie tykančius pavojus darbe, apie galimą nelaimių prevenciją. Regis, kam tiek kartoti? „Čia viskas – laiko klausimas: vieniems ateina greičiau suvokimas, kitiems lėčiau. Vieni nesupras tol, kol nenutiks jiems ko nors. Kai nutinka nelaimė, labai dažnai girdime: aš juk žinojau, kad taip nevalia, kad taip pavojinga“, – sako P. Kiznis, kasmet dalyvaujantis darbų saugos ir sveikatos konferencijoje, kur pristatomos įstatymų naujovės, o vėliau ir papildymai.

Deja, tokia vidaus politika vadovaujasi ne visos įmonės. Štai Povilas atskleidžia, kad iš vienos naujos darbuotojos išgirdo, jog pirmą kartą jai teko išklausyti tokį išsamų instruktažą apie darbo saugą, nors iki šios darbovietės moteris dirbo ne vienoje kompanijoje. Nežinia, kodėl taip yra: ar dėl taupumo, ar dėl tikėjimo, kad „o mums jau taip nenutiks“.

„Kai pasielgiame nesaugiai, tačiau nieko neatsitinka, tokia įsivaizduojama „sėkmė“ provokuoja vėl rizikuoti. Iki 96 proc. nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl žmonių veiksmų. Jie nėra susiję su fizine darbo aplinka ar įgūdžių stoka. Jie įvyksta tuomet, kai žmonės (atliekantys darbą ar jam vadovaujantys) pasirenka elgtis nesaugiai. Kol neįvyksta nelaimė, niekas labai ir neįvertina to, kad nelaimė gali nutikti“, – kitų darbdavių požiūrį bando nuspėti darbų saugos vadovas.

Jis šios dienos visiškai nesureikšmina: kas iš to minėjimo, jei likusias 364 dienas į saugią darbo aplinką ar priemones numoji ranka?.. „Žmogus, praėjus kažkuriam laikui, paprasčiausiai tą minėjimą pamirš. Šitais dalykais reikia rūpintis nuolat, stebėti, akcentuoti ir taikyti kiekvieną dieną, kad saugiai dirbtume“, – pabrėžia pašnekovas ir priduria: žmonės linkę rizikuoti ir kartais jie pervertina savo gebėjimus ir įgūdžius: „Man tai jau nieko nenutiks, aš sugebėsiu.“ Ką tai reiškia? Niekada nežinai, kas gali nutikti, tiesiog žaidi su rizika.

Tai ne laiko gaišimas!

Darbų saugos vadovas svarsto, kad kai kurie darbuotojai tinkamai nesinaudoja asmeninėmis apsaugos priemonėmis dėl laiko sutaupymo – neva be kažkokių priemonių greičiau, geriau. „Labai sunku įrodyti žmogui, kad reikia suderinti du nesuderinamus dalykus: darbą atlikti saugiai, greitai ir kokybiškai. Nes ir tai, ir tai užima laiko, reikia daugiau išmonės ir, aišku, pastangų reikia daugiau“, – teigia P. Kiznis.

Būna turbūt ir tokių situacijų, kai darbuotojai neišdrįsta kreiptis į darbo vadovą, viršininką net tada, jei pamato, kad aplinka nėra saugi, kad iki nelaimės nedaug trūksta. „Gal į mane pakeis požiūrį, jei pasakysiu, kad man trūksta to ar ano, mane išvadins tinginiu, nes neva ieškau preteksto nedirbti ir pan.? Visokių versijų gali būti, – apie galimas nutylėjimo priežastis svarsto pašnekovas. – Antras dalykas – tai trukdo darbo našumui. Kol neatsitinka kažkokia nelaimė. Jei aprūpiname darbuotojus darbo apranga, priemonėmis, tai atsiperka. Jei į tai protingai žiūri ir įvertini.“

Bet moralas aiškus – kiekvienas darbuotojas turi domėtis savo sritimi, kaip apsisaugoti ir pan. „Tarkime, žemės kasėjo darbas kur kas pavojingesnis nei, pvz., žurnalisto. Bet kas gali garantuoti, kad nenutiks kitaip, kad kas nors nenutiks kabinete? Niekas. Toks gyvenimas. Net ir labai pavojingus darbus dirbant, jei dirba protingas, apmokytas žmogus, laikosi visų instrukcijų, darbo metu naudoja asmenines apsaugos priemones, dirba tvarkingais darbo įrankiais, jis dirbs saugiai“, – įsitikinęs Povilas.

Vieną kartą perskaityti instrukcijos neužtenka

Pasak Povilo, tiek kalbant apie saugą darbe, tiek apie saugią aplinką namuose ar buityje, svarbu suprasti, kad būtina perskaityti instrukcijas. Ir suprasti, kas parašyta. Šiuo atveju frazės „Aš viską žinau“, „Aš žinau, kaip naudotis, juk turėjau panašų“, „Jokia nelaimė nenutiks“ neveikia. Juo labiau kad taip sparčiai tobulėja technologijos.

„Mūsų blogybė ta, kad mes neskaitome instrukcijų. Mūsų gyvenime kasdien atsiranda vis kažkas naujo. Yra tokia kategorija žmonių, kurie galvoja, kad viską žino, intuicija jų nepaves ir žinos, kaip naudotis. Bet, deja, visko žinoti neįmanoma. Visada yra gerai paskaityti instrukciją iki galo. Bent jau pradinį skyrelį, kur rašoma apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius“, – įspėja darbų saugos vadovas.

Peršasi išvada, kurią, beje, yra patvirtinę tyrimai, – įprastai žmogus pats pasirenka nesaugiai elgtis: tarkime, dirbti be kažkokių apsaugos priemonių, eiti ten, kur gali grėsti pavojus, ar pan.

Buityje irgi tyko pavojų!

Ir visgi, sako Povilas, su sauga darbe glaudžiai susijusi sauga namuose. Ypač dabar, kai pavasaris, kai prasideda įvairūs darbai soduose ir pan. „Apie trečdalis nelaimių įvyksta buityje. Darbe žmonės yra instruktuojami, mokomi, žino, kaip tam tikrus dalykus atlikti saugiai, kaip elgtis ir t. t. Namuose tuos dalykus jie daro iš bendro supratimo. Iš tikrųjų tai didelė problema, apie kurią mažai yra kalbama“, – pastebi Povilas.

Ne paslaptis, kad nelaimingiems atsitikimams namų aplinkoje būdingas sezoniškumas. Traumų gausėja pavasarį, kai imama rūpintis langų švara, kabinamos užuolaidos, atliekami įvairūs sodo darbai, remontuojamas stogas ir visa kita, kur reikia šiek tiek palypėti. Tad, pasak Povilo, kiekvienąsyk prieš palypėjimą namuose reikėtų įsitikinti, ar paaukštinimo priemonė, lipimo konstrukcija tvarkinga, stabili, ar pavyks išlaikyti pusiausvyrą, ar aplinkui nėra aštrių kampų, į kuriuos galima susižeisti, ar šalia yra žmogus, galintis padėti.

Daugiausia pavojaus namuose gali sukelti įvairūs ugnies šaltiniai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 1 779 gaisrai. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos (dūmų detektoriai) neapsaugo nuo gaisro, tačiau operatyviai informuoja apie kilusį pavojų. O gaisrai dažniausiai kyla dėl elektros prietaisų, netvarkingos elektros instaliacijos, todėl būtinai kvieskite elektriką, jei pastebėjote, kad elektros šviesa mirga ar laidai kaista, atrodo nusidėvėję. Patarimas – bent kas keletą metų pasikviesti specialistą, kad profilaktiškai įvertintų elektros instaliacijos būklę.

Svarbu atminti, kad negalima laikyti elektros prietaisų šalia kriauklių – vandens ir elektros kaimynystė yra pati pavojingiausia; elektros prietaisų laidai turi būti nenutrūkę, gerai pritvirtinti, jų izoliacija nepažeista; nepalikite krauti mobiliųjų telefonų per naktį – yra buvę atvejų, kai jie perkaista ir užsidega; žaibuojant venkite liesti viską, kas gali turėti stiprų elektros krūvį; jei namuose rūkote, visada įsitikinkite, kad cigaretę gerai užgesinote; niekada nerūkykite lovoje.

Žmogaus kūnas – elektros laidininkas, todėl elektros traumą gali sukelti tiek aukštos, tiek žemos įtampos elektros srovė ar žaibas. Daugumą nelaimingų atsitikimų sukelia kintamoji elektros srovė, naudojama pramonėje ir buityje. Dažniausiai nelaimingi atsitikimai nuo elektros įvyksta, kai prisiliečiama prie blogai izoliuotų metalinių dalių (elektros mašinų korpusų, elektros aparatų gaubtų).

Nelaimių būtų galima išvengti, jei žmonės periodiškai atliktų elektros instaliacijų patikrinimus ir tinkamai prižiūrėtų elektros prietaisus.

Kadangi nelaimingus atsitikimus dažnai sukelia žmogiškasis faktorius, t. y. aplaidumas, nerūpestingumas, nesusipratimai ar nemokšiškumas, daugelio nelaimingų atsitikimų gali padėti išvengti informacija apie rizikos veiksnius ir galimas atsargumo priemones.