Kai dangus prakiūra ilgam...

Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrius bei žemės ūkio specialistai seniūnijose renka duomenis apie žuvusius pasėlius, informaciją tikrina pagal asmenų pateiktas pasėlių deklaracijas. Kaimo reikalų skyriaus vyresn. specialistas Darius Lidžius „Pamariui“ sakė, kad iki lapkričio 1 d. informacija apie rajono teritorijoje žuvusius pasėlius turi būti pateikta Žemės ūkio ministerijai.

Yra blogai, bus dar blogiau

D. Lidžius sakė, kad Šilutės rajone užderėjo 3400 ha grikių, spėta nukulti gal 20 proc. šio ploto. Pernai už grikių toną mokėjo 340 eurų. Kaina gera, tad šiemet ūkininkai grikių sėjo gerokai daugiau. Ir štai...

Laukuose liko gal 5-10 proc. nenukultų javų. Gyvulių augintojai sunerimę, kad pavasarį pristigs pašaro, nes technika neįvažiuoja į permerktus kukurūzų laukus, neįmanoma pjauti ir gaminti silosą. Pasak D. Lidžiaus, galvijų augintojai beveik visi turi po kelis ar keliolika hektarų kukurūzų. Įprasta juos pjauti ir silosuoti spalį, tačiau dėl lietaus nei anksčiau, nei tuo labiau dabar į dirvas traktoriai neįvažiuoja. Be to, rugsėjį ūkininkai gaudė saulėtas dienas ir vis skubėdavo sėti žiemkenčių. Patvinęs vanduo užliejo Žemaitkiemio pusę (Saugų sen.), nelengvos dienos Kintų seniūnijoje ir kitur. Kai kur ūkininkai iš vandens apsemtų ganyklų gyvulius suginė į tvartus jau spalį, turi šerti, o pašarų rezervo tam nėra paruošta.

Anot D. Lidžiaus, mėsiniai galvijai įprastą rudenį pievose būdavo iki šalnų, kol tik žolė žaliuodavo. Žiemkenčių rajone pasėta nedaug, tačiau ir ši sėkla nuėjo perniek. Anot D. Lidžiaus, sėkla, darbas, degalai bei visos kitos sąnaudos liko po vandeniu.

Nuostolių patyrė ir grūdų augintojai, ir pieno ūkiai, ir mėsinių galvijų augintojai. Ne ką geriau ir daržovių augintojams, nes jau dirvoje supuvo nemažai bulvių, kitų daržovių. Kitąmet rajone teks sėti daugiau vasarinių javų, kurių derlius būna vėlesnis, tad dirvų žiemkenčiams vėl nepavyks tinkamai įdirbti. Vandens apsemtuose laukuose žuvo pasėti žieminiai rapsai – supuvo po vandeniu. Anot D. Lidžiaus, tai – brangiai užauginti kainuojantys augalai.

Bulvių liko dirvoje

Tarvydų kaimo ūkininkas Algimantas Elijošius augina apie 20 ha bulvių ir daržovių. 0-15 proc. bulvių derliaus liko įmirkusioje žemėje. Daržovės – jau po stogu, tik neaišku, kaip laikysis per žiemą, nes prisitraukė vandens, gali pradėti pūti. Sudėtinga ir pravėdinti derliaus saugyklas, nes oras labai drėgnas, vis lyja.

Žiemkenčių pasėjo, kai švietė saulė, tačiau ir šios išlaidos – tik nuostoliai, nes suberti grūdai supuvo. A. Elijošius stebisi, kad renkami duomenys apie pernai deklaruotus pasėlius, o ką pasėjo šį rudenį ir kas dirvoje supuvo, tokių duomenų nerenka. Vadinasi, šio rudens sėjos nuostolių nė neplanuojama kompensuoti?

A. Elijošius pastebi, kad Lietuvoje ir ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės turi skolų, kurias tikėjosi dengti iš pajamų už šių metų derlių, tačiau atsitiko taip, kad vietoj pajamų sulauks tik nuostolių. Tad ką beįpirks kitiems metams?

„Žemės ūkis trauksis, gali būti bankrotų. Tai persiduos ir vartotojams – brangs žemės ūkio produkcija, jos gaminiai. Ir kitose Europos valstybėse, teko girdėti, dirbamos žemės laukuose telkšo vanduo, liko nenuimta derliaus. Daug maisto produktų brangs ir dėl šių priežasčių, tačiau perdirbėjai ir prekybininkai irgi nepraleis progos tuo pasinaudoti ir pakelti kainas...“ – sakė A. Elijošius.

Situacija gerėja

Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vedėjas Remigijus Rimkus „Pamariui“ teigė, kad vandens lygis Šyšos upėje krenta, antroji šios savaitės pusė teikia vilčių. Nemune, Atmatoje ir kitose upėse vanduo nebekyla, tačiau tebėra apsemtų kelių, ganyklų, dirvų, taip pat ir sodybų Šilutės priemiestyje, kolektyviniuose soduose. Gyventojai skundžiasi, kad vandens prisikaupė gyvenamųjų namų rūsiuose. Per Žemaičių Naumiestį teka ne vienas upelis, visi jie sklidini vandens, patvino – vaizdas buvo grėsmingas. Dabar grėsmės neliko, tačiau seniūnai žino, kad prireikus pagalbos nedelsiant būtina kreiptis į ugniagesius–gelbėtojus.

Vanduo išplovė nemažai kelių, pralaidų, dalis kelių tebėra apsemti. Dėl šio sugadinto turto, kadangi Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija, Savivaldybė sieks žalos atlyginimo, būs skaičiuojami nuostoliai. „Tikimės, kad esant ekstremaliai situacijai visoje Lietuvoje, patirtos žalos atlyginimo gali tikėtis ir žemdirbiai, ir Savivaldybė“, – mano R. Rimkus.

Šilutės r. savivaldybės interneto svetainėje yra parengtas informacijos skyrius „Potvynis“, jame kas rytą ir po pietų skelbiami duomenys apie kritulių kiekį, apsemtus kelius ir t. t.

Stasė SKUTULIENĖ