Kai maistas tampa streso ir nerimo malšinimu: dietologas patarė, kaip stabdyti emocinį valgymą

Pastebima, kad šiuo metu Lietuvoje žmonių emocinė sveikata yra pablogėjusi ne tik dėl užsitęsusios pandemijos, bet ypač – dėl karo Ukrainoje. Patiriama daug nerimo, nežinomybės dėl ateities ir streso.

Laidoje „Sveikas rytojus“ Centro poliklinikos gydytojas dietologas Edvardas Grišinas pasakojo, kad tokiais atvejais didžioji dalis žmonių ima sau dar labiau kenkti – norėdami nusiraminti, jie ima nesąmoningai valgyti daugiau saldumynų bei riebių produktų.

„Dažniausia šie pasirinkimai būna daugiau grįsti emocijomis negu fiziologiniu poreikiu. Žmonės griebiasi vieno ar kito maisto, kuris jiems suteikia tam tikrą ramybę. Žinoma, ne visi griebiasi maisto – vieni rūko, kiti geria, tačiau tam tikra dalis imasi būtent maisto ir šiuo atveju jiems yra svarbesnis ne pats produktas, o jo kiekis. Jie mano, kad suvalgius šokolado išsiskirs serotoninas ir bus ramiau“, – pasakojo dietologas.

Serotoninas – tai cheminė medžiaga, sintezuojama žmogaus organizme. Serotoninas būtinas psichoemocinio balanso palaikymui, todėl jį dar kitaip vadina laimės hormonu. Tyrimų duomenimis, serotonino trūkumas sukelia depresiją, migreną, nemigą, nerimo sutrikimus.

„Galime sakyti, kad valgant daugiau kalakutienos ar pieno produktų mūsų smegenys gaus daugiau triptofano, kuris mūsų smegenyse virs serotoninu ir mes būsime ramesni. Tačiau dažniausiai neužtenka to mažo gabaliuko, o kalbant apie produkto funkcionalumą – dažniausiai jis būna žemesnis ir užleidžia vietą emocijoms“, –pasakojo gyd. E. Grišinas.

Vaistininkė Jolita Skinderskienė laidoje teigė, kad šiandien nepaprastai svarbu, jog mūsų nervų sistema būtų stipri.

Moteris pasakojo, jog vaistininkai yra pripratę pavasarį išgirsti daugiau klausimų, kaip pagerinti smegenų veiklą. Šiuo metų laiku daugeliui sumažėja darbingumas, tampame dirglesni, kartais kamuoja nemiga, patiriame įtampą. Tai, pasak vaistininkės, gali būti pavasarinio nuovargio sindromas.

„Nuo smegenų veiklos labai priklauso viso žmogaus kūno sveikata bei gyvenimo kokybė. Dažnai rekomenduojame rinktis sveiką gyvenimo būdą bei subalansuotą mitybą. Taip pat labai svarbus darbo bei poilsio režimas, sportinis krūvis ir vitaminai, kurių pavasarį taip trūksta“,– kalbėjo J. Skinderskienė.

Pasak gydytojo E. Grišino, jeigu žmogus neakcentuoja pačio valgymo, skuba, valgo greitai, smegenys nespėja sugeneruoti idėjos, kad žmogus jau papusryčiavo ar pietavo ir, nepraėjus nė 20 minučių, vėl yra alkanas.

„Ant to pastatytas visas užkandžiavimo ratas. Lyg aš valgau, bet kartu ir nepavalgau. Žmogus ramiai neatsisėda ir neskiria, nors ir 10 minučių savo maisto daviniui“, - pasakojo E. Grišinas.

Atliktas ne vienas tyrimas, kuris atskleidė sąsajas tarp to, kas valgoma ir organizmo atsako į stresą keliančias situacijas. Jeigu valgiaraštyje vyrauja greitasis ar perdirbtas maistas, nerimo sutrikimų ir depresijos rizika žymiai išauga.

Vaistininkė J. Skinderskienė pasakojo, jog nervų sistemą palaikyti galima vartojant B grupės vitaminus, kurių reikia besimokantiems, intelektinį darbą dirbantiems, taip pat tiems, kuriems kartojasi streso, nerimo simptomai ir vyresnio amžiaus žmonėms. B grupės vitaminų atsargos organizme nesikaupia, tad jų būtina gauti su maistu arba su maisto papildais.

„Gerai psichologinei būklei ir nervų sistemai palaikyti labai svarbūs yra B grupės vitaminai: B1, B3, B6, B12. Taip pat labai svarbu, kad kasdieninėje mityboje netrūktų antioksidantų, padedančių kovoti su anktioksidaciniu stresu – tai vitaminai C, E, mineralai selenas, manganas, cinkas bei varis“, - pasakojo vaistininkė.

J. Skinderskienė teigė, jog po žiemos dažnam žmogui labai trūksta vitamino D3. O tiems, kas daug mokosi ir dirba reikia cinko, geležies bei jodo. Taip pat labai svarbi yra pilnavertė mityba, jos nepavykstant užtikrinti, specialistai rekomenduoja maisto papildus, dar kitaip vadinamus „protingosiomis tabletėmis“.

„Šios tabletės talpina subalansuotus protinei ir nervų sistemos veiklai, pažintinei funkcijai, psichologinei būklei palaikyti reikalingus elementus. Tokie papildai, kaip pavyzdžiui, Neurozan, išsiskiria plačiu spektru antioksidantų, saugančių smegenų ląsteles nuo oksidacinės pažaidos“, – dėstė vaistininkė.

Dažnai manoma, kad smegenims reikia saldumynų, nes tada išsiskiria džiaugsmo hormonas dopaminas. Į organizmą patekus cukrui pajuntame energijos antplūdį ir net pakylėjimą. Bet tai trunka neilgai – iki pusvalandžio. Po to sugrįžta nuovargis, mieguistumas, o neretai ir alkio jausmas. Tačiau gydytojas teigė, kad nebūtina visiškai atsisakyti saldumynų.

„Aš pats kiekvieną dieną valgau saldumynus. Dabar visi pagalvos, kad aš, dietologas, suvalgau visą plytelę šokolado iš karto – taip nėra. Turiu tokį ritualą: gerdamas juodos kavos puodelį kartu suvalgau gabaliuką šokolado arba gabalėlį pyragaičio, tačiau išties nedidelį. Stengiuosi tuo pasimėgauti, neįmetu į burną, nežiūriu kažkur, kaip tik atkreipiu dėmesį į tą procesą ir gaudau kiekvieną skonio natelę“, – atskleidė dietologas E. Grišinas.

Ne viena mokslinė studija patvirtino, kad valgant daug pilno grūdo produktų, pakankamai daržovių, vaisių, riebios žuvies ir alyvuogių aliejaus, smegenys yra aprūpinamos visomis pozityviai nuotaikai palaikyti reikalingomis medžiagomis. Tačiau gerai savijautai ir nuotaikai reikia ne tik maistingųjų medžiagų.

„Reikia pamaitinti smegenis, o pirmiausia – pamaitinti kūną. Labai svarbu yra sumažinti streso lygį ir to daryti vien su maistu nereikėtų, yra ir kitų gyvenimo būdo aspektų, tokių kaip streso kontrolė, reguliarus miegas, kurie yra dar svarbesni, jog mūsų gyvenime būtų daugiau balanso. Tik tada mes atrasime tą tikrąjį džiaugsmą ir gausime būtent tą sveikatos pliūpsnį, apie kurį vis kalbame, bet pagauti niekaip negalime“, – kalbėjo dietologas E. Grišinas.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.