Kai angelai patys pasibeldžia į gyvenimą

Vos įžengusi pro Angelo muziejaus duris, išvystu besišypsantį jauną vaikiną. Nė nepagalvotum, kad šis jaunuolis – Rytis Milkintas – jau muziejaus direktorius. Angelų jo muziejuje – per penkis šimtus, tačiau dar vienas angeliukas į mane žiūri patogiai „įsitaisęs“ vaikino švarko atlape – Ryčiui angelai nėra tik meno kūriniai.

Angelų apsuptyje

Su nuoširdžiu pasididžiavimu Rytis kviečia pasižvalgyti po jo muziejų ir apžiūrėti net penkiolika metų rinktus eksponatus. Dabar muziejuje jų – pačių įvairiausių: nuo ketvirtą šimtmetį skaičiuojančios ikonos iki autorinių paties Ryčio darbų, nuo skulptūrų iki kasdienių daiktų (riešinių, pudrinių, knygos skirtukų ir pan.), puoštų angelų atvaizdais.

Būta, žinoma, ir menkesnės muziejinės-meninės vertės angelų. Ypač – kolekcionavimo pradžioje, tačiau ekspozicija nuo įkūrimo pradžios gerokai pakitusi. Ją sudaro trys rinkiniai: antikvariniai angelai
(18–20 a.), tautodailininkų darbai ir šiuolaikinės dailės kūriniai.

Dažniausiai ieškoma išskirtinių, antikvarinių, autorinių darbų. Ir surandama. Ieško ne tik pats direktorius – darbai patys randa kelią į muziejų. Štai seniausiąją – 18 a. menančią – ikoną, savo šeimos relikviją muziejui padovanojo tautodailininkė Antanina Pukėnienė.

Kolekciją puošia ir angelų atvaizdu dekoruota Kurtuvėnų bažnyčios fontano detalė, muziejų pasiekusi taip pat iš privačios kolekcijos. Puikuojasi čia ir antikvariniai daiktai, nors pirkti iš antikvariatų Lietuvos muziejams – brangus malonumas. Iki šiol už brangiausią eksponatą Ryčiui teko pakloti apie 200–300 Eur. Argentina, Lenkija, Čekija, Italija, Indija ir daugybė kitų šalių – tai vietos, iš kurių į Šiaulius atvyko Angelo muziejaus eksponatai. Nesunku atspėti, kad viešnagės užsienyje taip pat nepraeina be apsilankymo antikvariatuose.

Kalbos apie šiuos ir visus likusius angelus Ryčiui netrūksta. Pasakoti jis gali daug ir plačiai. Vieną po kito vaikinas traukia ir su užsidegimu pasakoja apie savo eksponatus. Akivaizdu, kad angelų kolekcija jam – daugiau nei tik darbas. Pernai kolekcija papildyta bene dvidešimčia autorinių darbų, o per mažiau nei pusantro šių metų mėnesio į muziejų atvyko dar septyni darbai. Ką angelai reiškia jam asmeniškai? Pirmiausia – tai menininkų globėjai, nes visos idėjos kyla „pakuždėtos“ aukštesnių jėgų.

Tačiau muziejaus direktorius tiki – angelai padeda kasdien: „Todėl ir kolekcionavimas yra angelų, o ne kažko kito. Skulptorius Leonas Strioga yra labai gerai pasakęs – geriau yra visada būti su angelais negu su velniais. O šiaip kiekvienas į angelus žiūri iš savo prizmės: tikintis – kaip į religinį motyvą, netikintis – kaip į meno kūrinį.“

Nesunku atspėti, kad pačiam Ryčiui angelai nėra tik meno kūriniai – jie turi kur kas gilesnę prasmę.

Angelų skrydis į Ryčio gyvenimą

Tarp pusės tūkstančio angelų sėdėti ramu, jauku. Net kyla mintis, kad, nuolatos čia leidžiant laiką, nesunku išsirinkti vieną angelą, su kuriuo kartais norėtųsi pasišnekėti, paprašyti patarimo, pagalbos. Pasirodo, mano mintis ne tokia ir keista. Pritariamai, klausydamas manęs, linksi ir Rytis.

O viskas prasidėjo, jam būnant septynmečiam berniukui… Į rankas patekus senelio dovanotam angeliukui, jokių minčių apie būsimą kolekciją net nekilo. Ir visgi berniuko namuose jų vis daugėjo, tad ir svarstymų apie galimą kolekciją pamažu atsirado vaiko galvoje.

Neilgai trukus Angelo muziejaus įkūrimo idėja buvo užrašyta atminimų sąsiuvinyje: „Antroje klasėje prisiminimų knygutėje aš įvardijau svajonę įkurti Angelo muziejų Šiauliuose. Dvyliktoje klasėje man pavyko tai įgyvendinti.“

Angelai sargai pagal hierarchiją yra devintajame lygmenyje, t. y. arčiausiai žmonių. Dar labiau juos priartinti prie mūsų siekia pats Rytis, todėl statiškų angelų tarp jo darbų išvysti nesitikėkite: visi kažką veikia, turi kažkokią paskirtį.

Kiekvieną angelą skulptorius kuria su ypatinga mintimi. Ima vieną savo skulptūrą, kurioje išdrožtas nedidelis stalčiukas, ir pasakoja: „Kiekvienas žmogus turi vienokių ar kitokių paslapčių, tai kažkokių paslapčių gali turėti ir angelai.“

O čia apie kitą: „Visi žmonės pavargsta ir jiems reikia poilsio. Angelas irgi gali pavargti, tai štai – atostogaujantis angelas.“

Nesužeiskime savo angelų – išmokime jiems dėkoti

Kokią žinią žmonėms neša angelai? „Kad visuomet yra pasirengę padėti. Jei žmogus blogai elgiasi, angelą įžeidžia. Žmonės turi žinoti, kad angelai visada šalia ir gali padėti“, – įsitikinęs Rytis.

Vien angelų kūrybai skulptorius skiria pastaruosius penkerius metus. Tai būdas ir atsipalaiduoti, ir papildyti muziejaus kolekciją, ir išsiskirti iš kitų skulptorių. Unikaliai vaizduoja vaikinas angelų sparnus – ant jų išdrožinėta saulė: „Tai tam, kad, pamatę darbus, iš karto atpažintų, jog tai yra mano kūriniai.“

Ambicijų šiam jaunuoliui netrūksta. Iki 18 m. siekęs įstoti į Tautodailininkų sąjungą, tikslą jis pasiekė. Didžiuojasi vaikinas ir pelnytu meno kūrėjo statusu. Tik ambicijos veda į priekį: „Niekas gyvenime neįvyksta šiaip sau. Kiekvienas sunkumas, problema tik priverčia susimąstyti. Ieškai būdų, kaip tobulėti, ką pakeisti. Tai veda į kažko naujo kūrimą.“

Į Angelo muziejų daugiausia plūsta moksleivių grupės. Čia jiems rengiamos įvairios edukacinės programos. Netrūksta ir pavienių lankytojų. Paskaitas smalsuoliams veda pats Rytis. Skaito paskaitą jis ir apie tautinį lietuvių tapatumą.

O ką apie tautiečius, apie Lietuvą jos šimtmečio proga gali pasakyti vaikinas? Mes tiek baramės, pykstamės skundžiamės… Kada išmoksime gyventi? Rytis sako – kai pakeisime mąstymą: „Viskas kyla iš šeimos, bet kiekvienas žmogus, dėdamas po mažą žingsnelį, gali tapti geresnis, išmokti pasidžiaugti tuo, ką turi. Reikia daryti gerus darbus. Net ir pabendravęs su vienišu senoliu, tu įteiksi didžiulę dovaną. O svarbiausia, kad būtų noras tapti geresniam, noras būti žmogumi, noras gyventi.“

O juk toks trapus yra gyvenimas, tokia trapi akimirka. Tai suvokti privalo kiekvienas. „Viskas apskritai yra ne trapu, bet laikina. Manau, kad laikinumas yra puikus, nes jei visąlaik būtų tik gerai, jis nesuvoktų, kad tai išties yra gerai.“