Kadenciją baigiantis Seimas ėmėsi apkaltos korupcija įtariamam teisėjui

Likus mėnesiui iki kadencijos pabaigos Seimas pradėjo svarstyti siūlymą surengti apkaltą korupcija įtariamam Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui.

Antradienį parlamentarai pritarė, kad būtų svarstomas nutarimo projektas sudaryti specialiąją apkaltos komisiją iš viso dėl keturių teisėjų veiklos. Už tai buvo 36 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 25 susilaikė. Toliau nutarimą svarstys Seimo komitetai.

Tačiau vienas iš projekto iniciatorių Seimo narys Vytautas Bakas teigė, kad svarstymo stadijoje nutarimo tekstą reikės koreguoti, mat trys apkaltos iniciatyvoje minimi asmenys dar pernai atleisti iš pareigų pažeminus teisėjo vardą.

„Apkalta galima tik teisėjo statusą turintiems asmenims. (...) Kiti išvengė konstitucinės atsakomybės“, – antradienį BNS sakė parlamentaras.

Anot jo, apkaltos procedūra dabar gali būti rengiama tik V. Kažiui. 

Šio teisėjo įgaliojimai yra sustabdyti. Prezidentas Gitanas Nausėda siekė ir jį atleisti iš pareigų, bet Teisėjų taryba tam nepritarė.

Pernai rugpjūtį 37 Seimo nariai parengė apkaltos iniciatyvą iš viso keturiems teisėjams –  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Egidijui Laužikui, Apeliacinio teismo teisėjams Konstantinui Gurinui, Valdimarui Bavėjanui bei Viktorui Kažiui. Tačiau projektas liko nesvarstytas, o trys teisėjai atleisti iš pareigų.

„Vienas iš šių teisėjų – Viktoras Kažys – dar turi teisėjo statusą, todėl (...) šis nutarimas yra aktualus“, – antradienį Seimo salėje teigė V. Bakas.

Anot apkaltos iniciatorių, minėti teisėjai įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu teismų sistemoje, t. y. jie galėjo atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su teisėjo priesaika ir konstituciniu statusu, o tai yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. 

Parlamentarų teigimu, tokie teisėjai turi būti atleisti surengus apkaltą, o ne už teisėjo vardo pažeminimą.

Teisėjai savo kaltę neigia.

Anot V. Bako, pagrindinis apkaltos tikslas – teisėjų, sulaužusių priesaiką ir šiurkščiai pažeidusių Konstituciją, konstitucinė atsakomybė.

„Antras tikslas – mes padėtume teismų sistemai, kurios labai aukšti teisėjai, įtariami sunkiais korupciniais nusikaltimais apsivalyti ir atgauti visuomenės pasitikėjimą, nes pati teismų sistema, kaip matome, šiandien negali įveikti korupcinių bylų. Jie bijo arba vengia teisti asmenis, kurie susiję su koncernais, su oligarchiniais dariniais“, – kalbėjo Seimo narys.

Pernai Seime svarstant siūlymus atleisti minėtus teisėjus pažeminus teisėjų vardą, kilo diskusijos, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo, Apeliacinio teismų teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Patys įtariamieji taip pat tvirtino, kad iš pareigų jie galėjo būti atleisti tik Seime surengus apkaltos procedūrą, todėl siekė, jog parlamento nutarimai ir prezidento dekretai būtų pripažinti neteisėtais.

Pernai vasarį teisėsauga pranešė atliekanti didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariant kyšininkavimu sulaikyti aštuoni teisėjai ir penki advokatai. Įtarta, kad už įvairius palankius teisėjų sprendimus galėjo būti žadami ir mokėti kyšiai nuo 1000 iki 100 tūkst. eurų. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, sutartų kyšių suma galėjo siekti 400 tūkst. eurų.

Pasak V. Bako, šiuo metu minėtoje byloje įtarimai pateikti 12 teisėjų, šeši yra apklausti kaip specialieji liudytojai. Iš viso teisėjų korupcijos byloje įtarimai pateikti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama per 110 nusikaltimų.

BNS